Neslopstantis, deja, vis absurdiškesnes formas įgaunantis, "abonento" skandalas, susikompromitavimas visuomenės akyse ir šalies vadovo raginimo pasitraukti ignoravimas, partijos gretų eižėjimas ir ties pavojinga riba balansuojantys partijos reitingai... Galima tęsti, bet ir tokios "aktualijų santraukos" pakanka, kad kiltų klausimas, kas gi šiandien vyksta Artūro Zuoko vadovaujamoje Liberalų ir centro sąjungoje.
Alvidas Lukošaitis
© ELTA
Juo labiau kad visi šie įvykiai vienaip ar kitaip yra susiję su esminėmis ir ne itin maloniomis permainomis partijoje bei jos santykiuose su kitomis partijomis.

Kas be ko, Liberalų ir centro sąjunga yra viena svarbiausių dabartinei valdžiai oponuojančių partijų ir turi būti bet kada pasiruošusi perimti valdymą.

Pernelyg nesigilinant į "abonentines" peripetijas, galima teigti, kad, jeigu virš mūsų politikų lyg kirvis ore kabo slogus korupcijos tvaikas, o jie - nė krust, tai mūsų valstybėje kažkas negerai. Žinoma, paprasčiausia viską suversti žemam politinės kultūros lygiui. Pavyzdžiui, aiškinant, kad žmonės vis tiek nesupranta, kokio gylio rubikonai turėtų skirti jiems tarnaujančius politikus nuo ne visada altruistiškai nusiteikusių interesų grupių. Arba, kaip samprotauja pats liberalcentristų lyderis, kad politinės kultūros lygis bei reali politinio gyvenimo tikrovė politikams kitaip elgtis paprasčiausiai neleidžia.

Savaime aišku, viešojoje erdvėje sėkmingai "daiginant" tokią sampratą, raginimai apie atsistatydinimą, esant nors menkiausiai abejonei dėl politiko padorumo ar praradus visuomenės pasitikėjimą, skamba absurdiškai. Tik įdomu, ar ilgai tokius ciniškus samprotavimus apie politinės kultūros "amortizacinius atskaitymus" toleruos visuomenė?

Būtent Liberalų ir centro sąjungos praeitis ir dabartinės problemos yra puikiausias pavyzdys, kaip greitai vienas ar du politikos veikėjai gali sugriauti tai, ką ilgai ir kantriai kūrė šimtai ar net tūkstančiai.

Bjauriausia, kad partijoje paskleistas pavojingas užkratas, sulaužęs jos vertybinį stuburą ir davęs pradžią naujam partijos raidos - jos personifikacijos - etapui.
Alvidas Lukošaitis:

Pripažinkime, netolimoje praeityje liberalai buvo stiprūs ideologiniu "užsispyrimu" ir azartišku programinių nuostatų propagavimu. Žavėjo jų principingumas bei pasiryžimas demonstruoti, jog įmanoma ir kitokia politinė alternatyva, kitokie sprendimai nei tie, kuriuos priimdavo įvairias transformacijas perėjusios, visokiausius ideologinius atspalvius išbandžiusios partijos.

Viskas pasikeitė supratus, jog politikoje kur kas daugiau galima pasiekti remiantis ne principais, vertybėmis ir programomis, o spalvingais lyderiais, "komandomis" ir populistinėmis viešųjų ryšių akcijomis.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai, kas tinka rinkimų akcijoms, nevisai tinka rutininės politikos "darymui". Naujai iškepto lyderio autoriteto nepakako ilgėlesniam partijos gretų telkimui, partijos organizacijoje ir priimamuose sprendimuose pradėjo ryškėti siauri grupiniai, o ne atvirai aptarti ir visiems partiečiams priimtini interesai.

Bjauriausia, kad partijoje paskleistas pavojingas užkratas, sulaužęs jos vertybinį stuburą ir davęs pradžią naujam partijos raidos - jos personifikacijos - etapui. Atrodo, jog tai, kas anksčiau partijoje buvo grindžiama suderinta kolektyvine valia ir bendru sutarimu, tas šiandien grindžiama autoritetu ir prievarta.

Tokios partijos valdymo ir sprendimų priėmimo tendencijos ypač išryškėjo pastaruoju metu. Partijai jau lyg ir neberūpi tai, kas anksčiau jai suteikdavo patrauklumo - vertybinio principingumo, ideologinių nuostatų verifikavimo, programinių nuostatų gludinimo ir pan. Tam paprasčiausiai nelieka laiko, nes visas jėgas reikia skirti išterliotų partijos marškinių skalbimui.

O kas gi tuos liberalcentristų marškinius terlioja? Pasirodo, visas įdomumas čia ir slypi. Atsakymą galima rasti stebint šiandienius partijos vadovybės veiksmus, partijos valdymo organų santykius su Seimo frakcijos liberalcentristais ir panašiai. Jis gana įdomus ir, manau, kiek netikėtas - pažiūrėkit, kas, ką ir už ką ruošiasi išmetinėti iš partijos, ir viską suprasit. Pasirodo, šiandien didžiausi partijos kenkėjai yra tie, kurie išdrįso viešai abejoti susikompromitavusio lyderio autoritetu. Ko jau ko, bet iš liberalcentristų lyderio neatimsi sugebėjimo savo asmenines problemas paversti kitų, šiuo atveju - visos partijos problemomis.

apmaudžiausia yra tai, kad nesiskaitymas su visuomenės nuomone ir asmeninių interesų kėlimas virš visko taip lengvai liberalcentristus pavertė kelių vertelgiška politine veikla užsiimančių veikėjų įkaite. Apie daromą žalą demokratijai, partijos pasirengimą solidžiai opozicinei veiklai nesinori ir kalbėti...
Alvidas Lukošaitis:

Kaip būtų galima apibūdinti šiandienės Liberalų ir centro sąjungos būseną? Daugybė požymių - programinių principų nuvertėjimas, partijos valdymo personifikavimas, favoritizmo ir servilizmo apraiškos - verčia abejoti, ar tikrai Liberalų ir centro sąjungą dar galima laikyti liberalia. Atrodo, liberalcentristai visiškai nebrangina taip sunkiai įgytų pačių svarbiausių partinės organizacijos savybių, apibūdinančių jos brandumą. Visų pirma savarankiškumo (šiuo atveju nuo priklausomybės saitais supančiojusių interesų grupių) ir partinės organizacijos tęstinumo (partijos egzistavimas tampa pernelyg priklausomas nuo besikeičiančių partijos pirmininkų valios ir įgeidžių).

Tačiau viena bėda - ne bėda. Pastarųjų dienų įvykiai, būtent partijos valdymo organų pozicija dėl Seimo frakcijos narių sprendimo pakeisti savo seniūną, dar kartą parodė, kad partiją kankina ir kitos problemos, galinčios tapti realia grėsme net jos vientisumui. Akivaizdu, jog partijoje visokiais įmanomais būdais yra slopinama kitokia nuomonė, o partijos elito santykiai artėja prie įtampos viršūnės.

Naivu manyti, kad tik dėl formalių priežasčių partijoje įstrigo ir naujai susikūrusios Liberalios politikos frakcijos įregistravimas. Juk kokių tik frakcijų liberalų ir centristų organizacijose nebuvo, pavyzdžiui, Klasikinio liberalizmo, Krikščionių demokratų, Lygių galimybių, Tautinės savimonės ir t. t. Ir nė karto tai netapo partijos skilimo priežastimi. Atvirkščiai, - nuomonių įvairovė ir partijoje veikiančių frakcijų skaičius turėtų būti vertinamas kaip jos stiprumo ir gyvybingumo liudijimas. Bet kur tau, šiandien tai lyg rakštis atitinkamoje vietoje partijos lyderiui ir jo ištikimajai aplinkai, kurią reikia žūtbūt išlupti.

Kokia bus partijos elito santykiuose tvyrančios įtampos iškrova ir ar sėkmingai bus išbrista iš susidariusios situacijos? Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog partijos valdymo organai su partijos lyderiu priešakyje, spaudžiantys Seimo liberalcentristų frakciją paklusti partijos taisyklėms ir sprendimams, yra teisūs. Bet tik formaliai ir iš dalies, o su formalizmu ir "pusine" tiesa politikoje toli nenuvažiuosi. Šiuo atveju pažymėtina, kad abiem pusėms laikantis tokių kietakaktiškų pozicijų kelias veda į niekur, t. y. aklavietės link.

Taip, partijos į Seimą deleguoti atstovai privalo paklusti jos valiai, jeigu mes tikimės sulaukti vieningų ir drausmingų partinių struktūrų parlamente. Ir tikrai Seimo nariams - liberalcentristams nereikėtų mojuoti Konstitucija ir įrodinėti, kad tautos atstovo mandatas yra "laisvas", taigi jie niekam neprivalo paklusti.

Tačiau, kaip visada, yra ir antroji medalio pusė. Elementari teorinė ir praktinė tiesa - partijų ir jų į parlamentą deleguotų atstovų santykiai visada buvo ir bus perdėm sudėtingas, subtilus reikalas.

Akivaizdu, kad šioje situacijoje, apeliuojant į partijos taisyklių nesilaikymą, yra bandoma spręsti visai kitas problemas. Įsteigiama nauja frakcija partijoje. Jai - "raudona šviesa", nes joje susibūrė partijos vadui ir jo aplinkai oponuojantys bendraminčiai. Pakeičiamas frakcijos seniūnas. Naujajam - "raudona šviesa", nes ankstesniojo vietą užėmė partijos vadui nepriimtinas kitamintis, išstūmęs vadui ištikimą saviškį.

Taigi abi pusės lyg ir turi teisę priiminėti sprendimus, abi pusės lyg ir turi galimybių nesiskaityti su primetama valia. Užburtas ratas, ar sudėtinga iš jo ištrūkti? Atsakymą greit sužinosime. Šiandien aišku viena - laimėtojų nebus, o partija tik dar labiau klimpsta į nepatrauklumo ir nepasitikėjimo liūną.

Tikrai nesinorėtų dramos atomazgos su Seimo narių išmetinėjimu iš partijos, Seimo frakcijos skilimu ir pasibaigsiančios bandymais įkurti dar vieną liberalią partiją. Tačiau norėtųsi, kad, dramai pasibaigus, partijai vadovautų ir į naujus rinkimus ją vestų nepriekaištingos reputacijos, aukštą visuomenės pasitikėjimą turintis lyderis.

Ir pabaigai - apmaudžiausia yra tai, kad nesiskaitymas su visuomenės nuomone ir asmeninių interesų kėlimas virš visko taip lengvai liberalcentristus pavertė kelių vertelgiška politine veikla užsiimančių veikėjų įkaite. Apie daromą žalą demokratijai, partijos pasirengimą solidžiai opozicinei veiklai nesinori ir kalbėti...

Kita vertus, žinome, kad nebūna padėties be išeities. Todėl gal tikrai geriau būtų kurti kokį nors "nepolitinį judėjimą už pilietinę visuomenę ir gražią Lietuvą" ir bent kuriam laikui atsiriboti nuo politinės veiklos?

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (144)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Naktis Vilniuje: netikėtai atpažintas kelių erelis ir vienas už kitą įdomesni pažeidėjai (60)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus policijos pareigūnai surengė reidą. Pylimo...

Tokio ažiotažo nebuvo jau seniai, bet K. Porzingio žvaigždė lietuvių negąsdina specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (8)

Lengvas pasivaikščiojimas draugiškose rungtynėse Rygoje Lietuvos rinktinei išėjo į naudą –...

Joniškio rajone iš voljero pabėgusi meška jau surasta atnaujinta 08.16 (96)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (27)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Hobis tapo antrąja profesija (20)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (16)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (103)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (32)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (12)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...