Artėjant Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų antrajam turui ir Europos Parlamento rinkimams,  vyksta pats kandidatų darbymetis: aktyviai dalyvaujama įvairiose televizijų laidose, diskusijose, skelbiamos įvairios publikacijos spaudos leidiniuose, interneto portaluose, vykdoma kita  kandidatų agitacija.
© DELFI / Tomas Vinickas

Nors politinės kampanijos laikotarpis jau įpusėjo, ne vienam kyla klausimas, kaip atskirti įprastinio pobūdžio informaciją apie rinkimuose ketinančio dalyvauti asmens veiklą nuo politinės reklamos? Juk ne visa informacija apie kandidatus ar politines partijas laikytina politine reklama.

Įvairios publikacijos aktualiais visuomenės, politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo klausimais publikuojamos nuolat. Ribojant skleisti įprastinę informaciją apie politinę partiją ar jos narį, būtų pažeista viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų teisė informuoti apie valstybėje vykstančius politinius procesus, o rinkėjams būtų apribota teisė į informaciją.

Štai ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys, užtikrinantis ne tik individualios nuomonės, subjektyvių įsitikinimų, bet ir grupinių pažiūrų, įskaitant ir politines, bei visos tautos valios formavimą. Būtent dėl to informacijos laisvė yra pamatinis pliuralistinės demokratijos elementas.

Informacija gali būti reiškiama įvairiomis formomis. Kartais informacija gali būti tiesiog įprastinio pobūdžio pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, t.y. informacija, kuria neraginama dalyvauti ar nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą, o kartais ji gali virsti reklama.

Reklama yra informacijos forma, kuria siekiama paskatinti  pirkti  produkciją ar paslaugas,  paveikti viešąją nuomonę, įgyti politinę paramą, pasiekti tam tikrus tikslus ar gauti  kitokią reklamuotojo norimą naudą (The New Encyclopaedia Britannica, vol. 1, p. 103). Reklamos sąvoka yra apibrėžta ir Europos konvencijoje dėl  televizijos be sienų (1989 m.), nurodant, kad reklama - tai bet koks viešas pranešimas, skatinantis parduoti, pirkti arba nuomoti  gaminius  bei paslaugas, skatinantis mintį arba veiklą, kurios pageidauja reklamos užsakovas. Jai skiriamas transliacijos laikas, už kurį  reklamuotojas  kokiu  nors būdu atsilygina.

Taigi reklama visada yra tam tikra informacija, bet ne visada informacija yra reklama. Reklama nuo kitų informacijos formų skiriasi tuo, kad reklamos užsakovas moka reklamos gamintojui (platintojui) už atitinkamo reklaminio pranešimo paskelbimą, taip įgydamas galimybę kontroliuoti pranešimo turinį ir formą, taip pat perdavimo laiką ir vietą.

Įstatymų leidėjas į klausimą, kas yra politinė reklama pateikė atsakymą Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme, nurodydamas, kad politinė reklama – tai valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Kad informacija būtų pripažinta politine reklama, pastaroji sąlyga yra būtina.

Politinės kampanijos laikotarpiu politine reklama taip pat laikomi ir informaciniai pranešimai bei informacija, jeigu už juos yra atsilyginta ar numatoma atsilyginti, kai tokie pranešimai skelbiami dažniau nei įprastai, kai tokiais pranešimais yra agituojama balsuoti už konkretaus kandidato ar politinės partijos interesus, taip pat, kai skelbiama kandidato nuotrauka, atvaizdas, kai skelbiama be papildomos informacijos arba gerokai didesni už kartu skelbiamą informaciją, politinės partijos logotipas, politinės partijos, kandidatų sąrašo ar kandidato rinkimų numeris, rinkimų šūkis bei raginimas balsuoti. Politinei reklamai priskiriama ir informacija apie politinės partijos pirmininko, jos narių, išrinktų Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų nariais, nuotraukos, pasisakymai, kita viešai skleidžiama atlygintina (ar numatoma atlyginti) informacija, nesusijusi su jo veikla atstovaujamoje institucijoje ir (ar) atstovaujamos institucijos kompetencija, jei politinė partija ar asmuo dalyvauja politinėje kampanijoje, taip pat kandidato biografija, asmeninė nuomonė, informacija apie vertybes, vykdomą visuomeninę veiklą, apie tai, ką numato daryti išrinkus, tiesioginis ar netiesioginis skatinimas rinkti (ar nerinkti) naujus ar esamus narius, taip pat kita informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

Politinės kampanijos laikotarpiu reklamos išimtys susiaurėja, ir tokia reklama nelaikomi tik neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų politinių partijų, kandidatų veiklą, susijusią su kandidato darbine ar nuolatinio pobūdžio visuomenine veikla, informacija, kuria nesiekiama paveikti rinkėjų motyvacijos balsuojant rinkimuose arba kurią skleidžiant nepropaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa; rinkimų štabo informacinė iškaba (stendas, skydas ir kt.), kai ji yra pakabinta ant (ar pastatyta šalia) pastato (patalpos ar kitur), kuriame yra įsikūręs  rinkimų štabas. Rinkimų štabo iškaboje gali būti tokia informacija kaip politinės partijos pavadinimas ir (ar) kandidato pavardė, partijos logotipas, rinkimų štabo darbo laikas ir kontaktinė informacija.

Kad įprastinio pobūdžio informacija nebūtų laikoma politine reklama ar turinčia politinės reklamos požymių, rekomenduotina nenaudoti rinkimų šūkių, specialiai ir pabrėžtinai spaudos leidiniuose, internetiniuose naujienų portaluose neišryškinti kandidato pavardės, nedėti jo nuotraukos į pirmą leidinio puslapį, grafiškai apipavidalinant vengti didelių kandidato atvaizdų, naudoti dalykinį, o ne agitacinį stilių, nedėti informacijos apie politiko asmenines ir kitas su jo veikla nesusijusias savybes, jo šeiminį gyvenimą, pomėgius, laisvalaikį.

Kandidatams rinkimų agitacijos metu rekomenduojama nerengti reportažų, komentarų, interviu, nevesti žinių ar kitų radijo ar televizijos laidų ar nedalyvauti radijo, televizijos rengiamose šiose laidose, spaudoje nepublikuoti kandidatų kaip žurnalistų publikacijų, nuotraukų, jeigu jų dalyvavimas radijo, televizijos laidose, publikacijų ar nuotraukų skelbimas gali būti suprantamas kaip šio kandidato politinė reklama.

Ar atitinkamu straipsniu siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose sprendžiama iš to, kaip kandidatas informuoja visuomenę apie savo veiklą, ar straipsniuose nėra politinės reklamos požymių pagrįstų asmenine nauda, ar pateikta teigiama informacija apie veiklą yra objektyvi ir atitinka visuomenės informavimo principus. Negali būti ribojama kandidato, kaip politiko, teisė skelbti teigiamą informaciją apie savo ir / ar jo vadovaujamos institucijos veiklą, nes tai stiprina žmonių pasitikėjimą valstybės institucija bei pačia valstybe. Teigiami kandidato veiklos rezultatai negali būti vertinami vien tik kaip siekis gerinti politinį įvaizdį.

Kadangi kiekviena situacija yra skirtinga, todėl kiekvienu atveju vertinimas turi būti individualus, atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes. Tai, kad atitinkamoje publikacijoje nėra akivaizdaus ir tiesioginio raginimo balsuoti už konkretų politiką ar jo atstovaujamą partiją, nekeičia publikacijos esmės.

Neretai politinė reklama tapatinama ir su rinkimų agitacija, tačiau tai nėra identiškos sąvokos ir jas reikėtų atskirti. Štai politinė reklama galima nuolat, neraginant balsuoti konkrečiuose rinkimuose, tačiau jos pagalba galima kurti teigiamą partijos ar atskiro kandidato įvaizdį, propaguoti idėjas siekiant politinių, t. y. valdžios, tikslų ateityje. Tuo tarpu rinkiminė agitacija yra politinės reklamos rūšis, kuri turi specifinį tikslą – atitinkamais veiksmais agituoti rinkėjus balsuoti už vieną ar kitą partiją ar atskirą kandidatą konkrečių rinkimų metu.

Politinė reklama privalo būti pažymėta 

Kiekvienu atveju svarbu atskirti, kur yra įprastinio pobūdžio informacija, o kur yra siekis politinę reklamą skleisti kaip įprastinio pobūdžio informaciją.  Nustačius, kad atitinkama publikacija spaudoje, internete ar laida televizijoje visgi yra politinė reklama, ji turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos įprastinio pobūdžio informacijos.

Kiekviename spausdintos politinės reklamos skelbimo ar publikacijos puslapyje (periodinėje spaudoje), lankstinuke (pirmajame ar paskutiniame atvarte, matomoje vietoje), plakate (matomoje jo pusėje) ar kitame politinei reklamai rinkimų (referendumo) agitacijai skirtame gaminyje, nepriklausomai nuo jų platinimo būdo ir vietos, turi būti nurodyta užrašas „Politinė reklama" arba „Rinkimų agitacija", arba „Referendumo agitacija", užrašas, nurodantis apmokėjimo šaltinį, politinės reklamos užsakymo numeris, užrašas, nurodantis viešosios informacijos rengėją ar skleidėją ir spaustuvę ar gamintoją, spaudinių tiražas, jei politinė reklama skleidžiama ne periodinėje spaudoje.
Politinės kampanijos laikotarpiu viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems politinės kampanijos dalyviams vienodus įkainius ir sąlygas, pateiktus Vyriausiajai rinkimų komisijai. Politinės kampanijos laikotarpiu taikytini politinės reklamos įkainiai ir sąlygos negali būti teikiami, keičiami prasidėjus politinei kampanijai. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai gali atsisakyti skleisti politinę reklamą, kurioje yra kitas politines partijas ar politinės kampanijos dalyvius kompromituojančios medžiagos, jeigu atsisakoma prisiimti galimas atsakomosios nuomonės paskleidimo išlaidas.

Politinė reklama, politinės kampanijos laikotarpiu nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Už politinės reklamos skleidimo reikalavimų pažeidimą gali būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šiurkščiu įstatymo pažeidimu laikomas paslėptos politinės reklamos skleidimas, jeigu išlaidos paslėptai politinei reklamai sudaro 10 ar daugiau procentų nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų. Už paslėptos politinės reklamos skleidimą numatyta atsakomybė ne tik viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, bet ir politinės kampanijos dalyviams.

Administracinių teisių pažeidimo kodekso 2079 straipsnyje numatyta, kad politinės reklamos skleidimo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės, rinkimų ir Referendumo įstatymuose, nesilaikymas užtraukia baudą viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo vadovui arba kitam už viešosios informacijos skleidimą ar visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingam asmeniui nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

Pasinaudojimas tarnybine padėtimi

Pastaruoju metu kyla klausimų dėl atitinkamos informacijos pripažinimo politine reklama, kai pavyzdžiui, politikas teikia informaciją apie savo atliekamas pareigas. Tiek Prezidento rinkimų įstatymas (47 str. 1 d.), tiek ir rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas (54 str. 1 d.) draudžia bet kam naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią.

Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Įstatymų reikalavimo nesilaikantis pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pasinaudojimas pareigomis asmeninei neturtinei naudai gauti turi būti akivaizdus, nekeliantis abejonių, nes priešingu atveju nebūtų galimybės atriboti, kada politikas tinkamai atlieka jam pavestas pareigas ir teikia apie tai objektyvią informaciją visuomenei, ir atvirkščiai - kada politikas informuodamas visuomenę siekia tuo nepelnytos asmeninės naudos. Toks vertinimas turi būti atliekamas teisės aktais politikui suteiktų teisių ir pareigų kontekste bei vertinant teikiamos informacijos atitikimą visuomenės informavimo principams. Šią išvadą teisėjų kolegija grindė tuo, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punktas yra bendrojo pobūdžio norma, įpareigojanti nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Todėl, kiekvienu konkrečiu atveju kvalifikuojant veikos priešingumą teisei, būtina remtis ir kitomis teisės normomis, patvirtinančiomis ar paneigiančiomis veikos priešingumą teisei ir kiekvieną atvejį vertinti individualiai.

Teikiant informaciją, rekomenduotina vengti tiesioginės ar paslėptos institucijų vadovų reklamos - spausdinti jų nuotraukas, nurodyti jų asmeninius laimėjimus ar nuopelnus ir pan. Biudžeto lėšomis apmokamos informacijos skelbimas žiniasklaidoje neturi kelti visuomenei abejonių, jog institucijų vadovai, pasinaudodami pareigomis ir galiomis, piktnaudžiauja teise informuoti visuomenę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (33)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (21)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1122)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...