Tiek kaltinimų Latvijai, tiek išvedžiojimų apie šią šalį Lietuvos spaudoje, per radiją ir televiziją dar neteko skaityti ir girdėti. Pagrindiniu lietuvių kritikos taikiniu tapo Latvijos Respublikos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.
Ryga
Kaip iš gausybės rago pylėsi ir tebesipila versijos dėl to, kodėl Latvijos prezidentė nepanoro atvykti į Mindaugo karūnavimo jubiliejų, o dabar jau kategoriškai teigiama, kad apskritai lietuvių tautos ji nesupranta.

Latvijos prezidentę pažįstu dar nuo tų laikų, kai ji buvo Kanados profesorė. Būtent ji tada prašė atsiųsti N.Vėliaus ir B.Sruogos tekstų, būtent ji niekada nebuvo abejinga baltų kultūros palikimui, o tapusi prezidente 1999 metais vieną pirmųjų interviu ji davė Lietuvos spaudai.

Šiomis dienomis baltų nesutarimų šaknų pradėta ieškoti net tolimiausioje istorijoje.

Premjeras A.Brazauskas, aiškindamas nesutarimų su Latvija priežastis, dedasi labai gerai išmanąs senąją baltų istoriją, deja, kažkodėl nekalba apie naujausią Latvijos istoriją: jis pamiršta, kad latvių nacija XIX amžiuje daugelį kartų pabrėžė baltų tautų vienybės idėją ir kad 1873 m. birželio įvykių Rygoje minėjimas kone kiekvienam latviui – taip pat ir Prezidentei – yra toks pat šventas dalykas kaip ir Mindaugo karūnos pagerbimas lietuviui.

Nors Latvijos prezidentė atsakė į klausimą, kodėl ji neatvyko Lietuvon liepos 6-ąją, šis atsakymas Lietuvoje, atrodo, nieko negali įtikinti. Ir neįtikins, jei mes, lietuviai, užsimerksime prieš Latvijos istoriją bei liepos pradžios įvykius Rygoje.

O būtent šie įvykiai komentatorių nutylimi ar paminimi tik probėgšmais, nežinau, sąmoningai ar nesąmoningai. Skaitant ne vieną komentarą, susidaro įspūdis, kad už Mindaugo karūnavimo jubiliejaus iškilmes negali būti nieko svarbiau nei Lietuvai, nei visai Europai, ir bet koks kaimynas, neatvykęs į jas, taps priešu.

Taip jau panorėjo istorija, kad ne tik lietuviai, bet ir latviai turėtų savo liepos 6-ąją.

Tiesa, latviai nekarūnavo į Mindaugą panašaus karaliaus (nors, beje, apie jį ne vienas latvių rašytojas yra sukūręs dramų): Latvija tą dieną nusilenkė dainų dievui Lyguo, kuris daugelį šimtmečių įkvėpė juos, taip pat ir Prezidentę, parašiusią ne vieną studiją apie latvių dainas.

1873 m. birželio pabaigoje latviai, įkvėpti Lyguo, susirinko į pirmąją visuotinę dainų šventę, kuri tapo svarbiausia kelio į nepriklausomą valstybę gaire. „Po Lyguo vėliava prieš 130 metų latviai save pradėjo suvokti kaip naciją”, – pasakė liepos 6-ąją dainų šventės baigiamajame koncerte Vaira Vykė-Freiberga.

Kiekviena dainų šventė Latvijoje tampa tautą konsoliduojančiu įvykiu, o pirmosios dainų šventės jubiliejus latviams buvo tikrai neeilinės svarbos įvykis ir su mūsų dainų šventėmis sunkiai lygintinas.

Todėl mūsų politikai ir žurnalistai, kritikuodami Latvijos politinę laikyseną Lietuvos atžvilgiu liepos pradžioje, neturėtų pamiršti, kad ne tik Lietuva, bet ir Latvija turėjo savo istoriją, ir su savo karališka karūna neturėtų žeminti iš esmės draugiškos tautos.

Čia labai patartina atsiversti vieno žymiausių latvių istorikų Uldžio Germanio knygą „Latvių tautos nutikimai” ir perskaityti šias eilutes: „Neperdedant galima pasakyti, jog Latvijos vėliava priskirtina prie seniausių valstybių vėliavų /.../ Kai 1873 m. Rygos latvių draugija surengia pirmąją visuotinę dainų šventę, jos rengėjai ir tvarkdariai pasipuošia raudonai baltomis vėliavomis”.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (84)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (99)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (12)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (64)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (152)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (109)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

A. Bagatskis mėgavosi lietuvių komplimentu Latvijos rinktinei

Latvijos nacionalinė komanda laimėjo didelį susidomėjimą kėlusias draugiškas rungtynes Rygoje...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (72)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Siekiama patikslinti Tarybų Sąjungos Lietuvai padarytą žalą (166)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras neranda mokslininko, kuris už vidutinį centro...

Priežastys, kodėl apsilankius tualete vargina nemalonūs pojūčiai (2)

Deginimo pojūtis šlapinimosi metu yra vienas nemaloniausių dalykų. Štai kodėl svetainė...