1. Žodis “milijonierius” dažniausiai mums siejasi su “garsių meno kūriniu kolekcionavimu”;
2. Dauguma pradinių klasių vaikų ir paauglių ką nors renka.
3. Kolekcionavimas kartais užgožia kitas aistras - ypač seksualinę.
Ar kolekcionuojantis vyras vienpusiškas? Iš pirmo žvilgsnio, taip. Į kolekcionavimą labiau linkę intravertiški vyriškiai, į pirmą planą iškeliantys ne bendravimą su gyvais žmonėmis, o savo individualaus pasaulio stiprinimą ir tobulinimą. Tačiau palaukite: ir ekstravertai savotiškai kolekcionuoja - jie kolekcionuoja pažintis. Tai yra, jie geidžia meilužių, draugų, bičiulių, įspūdžių ne mažiau, nei intravertai - dar vienos knygos ar disko. Ir galiausiai visi šie tipai taip tarpusavyje susimaišę, kad išskirti vienus ir pasakyti - šitie geriau už kitus - liežuvis nesiverčia. Gal jums dar pasisekė, kad jis renka ne moteris, o dėžutes?
Bet mes dar sakėme, kad kolekcionuoja beveik visi vaikai... Gal jis suvaikėjęs ar nesubrendęs?
Pastebėkime, kad jis kažkuo primena vaiką.
Jis labai didžiuojasi savo kolekcija.
Ją rodydamas jis elgiasi kaip cirko fokusininkas.
Jo akys žiba.
Jis didžiuojasi.
Jis aiškiai nori padaryti įspūdį.
Rodydamas jums didelę pagarbą , jis dovanoja jums savo kolekcijos egzempliorių.
O kaip jis ieško trūkstamo daikto kolekcijoje?
Jis tik apie jį ir galvoja.
Jis jį sapnuoja.
Jis atiduoda už jį paskutinius pinigus.
Jo vienintelė aistra - “turėti”.
Tai jam aiškiai - ne tik teorinė idėja, bet ir stipri fiziologinė reakcija. Psichiatrine kalba, tai – supervertinga idėja. Loginio paaiškinimo jai nėra. Vienintelis dalykas, kada mes galime suprasti jo, kaip mažo vaiko polinkį kolekcionuoti - kai pasakysime, jog jis yra vargšas. Jis nieko savo neturi - visi “tikri” daiktai priklauso suaugusiems. Tarkime, jums. Jis jaučiasi vargšas. Štai jis ir kompensuoja tai, rinkdamas visokius daiktus! Savo fantazijose jis tampa milijonieriumi. Tiesą sakant, dauguma tikrų milijonierių yra senienų kolekcionuotojai. Taigi, jūsų vyras tampa jų klubo narys! Tačiau kažkaip tai nelabai jus įtikina... Ieškokime gilesnių psichologinių šaknų.
Aha, kolekcionuodamas jis išreiškia savo įgimtą tendenciją – tapti tuo, kas yra. Mes juk visi siekiame tapti labiau žmogiškais, gyvais ir, vadinasi,- labiau sveikais? Tad gal tam užtektų turėti daug fizinės sveikatos ir pinigų?
Paklauskime taip: kaip gyventų labai sveikas ir labai turtingas vyriokas, jei jo gyvenimas apsiribotų savo gyvybinių procesų palaikymu? Ir jei jo netrauktų kolekcionuoti?
Jis valgytų, tuštintųsi, masturbuotųsi, slėptųsi nuo šalčio ir lietaus. Gal dar jis kiek pasmalsautų, kas vyksta už jo didžiulių namų lango. Ir ką rodo jo didžiulis televizorius. Jis apkeliautų pasaulį. Ir pagal galimybes tęstų tokių, kaip jis pats, giminę. Jis visą laiką stengtųsi, kad šalia būtų priemonių visam tai pasiekti: pinigų, žmonių, daiktų. Tam jis (ak, kaip nesinori) būtų priverstas dirbti, tuoktis ir tvarkyti buitį. Nuo stresų jis gelbėtųsi gerdamas alkoholį, o nuo didelių stresų - trankviliantais. Pajutęs įtampą, jis bandytų ją sumažinti. Taigi, jis būtų jums labai suprantamas, “daug pasiekęs” žmogus?
Nieko panašaus. Dauguma taip gyvenančių žmonių nesijaustų gyvi. Ir jūs šalia tokio gyva nesijaustumėte. Jums trūktų gyvybės, aistros, kažkokios beprotystės. Taip, plaučiai kvėpuotų, bet vangiai. Taip, širdis plaktų, bet ne taip. Mylėtumėtės, bet mechaniškai. Vidinė tuštuma ir nuobodulys, apatija ir beprasmybė,nors namai būtų -“kaip pas žmones”. O mašina - ne prastesnė už kaimyno. Tai - ženklas, kad būti “visiškai normaliu” vyrui neužtenka, kad jaustumeisi gyvas.
Vyrui, kaip ir moteriai, reikalingos aistros.
Todėl vyrai ir sugalvoja įvairių priemonių suardyti pusiausvyrą, susirasti sau naujų stimulų, sutrikdyti save geidžiamais ir nelabai lengvai pasiekiamais tikslais. Krepšinio varžybos... Įmes ar neįmes? Ledinė kalnų upė... Apsiversiu ar neapsiversiu? Universitetas... Įstosiu ar neįstosiu? Šokiai... Pakvies ar nepakvies? Žvejyba... Užkibo ar neužkibo? Kolekcionavimas... Gausiu ar negausiu? Ir moterys nuo vyrų neatsilieka, tik vis tas prakeiktas poreikis gauti iš vyro įrodymą: tu esi vienintelė mano aistra.
Gerai. Jis pradžioje ir išsirinko jus savo aistra. Tačiau keleriems metams? Eksperimentai su gyvūnais parodė: jei iš gyvūnų atimama galimybė ieškoti – jie sunegaluoja. Sveikas gyvūnas turi žinoti, kad jei situacija ir atrodo beviltiška, jis vis dėlto gali joje ieškoti išeities.
Kolekcionavimas gali tapti jūsų vyro būdu padaryti savo gyvenimą prasmingu. Pagalvokite: visko pertekęs milijonierius praranda prasmės jausmą. O moterų dėmesio nepraranda. Ir jam reikalinga dar papildoma, vyriška aistra! O ką, jei aš surinksiu visus antrojo pasaulinio karo tankus? O jei didžiausią pasaulyje pirštinių kolekciją?
Tačiau tuomet mes turime pasakyti - ne pats kolekcionavimas, o vyras, kuris juo užsiima, gali būti sveikas ar ne visai.
Kolekcionavimas - stabili, įprasminanti ir praplečianti gyvenimą aistra. Kolekcionuotojas vyras nuolat ieško. Jis žino, ko: reto pašto ženklo ar augalo - ir tai verčia jo širdį plakti stipriau. Bet jis nežino, kam jis to ieško. Jis ieško, randa ir įsigyja, o kartu patiria kažką nauja. Ne daiktai ir ne palengvėjimas įsigijus sudaro kolekcionavimo esmę. Ne, jis patiria malonumą nuo paties paieškos proceso.
Tai - naujų pojūčių rinkinys, esantis už kasdienybės ribų: azartas, įkvėpimas, aistra, pažinimo džiaugsmas, medžioklės jausmas, naujų horizontų atidarymas. Nes kolekcionuodamas niekad nesustosi. Visuomet yra egzempliorius, kurio tu neturi. Kitaip kolekcionuoti nebūtų prasmės.
Kaip turėtų elgtis žmona, jei vyras atsiduoti visą savo laiką kolekcijai?
Galima reaguoti taip: vargšas, jis kovoja su kažkokiu nerimu. Kažkaip bando kompensuoti kažkokį deficitą ar maištauja prieš kažkokią kontrolę. Gal prieš mano?
O galima ir linksmiau:
Pasidžiaugti, kad jis surado būdą, kaip išlikti gyvam ir kaip gyventi įdomiau.
Pagalvoti, ar jūs pati turite galimybę džiaugtis kitomis aistromis.
Pažiūrėti į mus abu: ar mes patys gyvename įdomiai?
Ir atleiskime vyrams: ne tik moterys, bet ir kolekcionavimas - tai jų amžinai neužbaigtas ir tuo neužbaigtumu nuolat jaudinantis ieškojimo procesas. Iki galo neaiškus. Ir, galų gale, vyras - vis dar paslapčių pilna būtybė.
