Lietuviškas daržoves išstumia "nitratinis" importas

 (6)
Panašius faktus praėjusį ketvirtadienį Babtuose esančiame Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute vardijo pirmą kartą į konstruktyvų posėdį susirinkęs bemaž pusšimtis daržoves auginančių šalies ūkininkų.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos susirinkime buvo svarstomos šalyje išaugintų lauko daržovių realizavimo, eksporto ir rinkos apsaugos problemos. Daržovių augintojai tądien parengė vyriausybinėms institucijoms skirtą kreipimąsi.

Jame reikalaujama išanalizuoti esamą situaciją ir nuo 2001 metų sausio 10 d. iki tų pačių metų gegužės 15 d. neleisti įvežti daržovių iš užsienio šalių, o nuo kito realizavimo sezono pradžios įvesti įvežimo kvotas toms daržovėms, kuriomis šalis gali apsirūpinti pati. Be to, minėtame ūkininkų rašte teigiama: "Jei nebus priimta konkrečių teigiamų sprendimų, po 2001-ųjų sausio 15 dienos pradėsime rengti įvairias viešas akcijas".

"Mūsų šalyje nėra įvežamų daržovių kontrolės sistemos. Čia daugiausia dėmesio skiriama prekės išorei, jos pakuotei, todėl į rinką patenka gražus, tačiau abejotinos kokybės produktas. Ir kol nesam Europos Sąjungos nariai, daržovės ir vaisiai į Lietuvą gabenami tarsi į trečiarūšę pasaulio šalį", - LŽ pažymėjo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Česlovas Bobinas.

Jis palygino lietuviškų ir importinių daržovių ekologiškumą pateikdamas kelis faktus apie veikliųjų medžiagų naudojimą tręšiant vieną hektarą dirbamos žemės. Anot Č.Bobino, lietuvis, norėdamas išauginti neprastą daržovių derlių iš vieno hektaro, išsiverčia vos 240-250 g cheminių trąšų, o, tarkim, Belgijos ar Olandijos ūkininkas hektarą žemės "pamaitina" net 13-15 kg trąšų.

Negana to, bandant išvengti miltligės, kuriai plisti Olandijos klimatas itin palankus, šios šalies žemdirbiai priversti ne mažiau kaip 1520 kartų purkšti daržoves specialiais preparatais. Tuo tarpu Lietuvoje pakanka jas apdoroti vos 5-6 kartus. Č.Bobinas nemano, jog kalbos, neva mūsų šalies prekystaliuose puikuojasi dvejų ir daugiau metų senumo importiniai obuoliai, yra iš piršto laužtos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Nauja istorija apie „badaujantį“ berniuką (27)

2017 sausio mėn. 19 d. 12:25
Nauja istorija apie „badaujantį“ berniuką
DELFI koliažas
Feisbuke paplitus vaizdo įrašui, kuriame kaunietis Aleksandras Žukovas prekybos centre „Mega“ sumokėjo už blogomis gyvenimo sąlygomis esą besiskundusio berniuko maisto produktus, atsirado dar vienas žmogus, patikėjęs berniuko nelaime ir jam padėjęs.

I. Makaraitytė. Pasaka apie karalaitę Gretą apnuogino R. Karbauskį (619)

2017 sausio mėn. 19 d. 11:30
Indrė Makaraitytė
DELFI (A.Ufarto nuotr.)
Regis, ką tik Lietuva juokėsi iš vienos pasakos, kurią porino buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis. Kaip jis pasiskolino pinigų savo verslui plėtoti ir gyvenimo skubos prispirtas ėmė ir sudėjo juos į dėžutę nuo alkoholio butelio. Ir kelioms dienoms netgi pamiršo….

Dėmesio sulaukę G. Kildišienės kailiniai – iš į Lietuvą draudžiamo importuoti kailio (32)

2017 sausio mėn. 19 d. 12:41
Greta Kildišienė
DELFI / Kiril Čachovskij
Dėmesio centre atsidūrusios Seimo narės Gretos Kildišienės naudojamas turtas bei apdarai įplieskė karštas diskusijas. Pirmiausia buvo pastebėtas jos vairuojamas prabangus „Range Rover“ automobilis, o kiek vėliau – dėvimi kailiniai. DELFI išsiaiškino, kad Valstiečių ir žaliųjų partijai priklausanti Greta dėvi kelis tūkstančius eurų kainuojančius kailius, siūtus iš ruonio kailio. Paaiškėjo, kad šio gyvūno kailių patekimas į Europos Sąjungos šalis jau kelerius metus ribojamas.

Griežta Th. May kalba nubrėžė ribas – patiks ne visiems (8)

2017 sausio mėn. 19 d. 12:24
Theresa May
AP/Scanpix
Davidas Cameronas Theresos May elgesį yra palyginęs su povandeniniu laivu, kelis mėnesius pratūnančiu vandens gelmėse ir išnyrančiu tada, kai pačiam patogu. Anot D. Camerono, būtent toks yra Th. May, kaip šalies ministrės pirmininkės, elgesys, rašo politico.eu.

N. Mačiulis prognozuoja, kada pasieksime ekonomikos augimo piką (115)

2017 sausio mėn. 19 d. 11:06
Nerijus Mačiulis
DELFI (D.Pipo nuotr.)
Į naujus metus žengę Lietuvos gyventojai šiemet ir toliau turėtų justi atlyginimų augimą. Tiesa, spartus atlyginimų augimas stabilizuojasi. Apie tai, kaip šiais metais gyvens Lietuva, savo įžvalgomis ekonomikos apžvalgoje dalijosi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.