Balsavau kiekvienais metais per kiekvienus rinkimus nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Neretai apsirikdavau balsuodamas už vienus ar kitus politikus, tačiau viena galiu pasakyti – balsavimas per rinkimus yra kiekvieno piliečio teisė ir pareiga.
Balsavimas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Tai labai svarbus visuomenės raidos elementas, piliečių abejingumas rinkimams kelia rimtą grėsmę demokratijai ir nacionaliniam saugumui. Visai netolimos praeities įvykiai apnuogino tokio piliečių abejingumo pavojų, kuomet vos nebuvo išrinkti Lietuvai nedraugiškų politinių jėgų atstovai. Užkirskime kelią šiai grėsmei! Eikime balsuoti! Atlikime savo pilietinę pareigą! Na, o jei nežinai už ką balsuoti, išrikiuok politines jėgas pagal „blogumą“ ir balsuok už mažiausiai „pasišiukšlinusią“, sutinku tai ne pats puikiausias būdas išreikšti nepasitenkinimą, bet jei neturi iš ko kito rinktis - rinkis saugų variantą. Kitaip laimės nedraugiškos Lietuvai jėgos.

Olivers Lyvens

--------------------------------------

Balsuoti? Kaip sąmoninga pilietė suprantu, kad tai būtina, tačiau ar tai ką keičia? Kažkoks Bermudų trikampis - atrodo žmonės kaip žmonės, bet tik pasiekia Seimo rūmus ir prapuola.

Manyčiau, kad kandidatams i Seimo narius reikėtų šiek tiek keisti reikalavimų kriterijus.

Žinoma labai svarbu, kad asmuo būtu Lietuvos pilietis, kad gyventų Lietuvoje, pažintų jos problemas, gal net teiktų viltingų lūkesčių, tačiau nemažiau svarbu turėtų būti ir asmens dora, sąžiningumas, garbės ir orumo supratimas, o ne tik neturtinės žalos išsireikalavimas, nuskambėjus kandžiai priešininkų frazei.

Mūsų šalis nedidelė, bet mylinčių ją žmonių tikrai yra, tiesiog ar jie ryžtasi tai "nešvariai" politikai? Jei esate apsisprendę, kas gali būti tiek stiprus ir sumanus, kad įveiktų Bermudų trikampio povandenines-mistines sroves, būtinai balsuokite ir dar kvieskite kitus!

Asta Monstavičienė

-------------------------------------------------------------------------

Šiandien ta diena, kai nenoriu gyventi Lietuvoje. Šiandien viskas gražiau užsieny, pradedant moraliniais, baigiant finansiniais dalykais, apčiuopiamais ir efemeriškais. Pažiūriu filmą ir šiandien nenoriu gyventi Lietuvoje.

Mintyse kuriu planus, kaip iš jos išvykti, kaip čia nebūti, kaip įsikurti kitur. Deja, visada sulaiko kažkoks jausmas viduje: Lietuva Tavo šalis, gimei, augai tad ir lik čia.

Puoselėk ją ir realizuok save. Ir tada pasidaro beviltiškai graudu suvokus žiaurią realybę: važiuoti aš niekur nenoriu, noriu likti čia. Užsienyje būsi vienas ir ten nebus taip, kaip rodo filmuose. Bet Lietuvoje tu irgi esi vienas. Noriu gyventi joje, bet kad viskas būtų kitaip - ekonomika, švietimas, politika, ligoninių sistema ir t.t., pagaliau žmonių vertybės ir mąstymas...

Politikai - įsitaisę Lietuvos piramidės viršūnėje karaliauja ir, kaip dauguma sako, jie parodo, kad esi, žmogau, ne vienas - tik prieš rinkimus, po jų - vėl vienas su materialiniais, socialiniais ir dvasiniais rūpesčiais. Bet prieš rinkimus rodosi, kad bus pagaliau ta šviesi ateitis Tavo, Tavo vaiko, Tavo kaimyno, visos Lietuvos ir ateis iškart po rinkimų.

Su stebuklinga sąlyga "JEI balsuosite už......". O iš tikrųjų nėra nei rožinės, nei geltonos, nei žydros spalvos Lietuvos paletėje, viskas tik melavimas ir apgaudinėjimas, grįžimas į propagandą, šiandien vadinamą "viešaisiais ryšiais".

Lietuva - tai laivas, kuris bet kada nuskęs. Aš neisiu balsuoti, nors esu jauna, kupina jaunatviško maksimalizmo ir galvoju, jei aš eisiu balsuot, kaimynas eis, sesuo eis - aš jau ne viena, mes trise, mes galime kažką pakeisti, bet taisyklė, kad jei nori kažką keisti, keisk pirma save, negalioja.

Mat šiuo atveju - balsuoti nėra už ką. Kol šių politikų nepakeis kita karta, tol mūsų laivas ir merdės. Belieka tikėtis, kad kol tai nutiks, jis dar nebus nuskendęs. Ir tada, net jei jau bus sunku vaikščioti - aš eisiu balsuoti.

Pagarbiai,

Agnija

-------------------------------------------------------------------------

sveiki,

kai tik gavau teisę balsuoti, taip ir dariau, vykdžiau pareigą. Tačiau po keleto metų tai daryti nustojau, ir galėčiau sakyti , kad užimta dienotvarkė, reikalai, nėra kada nueiti ten ir pažymėti.O iš tiesų tai nusivylimas, iš tiesų , jokio skirtumo už ką balsuoti ir ką rinkti, jei nubalsuoja ir išrenka vienus. Tai greit "susitvarko" taip, kad iš vienos partijos į kitą, vienos koalicijos į trečią , mėtosi ir visi tie patys "kadrai" , kur buvę kur nebuvę išdygsta ten, kur lyg ir nebuvo "siųsti" rinkti.

Ir vis ta pati košė verda, tie patys asmenys , kurie nieko keisti nenori, tik suvaidinti jie gali, kad nori, o jei netyčia atsiranda vienas, koks kuris lyg ir pradeda"pūsti prieš vėją", juk vienas laukia ne karys, labai greit iš kelio pašalinamas, arba neatlaikęs visų aplinkybių "pasišalina", na užleidžia vietą kitam...et, taip ir tęsiasi beviltiška vilktinė...ir tai bus tol, kol neužaugs dar kelios kartos, kol nepasikeis kartos, kurios pripratę gyventi taip ir nieko nekeisti, taip patogu...nors ir vėl artėja rinkimai ir esu įsitikinusi, kad ir vėl bus tas pats, na bet vis tik nueisiu pareikšti savo nuomonės, juk viltis miršta paskutinė...gal nors truputį į gerąją pusę pasisuks. Juk ir Lietuvoje, kad ir kaip blogai būtų, yra labai nuostabių dalykų, ir žmonių, tik jie dažniausiai labai skeptiškai žiūri į politiką ir į šį nešvarų "žaidimą" nekiša savo nosies...

Vaiva Kazlauskaitė

-------------------------------------------------------------------------

Mielas mano laiško skaitytojau,

Eiti balsuoti verta vien jau todėl kad išreikštum savo nuomonę, požiūrį į esamą situaciją.

Ir kuo daugiau žmonių balsuos, tuo geriau. Geriau tiek valstybei, tiek kiekvienam valstybės piliečiui. Iš karto kyla klausimas kodėl?

Kiekvieno valstybės gyventojo balsas atspindi SKIRTINGĄ nuomonę, skirtingą požiūrį. Taigi, kuo daugiau žmonių eis balsuoti, tuo įvairesnių ir skirtingesnių kandidatų papuls į vyriausybę. Tokiu būdu yra sudaroma galimybė priimti kuo įvairesne nuomone pagrįstus sprendimus, svarbius visai mūsų šaliai. Sėkmes balsuojant.

Dalia Luijten-Kvietkauskaitė

-------------------------------------------------------------------------

Seniai girdėjau anekdotą:

„Varlė susitinka pažįstamą varlę ir pasakoja:

- Žinai kas gretimoj kūdroj dedasi? Įsivaizduoji, užvakar buvau - „patvarkė“. Vakar buvau ir vėl „patvarkė“. Šiandien vėl eisiu.“ Kažkaip labai tas anekdotas realijas (realijas, o ne „pažadus“, kuriuos labiau „padažais“ norisi vadinti) mūsų „rinkimines“ atitinka. Realijas ir gyvenimą. Kadangi geriausiai žinau savo, tai ir papasakosiu.

Nemėgau visko kas susiję su „buvusiaisias“ (komunistais), ir turiu kažkokį vidinį „prieš“ kairiuosius judėjimus. Nejaunas, nors ir nedaug (ar neilgai), bet mačiau tuos „raudonus“. Gana. Nors po labai aktyvaus dalyvavimo rajono Sąjūdžio veikloje bendrauti sugebėjau su visais. Labiausiai prie dūšios buvo konservatoriai (liberalų ir kitų panašių dešinės pakraipos tada dar „kai kur užuomazgai“, o šiaip žmogus ramus, tai „kraštutinumai“ ne prie širdies).

Po 2 metų atsidūriau Vilniuje (ne valdžioj, šiaip asmeninės aplinkybės...), sakau reik prisidėti prie savų, konservatorių. Greit ir draugų bendraminčių rate atsirado... Bet prie tos „laimės“ prisidėjo (96-99 metais) kita „nelaimė“ – nuolatiniai konfliktai su ... tais pačiais dešiniaisiais (krikdemais, liberalais, tautininkais ir pan) ir su visais.

Sakau, palaukit, juk mes kaip galingesni (narių skaičium) dešinieji turėtume ieškoti bendraminčių, vienyti dešiniuosius o ne savo tokia veikla padėti „buvusiesiems“. Tuojau buvau išvadintas net ir „komunistu“ tų pačių... Savų, pažįstamų. Atseit kaip aš galiu su „aukščiausiojo“ konservatoriaus nuomone diskutuot... Pyktelėjau, bet nutylėjau tada, pagalvojau gal žmonės pervargę (vakare po darbo), nesivaldo, bet draugas po to sako – tu ką, čia visi tik uolūs „aukščiausiojo“ konservatoriaus nuomonės vykdytojai, kiti jau seniai...

Kadangi tokiu nebuvau, tai aš irgi... tik aplamai iš politikos (1999). Gana, sakau, su tokiais ne, bet gal „praeis“, sudalyvausim. Bet ne, tas draugelis ir dabar baliuose girtas tostus tik už „aukščiausiąjį“ sako (bet jei ne tai, normalus geras žmogus jis), ir toj partijoj tik tokie „uolūs“ ir pasiliko. Su kitais bendrauti nesiveržiau, mane kaip konservatorių jie pažysta, o jų kažkodėl nemėgsta, ir pats nesiveržiau, nors bendri draugai agitavo. Galvoju, balsuosiu aš ir taip „atliksiu politinę pareigą“, o aktyvi veikla ne man.

Balsuosiu. Bet už ką?

Konservatorius? Savi jie, „prie dūšios“ bet ... šaliai valdyti jie netinka. Visiškai. Per daug gerai juos žinau... Ieškau kitų. „Buvusiuosius“ atmetu. Griežtai.

Balsuoju už liberalus. Jauni, nesustabarėję atrodė, dešinieji (kažkiek) vis dėlto. Po keturių metų matau – ne kas, nesugeba jie tvarkytis. Nėra jie jau tokie blogi kaip juos jų kolegos „paišo“ bet ... trūksta kažko.

Už ką balsuot? Tie visai nauji „ereliai“, nors ir save dešiniais laikė, labai jau įtartini ir publika (kiek pažįstu) ne kokia. Krikdemai kaip kokia „senelių partija“, o aš dar jaunas (ne toks ir jaunas, bet...). Pirmą kartą nėra už ką balsuoti, kai susimasčiau. Košmaras. Kuo giliau analizuoji „už ką“ reikia, tuo labiau nusivili. Pirmą kartą nebalsavau, tik savo biuletenį visą perbraukiau. Kad kiti už mane „nenubalsuotų“.

Po to kažkas tą anekdotą papasakojo. Pagalvojau - kaip tinka ... man (gal ir dar daug kam)...

Jei atvirai, tai mūsų rinkimų sistema sukūrė tai, ką turime. Tiksliau tie patys „išrinktieji“ ją tokią padarė - gerą ir tinkamą tik „sau“ t.y. „išrinktiesiems“, o Lietuva čia prie ko. Ir kol ta sistema tokia bus, balsuoti (ir būti eilinį kartą „pavarkytam“ t.y. apgautam), neverta. Reikia galvoti, kaip keisti sistemą. Gal žmonių o gal „šakių pagalba“ (manau daugumą „išrinktųjų“ (jei ne visus) tik šakės minkštoj vietoj įsmigusios giliai privers mąstyti kitaip).

Kodėl nebalsavau ir nebalsuosiu?

Nėra už ką. Ką pažįstu, žinau kad neverta. O už „naujus“? Kažkaip nerimta tikėti, kad „ateis ir duos gėrį“. Tiksliau, „atėjusių“ buvo daug, tik gėrio iš to...

Rimantas Birbilas

-------------------------------------------------------------------------

Balsuoti? Ir vėl? Kam to reikia, ir jei atvirai – tikrai nežinau. Pabodo klausytis pažadų ir visų „gerųjų“ dėdžių ir tetų, kurie nemiega vardan Lietuvos gerovės. Prakutę naujieji Lietuvos milijonieriai tenori į savo trofėjų ir titulų kolekciją prisirašyti dar vieną: p. Petras, seimo narys.

Per nepriklausomos Lietuvos respublikoje rengtų rinkimų vajų dar neteko girdėti nei vieno, nežadančio radikalių permainų ir šviesaus rytojaus, tačiau jau kitą dieną po rinkimų, nepriklausomai nuo partijos ar skelbiamų įsitikinimų – pradedama atidavinėti skolas rėmėjams, steigti/užpildyti etatus giminėms, pažįstamiems, draugams. Vėliau sutelkus kokią frakciją „prastumti“ vieną kitą smulkią pataisą, „šiek tiek“ palankią (tarkim) žmonos verslui. Na o pasiaiškinti dėl viešųjų interesų nepaisymo komisijoje tampa netgi garbinga.

Kaip pasirinkti už ką atiduoti balsą? Jokio skirtumo. Priklausomybė partijoje tokia laikina, kaip pernykštis sniegas. Politikui pakeisti bent tris, keturias partijas per karjerą yra puikus rodiklis – tai parodo brandą ir gebėjimą keistis, kad kuo geriau atstovauti paprastą pilietį. Tiesa, jei vėl kur nors (tarkim Kėdainiuose) dalintų dėvėtus rūbus ir ledus už „balsą“ – nepamirškite ir manęs, kol kas tai daugiausiai naudos eiliniam lietuviui suteikiantys politikieriai.

Visgi – balsuoti reikia, vien tam, kad galėtum vėliau purkštauti: aš už tuos „vagis“ nebalsavau, tie kvaileliai lietuviai išsirinko. Sėkmės visiems, daugiau optimizmo...

Arūnas Jodonis

Tai yra subjektyvi skaitytojų nuomonė!

Pasidalinkite savo mintimis, kodėl verta eiti balsuoti arba kodėl nebalsavote per ankstesnius rinkimus į Seimą, ir už geriausius argumentus laimėkite fotoalbumą "Neregėta Lietuva".

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mokykla tėvus gąsdina labiau nei vaikus (6)

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiems ir mokyklinio amžiaus atžalų turintiems lietuviams ruduo...

„Brexit“ žala. Kas laukia tūkstančių darbuotojų iš Lietuvos? (110)

Šimtai tūkstančių darbuotojų iš Europos Sąjungos valstybių nėra užtikrinti dėl savo...

Trečdalis menopauzės sulaukusių moterų turi šią „dovaną“: ginekologas paaiškino, kada reikia sunerimti (17)

Daugelis moterų net neįtaria, jog jų gimdoje vystosi miom a. O dažniausiai jas atlikti padeda...

Šių laikų Romeo ir Džiuljeta: tragiška paauglių meilės istorija (5)

Trijų paauglių santykiai, įsipainioję į meilės trikampį, baigėsi tragiškai visiems: vienas...

Pavalgęs A. Užkalnis sako, kad Nidą metas branginti, kol visai užbrangs (123)

Žinau, žinau, šiandien ne toks sekmadienis, kad galima būtų ramiai apie Nidą rašyti: nebėr tų...

Būkite atsargūs: išmaniuosius telefonus puolė 4 tūkst. pokalbius įrašinėjančių programėlių (9)

Nuo vasario „ Android “ operacine sistema savo išmaniuose telefonuose besinaudojantieji sulaukė...

„Saulėlydžio“ žvaigždės kovos su paparacais: slėpdavosi net bagažinėje

Visiems teko girdėti apie įžymybių „kovas“ su paparacais. Kol paauglių dievaitis Justinas...

Šiuolaikinės moters emocinės perkrovos: lyginame su gyvenimu prieš šimtą metų

Būti moterimi šiandien sudėtingiau nei anksčiau. Tai tiesa. Ir esmė ne vien tame, kad dabar...

Bjaurus skandalas Ukrainoje: du žaidėjai pardavė rinktinės rungtynes (27)

Ukrainos ledo ritulio rinktinę supurtė lažybų skandalas. Du žaidėjai prisipažino gavę pinigų...

„Velomaratono“ dalyviai slysčiojo lietaus išpraustame Vilniuje, bet gerino pernykščius rezultatus (34)

Sekmadienį aštuntą kartą startavo masiškiausias šalyje dviračių sporto renginys...