Lietuva renkasi kitokį kelią nei kaimyninės valstybės

 (3)
Paskutiniai sociologiniai tyrimai skelbia, jog jei rinkimai Lietuvoje vyktų dabar daugiausiai žmonių balsuotų už Naująją sąjungą (socialiberalus) ir už Algirdo Brazausko socialdemokratinę koaliciją.

Mieli skaitytojai, “Rinkimai 2000” – bendras DELFI ir žurnalo “Veidas” projektas. “Veidas” specialiai DELFI kasdien pateikia politikų bei ekspertų nuomones aktualiomis temomis. Kviečiame Jus įvertinti šias nuomones – savo vertinimus galite palikti komentarų sekcijoje.

Per savivaldybių tarybų rinkimus pergalę šventė socialliberalai ir Lietuvos valstiečių partija. Kai kurių šalių ambasadoriai Lietuvoje nuogąstauja, kad Lietuvos valdžioje vėl gali įsitvirtinti kairiosios ir centro kairiosios jėgos, o dešinieji bus nustumti į opoziciją.

Interneto paslaugų kompanija “DELFI” pasidomėjo už kokias jėgas per paskutinius parlamentų rinkimus balsavo kaimyninių valstybių - Latvijos ir Lenkijos rinkėjai.

Latvijoje paskutiniai Parlamento rinkimai vyko prieš dvejus metus - 1998 m. spalį. Tada penkių procentų barjerą įveikė tik šešios partijos iš dvidešimt vienos:

Centro dešinės pakraipos “Liaudies partija” 21%

Centro dešinės pakraipos partija “Latvijos kelias” 18,2%

Kairiosios pakraipos partija “Tautos santarvė” 14,2%

Dešiniosios pakraipos partija “Tėvynei ir laisvei” 14,2%

Kairiosios pakraipos partija Latvijos socialdemokratai 13%

Buvęs Latvijos ambasadorius Lietuvoje Atis Sjanitis teigė: “Paskutiniai rinkimai Latvijoje parodė, jog du trečdaliai latvių balsavo už dešiniuosius ar centro dešiniuosius (pasisakančius už Latvijos narystę ES ir NATO), ir tai galėtume pavadinti Baltijos fenomenu, juk dabar daugumoje Europos valstybių valdo kairieji. Buvusio Latvijos komunistų partijos vadovo Alfredo Rubiko Tautos santarvės partija rinkimuose užėmė 3 vietą ir surinko 14,2 proc. balsų. Tačiau tai nėra daug”.

Paskutiniai parlamento rinkimai Lenkijoje vyko prieš trejus metus - 1997 m. rugsėjį. Juos laimėjo dešinieji. Dešiniąsias partijas vienijantis “Solidarumo” blokas surinko 33 proc. rinkėjų balsų, Demokratinis kairiųjų aljansas surinko 26,5 proc. balsų, centristinė liberalioji Laisvės sąjungos partija gavo 16 procentų balsų. Solidarumo rinkimų susivienijimo vadovai tuomet teigė, kad buvusių komunistų valdymas Lenkijoje baigėsi. Panašu, kad Lietuvoje kairiųjų valdymas pasibaigęs 1996 m., vėl gali sugrįžti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Automobilio nuomos pinklės: klimpsta dar vienas pareigūnas (31)

2017 sausio mėn. 24 d. 05:30
Automobilio nuomos pinklės: klimpsta dar vienas pareigūnas
DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
Dar viena mįslinga automobilio nuomos istorija: valdininkas, atsakingas už viešuosius pirkimus, vairuoja įmonės automobilį. Būtent ta įmonė yra laimėjusi iš įstaigos viešųjų pirkimų už daugiau nei milijoną eurų. Tokia situacija susiklostė Rietavo miškų urėdijoje.

Po G. Kildišienės istorijos siūlo naują reikalavimą politikais tapusiems verslininkams (30)

2017 sausio mėn. 24 d. 05:30
Ramūnas Karbauskis, Greta Kildišienė
DELFI / Kiril Čachovskij
Automobilio lizingo istorija, kai buvusi Seimo narė Greta Kildišienė važinėjo „Agrokoncernui“, kurio 100 proc. akcijų valdo Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, priklausančiu „Range Rover“, priminė apie vadinamojo „aklojo fondo“ idėją.

Orai: vienai parai šalį sustingdys šaltis (8)

2017 sausio mėn. 24 d. 00:00
Orai: vienai parai šalį sustingdys šaltis
DELFI / Karolina Pansevič
Kad nebūtų nuobodu, žiema savaitės viduryje ruošia šaltą dovanėlę, tad pats metas prisiminti kur kas šiltesnius rūbus. Tiesa, jų ilgam neprireiks – savaitei baigiantis šaltis bus kuklus.

Kas atsitinka, kai valstybė duoda pinigus už dyką?

2017 sausio mėn. 24 d. 06:56
XX amžiaus pajamų paskirstymo sistema visiškai nebeveikia. Globalizacija, technologinė kaita ir lanksčių darbo rinkų paplitimas nulėmė tai, kad vis daugiau pajamų atitenka tiems, kas valdo finansinį, fizinį arba intelektinį turtą, o realusis darbo užmokestis nustojo augti. Pažeidžiamų visuomenės narių pajamos mažėja ir tampa vis nestabilesnės.

Mokesčio sumažinimas, kuriam Airija ištarė taip: ar suveiktų Lietuvoje (168)

2017 sausio mėn. 23 d. 21:04
Lietuvoje netyla diskusijos – mažinti ar nemažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), o jei mažinti, tai kam? Lengvatų kritikai kategoriški – sumažinus PVM kainos vartotojams nemažėja ir rodo į viešbučių sektoriaus pavyzdį, kur būtent taip ir atsitiko. Tuo tarpu palaikantys lengvatą pažymi, kad vertinti vien kainas yra labai primityvu.