Kodėl Lietuva atsisakė "Shell" pasiūlymo?

 (2)
LŽ turimi duomenys, dokumentai ir liudytojų pasakojimai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos valdžia turėjo galimybių sustabdyti skubotą "Mažeikių naftos" pardavimą ir pakelti įmonės rinkos vertę.
Visus 1999 metus konservatorių valdžios vyrai visuomenei dėstė savo aiškią poziciją: "Mažeikių nafta" dirba nuostolingai, neefektyviai, todėl įmonę būtina kuo skubiau privatizuoti, parduoti trečdalį jos akcijų, kartu perduodant operatoriaus teises strateginiam investuotojui.

Nors Vyriausybė taip ir nepaskelbė konkurso strateginiam investuotojui pasirinkti, visuomenei buvo teigiama, kad vienintelė pretendentė yra amerikiečių kompanija "Williams". Be jos, į įmonės valdymą pretenduojančios tik Rusijos arba rusiško kapitalo bendrovės. "Aš prie vamzdžio Ivano neprileisiu", - ši frazė priklauso tuometiniam ūkio ministrui Vincui Babiliui, tačiau galima įtarti, jog tokia buvo ir visos konservatorių vadovybės pozicija.

Jeigu ne "Williams", "Mažeikių naftai" grėsė arba visiškas žlugimas, arba rusiško kapitalo globa - šios alternatyvos visuomenei buvo labai aiškiai suformuluotos. Tačiau ar iš tiesų buvo tik tokios alternatyvos? Paieškos

LŽ atliktas tyrimas rodo, jog mėnesį ar du iki sutarties pasirašymo su "Williams" iš tiesų jokių kitokių alternatyvų nebuvo. Kaip teigė vienas gerai informuotas Vyriausybės B lygio valdininkas (karjeros biurokratas), nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama, Rolando Pakso Vyriausybė 1999-ųjų vasarą Vakaruose karštligiškai ieškojo galimos alternatyvos amerikiečiams, tačiau nesėkmingai.

Kita vertus, dar 1999 metų birželio mėnesį buvo galimybių "Mažeikių naftos" pardavimo istoriją radikaliai pakreipti kita kryptimi. Tačiau šiomis galimybėmis nepasinaudota dėl valdančių politikų atsakomybės ir politinės valios stokos.

Susitarimas

Realia atsvara "Mažeikių naftos" pardavimui kompanijai "Williams" galėjo tapti transnacionalinio naftos giganto "Shell" pasiūlymas bendradarbiauti.

LŽ pavyko susipažinti su keliais dokumentais, nedviprasmiškai liudijančiais, kad "Shell" siūlymai buvo verti bent jau apsvarstyti Vyriausybėje.

Praėjusių metų birželio 24 dieną "Mažeikių naftos" direktorius Gedeminas Kiesus ir "Shell International Trading and Shiping Co. Ltd." atstovas Markas A. Hedgesas pasirašė ketinimų protokolą.

Šiuo dokumentu "Shell International Trading and Shiping Co. Ltd." įsipareigojo pradėti spręsti pagrindinę žlungančios gamyklos problemą: suteikti apyvartinių lėšų, taip pat iš karto supirkti produkciją - paklausų Europoje "Mažeikių naftoje" gaminamą dyzelinį kurą.

Paskolą reikėjo grąžinti per 40 dienų, be procentų, ir, o tai ne mažiau svarbu, ją galima būtų buvę grąžinti pagamintais naftos produktais. Dar daugiau: už jų toną būtų buvę mokama 5 doleriais brangiau, negu tuomet rinkoje parduodavo Mažeikiai. Valstybės ar kieno nors kito garantijų nereikalauta.

Už 7,5 mln. JAV dolerių tuometinėmis žaliavos kainomis "Mažeikių nafta" galėjo įsigyti naftos ir pagaminti apie 50 tūkst. tonų dyzelinio kuro.

"Shell" - viena pirmųjų užsienio naftos bendrovių, atėjusių į Lietuvą dar 1993 metais ir investavusių čia nemenkas lėšas. Apie rimtus "Shell" ketinimus byloja ir tai, kad į Mažeikius buvo atvykę jos laborantai, tyrė produkcijos kokybę - atliko savąją žvalgybą.

Krizė

Naftos perdirbimo gamykla pernai pavasarį dėl katastrofiško apyvartinių lėšų trūkumo atsidūrė ties bankroto riba. Apyvartinės lėšos politiniais sprendimais buvo investuojamos į Būtingės naftos terminalo statybą. 1999-ųjų gegužės pirmomis dienomis dėl žaliavos stygiaus ir apyvartinių lėšų stokos "Mažeikių naftą" teko sustabdyti.

Panašūs akibrokštai atsitikdavo ir anksčiau, tačiau šįsyk įmonė nedirbo praktiškai visą mėnesį. Kasdienis nuostolis dėl prastovų siekė apie milijoną litų.

"LUKoil" - pagrindinis žaliavos tiekėjas, šantažuodamas Lietuvos valdžią dėl galimo "Mažeikių naftos" pardavimo "Williams" kompanijai, nebesutiko tiekti naftos už lengvatines kainas.

Perspektyva

Tokioje situacijoje "Shell International Trading and Shiping C. Ltd." siūlymas "Mažeikių naftos" vadovams atrodė labiau nei patrauklus. Juolab kad ateityje "Shell" siūlė ne mažiau palankias bendradarbiavimo sąlygas.

Po kelių trumpalaikių injekcijų, jeigu būtų pasirašyta ketinimų protokole minima dvišalio bendradarbiavimo sutartis, įmonei pirmiausia būtų suteiktos naujos paskolos, garantuojant produkcijos supirkimą. LŽ duomenimis, su Londono "City Bank" jau buvo sutarta dėl perspektyvinių ilgalaikių kreditų, kurie būtų panaudojami įmonės plėtrai.

Įdomiausia tai, kad suteikdami kreditus apyvartinėms lėšoms "Shell" atstovai nepretendavo į įmonės akcijas ar operatoriaus teises. Taip pat nereikalavo Vyriausybės garantijų suteikiamoms paskoloms.

Pliusai

LŽ nesiima vertinti to, kas būtų, jeigu būtų įvykę, tačiau faktas: bendradarbiaudama su "Shell" "Mažeikių nafta" būtų galėjusi dirbti be priverstinių pertraukų, padidinti apyvartines lėšas ir pakelti savo rinkos vertę. Be to, "Shell" kreditai būtų suteikę galimybę net iš "LUKoil" pirkti naftą rusų reikalaujama kaina, nes produkciją įmonė būtų galėjusi parduoti 5 doleriais už toną brangiau. "Mažeikių nafta" nebūtų mokėjusi frachto mokesčių, nes naftos produktus būtų gabenę "Shell" užsakyti tanklaiviai. Šiuos "Shell" pasiūlymus galėjo išnagrinėti Lietuvos politikai ir derybininkai.

Nežinojo?

Privatizavimo komisijos pirmininkas Eduardas Vilkas, iš LŽ sužinojęs apie buvusius "Shell" pasiūlymus, mano, kad tai būtų buvęs labai palankus variantas "Mažeikių naftai". Jis patvirtino, jog Mažeikiuose gaminamas dyzelinis kuras Europoje buvo ir yra paklausus.

E.Vilko nuomone, jeigu "Shell" būtų suteikusi nuolatinį finansavimą, Mažeikių įmonė per metus būtų galėjusi perdirbti apie 6 mln. tonų naftos.

"Jeigu gamykla būtų taip sutvarkiusi reikalus, galima buvo ieškoti ir kito strateginio investuotojo, kuriuo galėjo būti ar "Shell", ar "Williams", ar kas nors kitas", - sakė jis.

Anot Privatizavimo komisijos pirmininko, jeigu gamykla 1999 metais būtų dirbusi, derybose dėl privatizavimo sąlygas būtų diktavusi Lietuvos pusė.

Barjeras

Apie konkrečius "Mažeikių naftos" generalinio direktoriaus G.Kiesaus žingsnius bandant prastumti šį, atrodytų, priimtiną pasiūlymą, be abejonės, geriausiai papasakotų jis pats. Deja, dėl suprantamų priežasčių jis to padaryti negali.

Itin negausus tą istoriją žinojusių žmonių būrelis Vilniuje, Klaipėdoje bei Mažeikiuose dažniausiai apskritai atsisako kalbėtis šia tema. Kai kurie jų dingus G.Kiesui išvyko iš Lietuvos. Tik vienas kitas puse lūpų, bet "ne spaudai", ir vogčiomis dairydamiesi pasakoja, kad "Mažeikių naftos" direktorius be laukto entuziazmo ėmėsi įgyvendinti projektą su "Shell". Mat puikiausiai žinojo, jog įmonė jau pažadėta "Williams".

Tačiau LŽ šaltiniai teigia, kad G.Kiesus ne kartą per susitikimus su tuometine valdžia - ūkio ministru V.Babiliumi, finansų ministru A.iemeta ir premjeru G.Vagnoriumi - kėlė šį klausimą. Diskusijos vykusios itin aukštais tonais.

Deja, į visus direktoriaus argumentus sustabdyti "Mažeikių naftos" pardavimą dėl atsiradusio šanso pakelti įmonės vertę atsako nesulaukė.

Pasitraukimas

Kodėl "Shell" vis dėlto pasitraukė, taip ir nepradėjusi rimtesnės kovos dėl "Mažeikių naftos"? Iš Londono LŽ tegavo patvirtinimą, kad kažkada "Shell" turėjo interesų "Mažeikių naftoje" ir Būtingėje, tačiau viena principinių kompanijos nuostatų - nekomentuoti, juolab spaudoje, savo veiksmų.

Daugelio žinovų įsitikinimu, jau tuomet, pavasarį, Lietuva buvo galutinai parklupdyta preliminariomis sutarties su "Williams" sąlygomis. Vyriausybė buvo įsipareigojusi nevesti derybų su jokia kita kompanija, kol deramasi su "Williams". Tiesiog per toli tada pažengta ir daug padaryta dirbant su vadinamuoju "strateginiu investuotoju", tad kiekviena alternatyvinė iniciatyva buvo negailestingai stabdoma pačioje užuomazgoje.

Neįtikima - Lietuvos derybininkai patys užspeitė save į tokį kampą, iš kurio derėdamiesi su "Williams" galėjo tik stebėti, kaip tolydžio blogėja padėtis "Mažeikių naftoje" ir krenta įmonės vertė. Tačiau jau nebesiryžo šio proceso nutraukti ir surasti, ar bent jau pasinaudoti visomis įmanomomis galimybėmis pagerinti "Mažeikių naftos" prekinę išvaizdą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Išvarytieji? Kiek tie patys maisto produktai kainuoja Lietuvoje ir Anglijoje (85)

2017 vasario mėn. 20 d. 05:30
<strong style="color: #ff0000;">Išvarytieji?</strong> Kiek tie patys maisto produktai kainuoja Lietuvoje ir Anglijoje
DELFI / Kiril Čachovskij
Emigrantų rojumi Anglijoje vadinamame Piterbore ne problema rasti ir varškės sūrelių, ir juodos duonos, ir baltos mišrainės. Produktai, kurių galėtų išsiilgti emigravę lietuviai, čia parduodami ir nišinėse krautuvėlėse, ir prekybos centruose.

L. Linkevičius: iš Baltarusijos gauname signalų apie įtampą (3)

2017 vasario mėn. 20 d. 10:38
Linas Linkevičius
DELFI / Kiril Čachovskij
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir tarptautinės politikos ekspertų – Raimundo Lopatos ir Albino Januškos – labai panašiais žodžiais reiškiama kritika Užsienio reikalų ministerijai dėl Astravo atominės elektrinės (AE) ir santykių su Ukraina yra mėginimas kurti įspūdį, kad Lietuva šiais klausimais – nevieninga. Taip portalui LRT.lt teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Gyventojai įvertino valdančiųjų planus dėl alkoholio (597)

2017 vasario mėn. 20 d. 05:30
Nuo kovo 1 d. Lietuvoje bus taikomi didesni akcizai alkoholiniams gėrimams, dėl to parduotuvėse jie pabrangs. Valdantieji taip pat svarsto galimybę gėrimais prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Ką apie tai mano šalies gyventojai?

Žinomi žmonės sureagavo į J. Statkevičiaus skatinimą emigruoti: gero kelio, Juozai! (76)

2017 vasario mėn. 20 d. 10:31
Saulius Prūsaitis, Juozas Statkevičius, Marijonas Mikutavičius
DELFI montažas
Sekmadienio popietę bene žinomiausias šalies dizaineris Juozas Statkevičius išsiliejo savo feisbuko paskyroje. Vyras piktinosi Lietuva ir ragino iš jos emigruoti bei pats teigė ketinantis tai padaryti.

M. Ivaškevičius. Apie žydus ir vieną svajonę (118)

2017 vasario mėn. 20 d. 05:30
Taip, ir vėl – apie žydus. Nors, ne – čia gal labiau apie mus. Iš esmės – apie Vilnių, kurio dalimi buvo jie, o dabar esame mes. Ir šįkart ne apie atgailą, kaltę, ar tai, ko netekome, priešingai – apie tai, ką dar galime susigrąžinti. Noriu pasiūlyti planą, kaip mūsų pražuvę žydai dar galėtų mums pasitarnauti.