Laidotuvių ceremonijos 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku prasidėjo nuo lotynų kalba aukojamų mišių XIII amžiuje iš raudonų plytų pastatytoje gotikinėje Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bazilikoje, esančioje Krokuvos senamiesčio turgaus aikštėje.
Šiose pamaldose dalyvavo tik prezidento šeimos nariai, draugai, taip pat Lenkijos ir užsienio šalių lyderiai. Eiliniai gyventojai šias apeigas galėjo stebėti įrengtuose dideliuose ekranuose.
Gedulingas mišias aukojo Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislawas Dziwiszas.
Mišių pradžioje jis kreipėsi į Rusijos prezidentą ir pabrėžė, kad įvykusi tragedija suvienijo rusų ir lenkų tautas. "Septyniasdešimt metų Katynė skyrė abi tautas, tiesos apie tuos įvykius nuslėpimas neleido užsitraukti žaizdoms", - sakė arkivyskupas.
Tačiau, pabrėžė jis, "tragedija, įvykusi prieš aštuonias dienas, atvėrė kelią gerumui: užuojauta ir pagalba, kurią mes gavome iš broliškos rusų tautos, atgaivino mūsų viltį dėl abiejų tautų susivienijimo".
Per mišias Krokuvos Dievo Motinos šventovėje buvo sakomi maldavimai įvairiomis kalbomis, tarp jų buvo ir toks: "Pasimelskime už rusų ir lenkų tautas, kad jos su Dievo pagalba palaikytų susitaikymo dialogą, pagrįstą tiesa, tarpusavio pagarba ir rūpinimusi kiekvienos tautos gerove". Šis maldavimas buvo pasakytas ir rusų kalba.
Pirmosios poros palaikai vėliau buvo užkelti ant patrankų lafetų ir apie pusantro kilometro vežami laidotuvių procesijoje per vaizdingą Renesanso laikų senamiestį į Karališkosios Vavelio pilies kompleksą ir jame esančią prieš tūkstantmetį pastatytą katedrą.
Susirinkę žmonės plojo, mėtė gėles, mojavo Lenkijos vėliavomis ir skandavo "Lechai Kaczynski! Dėkojame tau!", kai velionio prezidento ir jo žmonos palaikai buvo lėtai vežami Krokuvos gatvėmis.
Gedulingos ceremonijos metu buvo skambinama didžiausiu šalyje Žygimanto varpu. Šiuo puspenkto metro aukščio ir 12 tonų sveriančiu varpu, nulietu 1521 metais, būdavo skambinama tik per Lenkijos karalių karūnavimo ir laidojimo iškilmes.
D.Medvedevas atskrido į Krokuvą dalyvauti Lenkijos pirmosios poros laidotuvėse
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį atskrido į Krokuvą dalyvauti žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir jo žmonos laidotuvėse, pranešė oro uostos atstovė.
"Du Rusijos delegacijos lėktuvai nutūpė Krokuvos Balicų oro uoste. Jų kortežas ką tik išvažiavo iš oro uosto į miesto centrą", - atstovė Justyna Zajaczkowska sakė naujienų agentūrai AFP.
Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas, Pietų Korėjos premjeras Chung Un-Chanas, Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi ir Švedijos karalius Karlas VI Gustavas taip pat pranešė, jog negalės atvykti dėl tos pačios priežasties.
Ukrainos prezidento lėktuvas taip pat nutūpė Krokuvoje
Lėktuvas Tu-134, kuriuo Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius išskrido į Lenkiją, nutūpė Krokuvoje, praneša valstybės vadovo spaudos tarnyba.
Kaip pranešta sekmadienį, V.Janukovyčius išskrido iš tarptautinio Borispolio oro uosto į Lenkiją dalyvauti Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir jo žmonos Marios (Marijos) laidotuvėse.
Drauge su prezidentu tai pat išvyko kuro ir energetikos ministras Jurijus Boiko. Ukrainos užsienio reikalų ministras Konstiantynas Hryščenka prisijungs prie V.Janukovyčiaus jau Krokuvoje.
Į Lenkiją taip pat jau atvyko trečiasis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, be to, į laidotuves išvyko ir buvusi premjerė Julija Tymošenko.
Daugelis kitų pasaulio lyderių, tarp jų JAV prezidentas Barackas Obama, pranešė negalėsiantys dalyvauti šiose laidotuvėse, nes oro susisiekimas Europoje smarkiai sutriko dėl vulkaninių pelenų debesies, kuris buvo išmestas Islandijoje išsiveržus vienam ugnikalniui.
Iš pradžių buvo numatoma, kad į laidotuves atvyks maždaug 90 užsienio delegacijų. Tačiau, negalutiniais duomenimis, iš viso negalės atvykti 32 delegacijos.
Velionio prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis, buvęs Lenkijos premjeras, ir kiti jo šeimos nariai, taip pat šalies vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas ir laikinasis prezidentas Bronislawas Komorowskis į Krokuvą sekmadienį išvyko traukiniu.
L.Kaczynskio ir jo žmonos laidotuvės bus kulminacija nacionalinio gedulo, kuris buvo paskelbtas po pirmosios poros ir dar 94 žmonių, tarp jų daugelio politinio ir karinio elito narių, žūties per balandžio 10 dieną prie Smolensko įvykusią lėktuvo katastrofą.
Krokuvos administracijos atstovas spaudai Filipas Szatanikas sakė naujienų agentūrai AFP, jog šios laidotuvės bus "vienas iš didžiausių, jeigu ne pats didžiausias renginys, vykęs šiame mieste per pastaruosius porą šimtmečių."
Į Krokuvą Lenkijos prezidento ir jo žmonos palaikus maždaug 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku atskraidino karinis transporto lėktuvas CASA.
Vavelio katedra - Lenkijos panteonas
Virš Lenkijos pietinio miesto Krokuvos ant kalvos iškilusi karališkoji Vavelio pilis sekmadienį taps šios šalies prezidento Lecho Kaczynskio ir jo žmonos Marios amžinojo poilsio vieta.
Vavelio pilies komplekso centre stūksančios katedros kriptose palaidota daug iškilių Lenkijos žmonių - monarchai, viena šventoji, nepriklausomybės kovų didvyriai ir nacionaliniai poetai.
Šv.Stanislovo ir Vaclovo bazilika yra pagrindinė Krokuvos vyskupijos bažnyčia ir viena svarbiausių šventovių Lenkijoje, kurios dauguma gyventojų yra katalikai. Šiai katedrai anksčiau vadovavo velionis arkivyskupas Karolis Wojtyla, kuris vėliau tapo popiežiumi Jonu Pauliumi II.
XIV amžiuje pastatyta gotikinė katedra pakeitė XI šimtmečio statinį, kuris sudegė 1305 metais.
Vavelio pilis buvo Lenkijos karalių rezidencija, o jos katedroje įrengti šių valdovų kapai.
Tarp jų ilsisi XIV amžiaus pabaigos karalienė Jadvyga, tapusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir vėlesnio Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos žmona. 1997 metais Jonas Paulius II karalienę Jadvyga paskelbė šventąja.
1596 metais Lenkijos sostinė buvo perkelta į Varšuvą, tačiau Vavelio katedra išliko svarbiu religiniu ir nacionaliniu centru, o XVI amžiuje buvo gausiai išpuošta.
Šioje katedroje taip pat palaidotas Lenkijos ir Lietuvos Valstybės karalius Jonas III Sobieskis, kuriam priklausančios valdos buvo daug didesnės už dabartinę Lenkijos teritoriją ir kuris 1683 metais sutriuškino įsiveržusią turkų armiją netoli Vienos vykusiame Chotino mūšyje.
Lenkijos monarchija žlugo XVIII šimtmečio pabaigoje, kai nusilpusią valstybę pasidalijo Rusija, Prūsija ir Austrija.
Krokuva išlaikė dalinę autonomiją iki XIX amžiaus pabaigos, kai ją aneksavo Austrijos-Vengrijos imperija. Tačiau jos valdymas buvo palyginti švelnus, todėl lenkai savo tautos didvyrius galėjo laidoti Vavelio katedroje, tapusioje nacionaliniu panteonu.
Tado Kosčiuškos, kuris kovėsi Amerikos revoliucijos kovose 1776-1783 metais, o 1794 metais vadovavo nesėkmingam sukilimui prieš Rusiją ir Prūsiją, palaikai buvo perkelti į Vavelį po jo mirties Šveicarijoje 1817 metais.
Vavelio katedros požemiuose taip pat palaidoti Lenkijos XIX amžiaus poetai romantikai Adomas Mickevičius ir Juliuszas Slowackis.
L.Kaczynskis ir jo žmona atguls šalia maršalo Jozefo Pilsudskio (Juzefo Pilsudskio), padėjusio atkurti Lenkijos nepriklausomybę 1918 metais ir mirusio 1935-aisiais.
Šioje katedroje taip pat saugomi generolo Wladyslawo Sikorskio (Vladyslavo Sikorskio), kuris Antrojo pasaulinio karo metais vadovavo Londone veikusiai Lenkijos vyriausybei tremtyje, palaikai.
W.Sikorskis žuvo per lėktuvo katastrofą Gibraltare 1943 metais ir buvo palaidotas Didžiojoje Britanijoje. Jo palaikai buvo grąžinti į tėvynę 1993 metais, žlugus komunistiniam Lenkijos režimui.
Prezidentas L.Kaczynskis, kurio konservatyvi nacionalistinė politika dažnai būdavo vertinama prieštaringai, ir jo žmona Maria (Marija) atguls gelsvo Turkijos alebastro sarkofage, įrengtame vienoje katedros kriptoje, kurioje taip pat yra palaidotas Lenkijos nepriklausomybę padėjęs sugrąžinti maršalas Jozefas Pilsudskis (Juzefas Pilsudskis). Po sekmadienį vyksiančių ceremonijų šią kriptą galės aplankyti visi gedintys.
Sprendimas palaidoti Kaczynskius Vavelyje pastarosiomis dienomis buvo išprovokavęs didelius protestus. Tų kampanijų aktyvistai pripažino, kad prezidento žūtis yra nacionalinė tragedija, tačiau L.Kaczynskis esą nėra pakankamai nusipelnęs, kad atgultų šalia Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir kai kurių iškiliausių šalies didvyrių.
Be J.Pilsudskio, Vavelio katedros kriptose yra palaidotas nacionalinis lenkų poetas Adomas Mickevičius; JAV revoliucijos kovų ir 1794 metų sukilimo prieš carinę Rusiją didvyris Tadas Kosčiuška, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijos vyriausybei tremtyje vadovavęs generolas Wladyslawas Sikorskis (Vladislavas Sikorskis), žuvęs mįslingomis aplinkybėmis per lėktuvo katastrofą Gibraltare 1943 metais.
Šeštadienį daugiau nei 100 tūkst. gedinčių žmonių, kurių daugelis laikė raudonos ir baltos spalvos vėliavas su juodais kaspinais, buvo susirinkę Varšuvos centrinėje J.Pilsudskio aikštėje, kur vyko jaudinanti prezidento lėktuvo katastrofos aukų atminimo ceremonija.
2005 metais prezidentu išrinktas konservatyvių pažiūrų L.Kaczynskis savo šalyje ir užsienyje buvo vertinamas prieštaringai, tačiau jo ir dešimčių kitų Lenkijos politinio bei karinio elito narių žūtis per katastrofą Rusijoje netoli Smolensko padėjo bent jau kuriam laikui suvienyti susipriešinusią Lenkijos politikos areną, taip pat sušvelninti tradiciškai įtemptus santykius su Maskva.
Gedintys žmonės iš anksto plūdo į Krokuvą, ketindami dalyvauti sekmadienį vyksiančiose pirmosios poros laidotuvėse.
"Jaučiau pareigą atvykti, tai sąžinės reikalas. Turiu ten būti", - sakė 36 metų prekiautoja Malgorzata Piszczkiewicz-Sroka.
"Mano šeima kovojo su komunizmu, aktyviai dalyvavo "Solidarume", kaip ir prezidentas tuo metu", - pridūrė ji, kalbėdama apie demokratinį judėjimą, kuris padėjo nuversti Lenkijos komunistinį režimą 1989 metais.
Balandžio 10 dieną įvykusi katastrofa, kurios priežastis, pasak tyrėjų, buvo pilotų klaida, Lenkijos žmonėms sukėlė didžiulį sielvartą, kuriam tikriausiai gali prilygti vien gedulas dėl lenko popiežiaus Jono Pauliaus II mirties prieš penkerius metus.
Prezidento lėktuvas nukrito užkliudęs medžių viršūnes, mėgindamas nutūpti viename kariniame oro uoste netoli Smolensko, tvyrant tirštam rūkui.
Tuo lėktuvu skridusi Lenkijos vyriausybinė delegacija ketino dalyvauti Katynės žudynių, per kurias Sovietų Sąjungos NKVD 1940 metais sušaudė tūkstančius lenkų karininkų, 70-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.