Lietuviškas daržoves išstumia "nitratinis" importas

 (6)
Panašius faktus praėjusį ketvirtadienį Babtuose esančiame Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute vardijo pirmą kartą į konstruktyvų posėdį susirinkęs bemaž pusšimtis daržoves auginančių šalies ūkininkų.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos susirinkime buvo svarstomos šalyje išaugintų lauko daržovių realizavimo, eksporto ir rinkos apsaugos problemos. Daržovių augintojai tądien parengė vyriausybinėms institucijoms skirtą kreipimąsi.

Jame reikalaujama išanalizuoti esamą situaciją ir nuo 2001 metų sausio 10 d. iki tų pačių metų gegužės 15 d. neleisti įvežti daržovių iš užsienio šalių, o nuo kito realizavimo sezono pradžios įvesti įvežimo kvotas toms daržovėms, kuriomis šalis gali apsirūpinti pati. Be to, minėtame ūkininkų rašte teigiama: "Jei nebus priimta konkrečių teigiamų sprendimų, po 2001-ųjų sausio 15 dienos pradėsime rengti įvairias viešas akcijas".

"Mūsų šalyje nėra įvežamų daržovių kontrolės sistemos. Čia daugiausia dėmesio skiriama prekės išorei, jos pakuotei, todėl į rinką patenka gražus, tačiau abejotinos kokybės produktas. Ir kol nesam Europos Sąjungos nariai, daržovės ir vaisiai į Lietuvą gabenami tarsi į trečiarūšę pasaulio šalį", - LŽ pažymėjo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Česlovas Bobinas.

Jis palygino lietuviškų ir importinių daržovių ekologiškumą pateikdamas kelis faktus apie veikliųjų medžiagų naudojimą tręšiant vieną hektarą dirbamos žemės. Anot Č.Bobino, lietuvis, norėdamas išauginti neprastą daržovių derlių iš vieno hektaro, išsiverčia vos 240-250 g cheminių trąšų, o, tarkim, Belgijos ar Olandijos ūkininkas hektarą žemės "pamaitina" net 13-15 kg trąšų.

Negana to, bandant išvengti miltligės, kuriai plisti Olandijos klimatas itin palankus, šios šalies žemdirbiai priversti ne mažiau kaip 1520 kartų purkšti daržoves specialiais preparatais. Tuo tarpu Lietuvoje pakanka jas apdoroti vos 5-6 kartus. Č.Bobinas nemano, jog kalbos, neva mūsų šalies prekystaliuose puikuojasi dvejų ir daugiau metų senumo importiniai obuoliai, yra iš piršto laužtos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Neįtikėtina schema: NMA ir R. Karbauskio pavaduotojas galėjo sudaryti labai įtartiną sutartį (241)

2017 vasario mėn. 21 d. 05:30
Žemės ūkio ministrą Bronių Markauską pasiekė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) raštas, kuriame pateikiama informacija apie ministerijai pavaldžios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojų, tarp jų ir direktoriaus Eriko Bėronto, galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Baltarusiai išėjo į gatves: už „veltėdžių“ mokesčio slepiasi kur kas daugiau (273)

2017 vasario mėn. 21 d. 05:30
Šeštadienį, vasario 18 d., tūkstantinė minia išėjo į gatves Minske, kad išreikštų savo nepasitenkinimą nauju šalies įstatymu. Gyventojai pasipiktino nauja tvarka, kur mažiau nei 183 kalendorines dienas per metus išdirbę žmonės turės susimokėti apie 224 eurus (20 atlyginimo bazinių dydžių) mokestį valstybei.

Stintų kainos muša rekordus: kodėl žvejai grįžta tuščiomis? (22)

2017 vasario mėn. 21 d. 08:51
Stintos
DELFI / Modesta Meškė
Dauguma lietuvių tikrai žino ir mėgsta stintas. Lietuvoje tai labai populiari žuvų rūšis. Tačiau jų mėgėjai šiemet skundžiasi aukštomis kainomis. O žvejai atkerta, kad aukštos kainos dėl to, jog šiemet laimikis menkas. GRYNAS.lt atlieka tyrimą ir aiškinasi, ar tai, jog į žvejų tinklus patenka mažiau stintų iš tiesų praneša apie stintų populiacijos pokytį.

„Neptūno“ paslaptys: ką valdyboje veikė LKL teisėjų galva? (14)

2017 vasario mėn. 21 d. 06:50
Algimantas Pavilonis teigia neturintis jokių ryšių su "Neptūno" klubu, bet dokumentai byloja ką kita
DELFI montažas
Per savaitę su keturiais žmonėmis atsisveikinęs Klaipėdos „Neptūnas“ atsidūrė visuotiniame dėmesio centre lygiai taip pat, kaip pernai laimėjęs Lietuvos pirmenybių sidabro medalius. Bet eiliniai krepšinio mėgėjai apie uostamiesčio klubo vidines peripetijas dar daug ko nežino. Ir žinoti negali, kol „Neptūną“ valdantys asmenys neatsako net į elementarius klausimus.

Magistralėje Vilnius–Kaunas – vairuotojams svarbūs pokyčiai (38)

2017 vasario mėn. 21 d. 06:41
Vilnius - Klaipėda magistralė tiek Kaunu
R.Guigos nuotr.
Siekiant pagerinti eismo saugą ir ateityje didinti greitį, magistralėje Vilnius–Kaunas vairuotojų ir šiemet lauks nemažai iššūkių. Anot specialistų, didesniu greičiu šiame kelyje galėsime skrieti nebent kitąmet.