Prezidento rinkimuose liko du kandidatai, kurie ketvirtadienį akis į akį kaunasi televizijos debatuose. Jau anksčiau prezidentė Dalia Grybauskaitė ir europarlamentaras Zigmantas Balčytis susipyko dėl to, kuris labiau neparduos Lietuvos už sviestą, šįkart kandidatai diskutavo apie vidaus ir ekonominę politiką.
Zigmantas Balčytis ir Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ekonominėje politikoje didžiausias požiūrių nesutarimas išryškėjo dėl to, ar per krizę Lietuva turėjo skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ar gerai darė brangiau skolindamasi tarptautinėse rinkose. Diskusijos metu prezidentė D. Grybauskaitė atskleidė, kad TVF skolinimosi sąlygos būtų buvusios drakoniškos.

Reikėjo skolintis iš TVF ar ne?

Pasak šalies vadovės, TVF reikalavo apmokestinti pensijas, įvesti automobilių mokestį ir nekilnojamojo turto mokestį visiems. D. Grybauskaitė sakė galinti prisiimti atsakomybę už tokį savo patarimą Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, tuo metu Z. Balčytis teigė manantis, jog šis sprendimas buvo klaida.

„Iš tikrųjų šiandien Lietuva, galima sakyti, pradėjo eiti iš krizės, bet, pirmiausia, mes turime atsakyti į klausimą, kieno sąskaita ir kaip mes ėjome iš krizės. Tikrai mes ėjome savarankiškai, ne taip kaip kitos Europos Sąjungos valstybės, mažiausias pajamas gaunančių žmonių sąskaita. Ir aš manau, kad Lietuva, kuri gal ir yra giriama pačioje Europoje, tačiau pats pagrindinis principas, kodėl mus giria, kad neprašėme paramos. Prancūzija, Latvija, Portugalija, Graikija gavo paramą ne tik iš TVF, bet ir labai nemažas pinigines lėšas iš Europos Sąjungos“, - sakė Z. Balčytis.

D. Grybauskaitė teigia, kad mūsų šalis pasielgė teisingai.

„Lietuva pasielgė teisingai, aš galiu pasakyti, kokios sąlygos buvo keliamos Lietuvai ir galiu lyginti su Latvija. Galiu auditorijos ir žmonių paklausti, ar norėtumėte kad jūsų pensijos būtų apmokestintos? Ar norėtumėte mokėti daug didesnius mokesčius nei mokate dabar? Tokios sąlygos buvo keliamos TVF. Be to, tos šalys, kurios buvo priverstos kreiptis į TVF, jau nebegalėjo gauti pinigų iš niekur kitur, rinkos buvo užsidariusios, jos neturėjo išeities. Todėl tuo metu mes su Vyriausybe taip nutarėme (aš taip patariau, prisiimu pilną atsakomybę už patarimą). Kitu atveju, mūsų žmonės būtų sumokėję už pigesnes palūkanas: mūsų pensininkai, darbininkai – visi žmonės. Todėl neėmėme ir sugebėjome atsistoti ant kojų“, - teigė prezidentė.

Z. Balčytis savo ruožtu paprieštaravo, jog TVF sąlygų mes tiksliai nežinome, nes net nepradėjome derybų, tačiau, D. Grybauskaitės teigimu, apie sąlygas galima spręsti iš kitų šalių, paprašiusių TVF paramos.

Pasak jos, Latvijoje buvo įvestas automobilių ir nekilnojamojo turto mokestis, atlyginimai valstybiniame sektoriuje sumažinti 30-40 proc.

„Bet Latvija nesumažino pensijų, tiksliau sumažino, bet jiems uždraudė Konstitucinis Teismas, todėl jie atstatė tą sumažinimą. O mes, Lietuva, pensijų per šešerius metus nepadidinome nė vienu litu. Patys savo sprendimais 2009 m. jas sumažinome, sumažinome neproporcingai, todėl šiandien turime didžiulę socialinę problemą“, - teigė socialdemokratų kandidatas.

D. Grybauskaitė sako, kad tvarkytis su pensijomis ir atlyginimais pradėjus augti ekonomikai turi veikianti Vyriausybė. Prezidentė sako, kad jeigu 2007 m. tuometinė Gedimino Kirkilo Vyriausybė ir tuometinis finansų ministras Z. Balčytis būtų sugebėję įvesti eurą, Lietuva būtų sutaupiusi 8 mlrd. litų ir praktiškai būtų nepatyrusi krizės.

Klausiamas, ar prisiima atsakomybę dėl neįvesto euro, Z. Balčytis buvo nekonkretus. Jo teigimu, tai buvo įdomūs metai. Politikas aiškino, kad sprendimas nepriimti Lietuvos į euro zoną buvo politinis. Pasak jo, infliacijos tendencijos buvo neigiamos todėl, kad komerciniai bankai įliejo itin daug pinigų į rinką.

„Mes darėme viską tuo metu. Aš informavau tuometinę komisarę apie visas savo priemones, aplankiau, susitikau su visais komisarais ir ministrais. Manau viskas, kas buvo reikalinga, buvo padaryta“, - sakė Z. Balčytis.

Vyriausybė nori kelti mokesčius

Klausiamas apie mokesčių surinkimą ir perskirstymą Z. Balčytis kritikavo A. Kubiliaus laikais vykdytą naktinę mokesčių reformą. Jo nuomone, ateityje į mokesčius reikia žvelgti ne tik kaip į pajamų surinkimą, bet ir kaip savo rinkos apgynimo mechanizmą, kad nereiktų mėsos pirkti iš Lenkijos ir panašiai.

Politikas taip pat siūlė įvesti solidarumo mokesčius, kai apmokestinama ne nuo atlyginimo dydžio, bet nuo pajamų, gaunamų per metus. Jis minėjo ir progresinius mokesčius.

D. Grybauskaitė neigiamai atsiliepė apie bet kokius papildomus mokesčius.

„Girdžiu, kad Vyriausybė nori antroje metų pusėje kelti mokesčius, įvesti naujus – automobilių ir taip toliau. Iš tikrųjų tai labai mažos sumos, jos tik suerzins žmones, nepapildys biudžeto ir neišspręs struktūrinių esminių dalykų“, - sakė prezidentė.

Šalies vadovė, be kita ko, sukritikavo Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę, kuri niekaip nepradeda dirbti bei vis laukia naujų darbo grupių išvadų.

„Nauja Vyriausybė pusantrų metų valdžioje, kol kas svarbesnių pokyčių nėra, yra tik darbo grupės, darbo grupės kažką pasiūlo, vėl niekas nepriimama. Sprendimai nepriimami jokie. Išties po prezidento rinkimų iš naujo patvirtinus Vyriausybę turėtų būti keliami nauji uždaviniai ir Vyriausybė turėtų pradėti pagaliau dirbti. Nes vis dar laukia ir laukia kitų darbo grupių rezultatų“, - sakė prezidentė.

Kada D. Grybauskaitė neinvestuotų Lietuvoje

Diskutuojant apie tiesioginių užsienio investicijų skatinimą politikai šiek tiek apsižodžiavo. D. Grybauskaitė pareiškė, kad niekad nenorėtų investuoti šalyje, jeigu būtų investuotoja ir girdėtų Z. Balčyčio kalbas.

Socialdemokratas siūlė visiems susitarti dėl strateginių projektų – elektros ir dujų jungčių. Jo nuomone, kai pasieksime mažesnes energijos kainas, investuotojai ateis į Lietuvą.

D. Grybauskaitė savo ruožtu sakė, kad pagal Pasaulio banko indeksą Lietuva yra 17-oje vietoje, kai kalbama apie investicinį klimatą. Mūsų šaliai, jos nuomone, trūksta energetinės nepriklausomybės, politinio stabilumo, didesnio dėmesio antikorupcinėms priemonėms bei darbo jėgos lankstumo. „Ir reikia mokėti gerai save pareklamuoti, ko nemokame daryti“, - sakė prezidentė.

Socialdemokratų kandidatas tam pritarė, bet priminė ir tai, jog Lietuva turi atsikovoti tam tikras rinkas, kurias yra praradusi, bei išnaudoti europinę paramą. „Taip, iš tikrųjų šiandien esame pakilę keletu laiptelių aukštyn, tačiau mes ateityje turime aiškiai suvokti, kad turime pagerinti savo mokestinę bazę“, - kalbėjo Z. Balčytis.

„Iš tikrųjų mes esame ne truputį pagerėję, bet 17 pasaulyje. Ir toks menkinimas, kai atvažiuoja investuotojai, o visi politikai dejuoja, dejuoja, kaip pas mus blogai, kaip viskas blogai, tai kas į tokią šalį važiuos? Galų gale baikime menkinti save“ - pasipiktino prezidentė, o Z. Balčytis jai priminė vienas mažiausių pensijų ir žemus atlyginimus bei valstybės skolas.

„Jeigu išgirsčiau tokias kalbas, gyvenime neičiau investuoti į Lietuvą“, - replikavo D. Grybauskaitė.

Dėl elektrinės – atodūsis

Klausiama apie naujos atominės elektrinės statybas, D. Grybauskaitė teigė, kad vidutinės trukmės užduotis Lietuvai – kuo labiau padidinti savo energetinę nepriklausomybę. Tai, anot jos pasiekiama trimis būdais: per elektros jungtis su Lenkija ir Švedija bei suskystintų dujų terminalą.

„Apie atominės projektą – iš principo jis visam regionui būtų naudingas, jeigu būtų politinė valia ir gebėjimas tokį strateginį projektą daryti. Šiuo metu aš nematau nei politinės valios, nei gebėjimų tokį strateginį projektą vykdyti“, - sakė prezidentė.

Z. Balčytis siūlė siekti Europos Sąjungos paramos atominės elektrinės projektu. „Mes negalime prarasti šito šanso“, - teigė socialdemokratas.

Prezidentė savo ruožtu sakė, kad Europos Sąjunga niekados nepripažins Lietuvos atominės elektrinės strateginės svarbos objektu. „To nebus niekada“, - sakė šalies vadovė, pridūrusi, kad Europoje daug šalių, kurios labai nusistačiusios prieš atominę energetiką.

D. Grybauskaitės nuomone, iš esmės Lietuva atominę elektrinę galėtų statyti pati viena, paskui esą prisijungtų ir partneriai.

Laidos vedėjui Edmundui Jakilaičiui pasiūlius prezidentei pačiai skatinti imtis tokio projekto, D. Grybauskaitė atsiduso: „Tai kad nėra su kuo čia labai skatinti“.

Pasakė, kas guli ant širdies

Pareigas einanti prezidentė, kalbėdama apie politinę sistemą, priminė, kad valdančioji dauguma siūlo įstatymų projektus atleisti partijas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jos nuomone, viskas prasideda nuo politinių partijų ir politikų etikos bei politinės atsakomybės suvokimo.

Z. Balčytis tam neprieštaravo. D. Grybauskaitė šiuo klausimu įsibėgėjo ir pakartojo jau anksčiau išsakytus teiginius, kad socialdemokratų vadovaujamoje valdančiojoje daugumoje viceministrai buvo skiriami atsižvelgus tik į priklausomybę politinėms partijoms, o ne į profesionalumą.

Kaip žinoma, žemės ūkio viceministre dirba „darbietė“ Živilė Pinskuvienė, kurios pavardė figūravo kalinių balsų pirkimo skandale po Seimo rinkimų.

„Žemesnio lygmens politinės atsakomybės pavyzdžio sunku besurasti“, - sakė D. Grybauskaitė.

Socialdemokratas Z. Balčytis parėmė tiesioginių merų rinkimų idėją, tačiau nesutiko su oponente, kad politinės partijos yra pačios kalčiausios dėl politinės etikos nuosmukio.

Kalbėdama apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, D. Grybauskaitė priminė, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo atlyginimai buvo atstatyti aukštas pajamas gaunantiems tarnautojams, tuo tarpu jautriausi sluoksniai liko už borto. „Tai didžiulė politinė bėda“, - sakė prezidentė.

D. Grybauskaitė sako, kad buvo priversta pasirašyti įstatymus dėl atlyginimų dalies padidinimo ir taip aukštus atlyginimus gaunantiems tarnautojams, teisėjams bei Seimo nariams, nes nebebuvo likę laiko kitokiems sprendimams – būtų įsigaliojęs Konstitucinio Teismo nutarimas.

„Tai yra kaip akmuo man ant širdies, kad įvyko taip kaip įvyko“, - sakė prezidentė.

D. Grybauskaitė nenori turėti asmeninės nuomonės

Sveikatos politikos srityje Z. Balčytis parėmė socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį. Klausiamas, kokioms priemokoms pritartų, politikas paminėjo tokias, kokios yra šiandien.

D. Grybauskaitė paminėjo, kad sveikatos apsaugos srityje yra daugiau kalbama nei dirbama. Politikė įsikarščiavo ir pradėjo kalbėti, kad po rinkimų būsimam prezidentui būtina susikviesti visus ministrus ir tariantis su premjeru nuspręsti, kas dirbo, o kas tik kalbėjo.

„Bet jūs tai galite daryti kad ir rytoj“, - replikavo žurnalistas E. Jakilaitis.

„Aš turėjau galvoje po rinkimų, kai vyks įgaliojimų grąžinimas ir perskyrimas. Tada yra labai geras laikas Vyriausybėje daryti pakeitimus“, - sakė D. Grybauskaitė.

Tačiau ji pasisakė už tai, kad būtiniausios medicinos paslaugos būtų suteikiamos nemokamai.

Kalbėdami apie abortus abu kandidatai sakė nepritariantys abortų uždraudimui. Z. Balčyčio nuomone, draudimais šioje srityje nieko nepasieksime. D. Grybauskaitė tam pritarė.

Klausiama, ar pritaria homoseksualių žmonių partnerystei, santuokai, o gal teisei įsivaikinti, D. Grybauskaitė priminė, kad Lietuvoje net nėra išspręstas heteroseksualių porų partnerystės klausimas – nėra specialaus įstatymo, pagal kurį pora galėtų sudaryti partnerystę, nesudarydama santuokos.

„O tie klausimai, kuriuos jūs uždavėt, reikalauja geresnių, gilesnių diskusijų ir mūsų visuomenė dar tikrai prie to nepriėjo“, - sakė D. Grybauskaitė.

Pasiteiravus apie asmeninę nuomonę, prezidentė nustebo: „Mano asmeninė? Aš tokios nenorėčiau net turėti. Aš manau, kad dabar valstybėje yra daug svarbesnių klausimų, pirmiausia išspręskime partnerystę tarp vyro ir moters“.

D. Grybauskaitė taip pat teigė nemananti, kad Lietuvos Konstitucijoje reiktų tikslinti šeimos apibrėžimą.

Z. Balčytis teigė remiantis tradicinę šeimą, pritariantis homoseksualių porų partnerystei, bet ne santuokai ar vaikų įsivaikinimui. Politikas sakė, kad šeimos sąvokos tikslinimui neprieštarautų.

Žiežirbos pabiro iškart po pirmo turo

Primenama, kad tik pasibaigus pirmajam rinkimų turui tarp kandidatų prasidėjo tikrosios varžybos. Iškart po rinkimų, klausiamas, ar pasveikino D. Grybauskaitę įtikinamai pirmavus pirmajame ture, Z. Balčytis pareiškė, kad su prezidente nėra kalbėjęsis metus, tad šalies vadovės nepasveikino.

D. Grybauskaitė neliko skolinga: paprašyta suformuluoti, kokiais klausimais labiausiai skiriasi jos ir Z. Balčyčio nuomonės, prezidentė teigė dar negirdėjusi griežtos ir konkrečios varžovo nuomonės nė vienu klausimu.

„Viskas bendromis frazėmis, aptakiai. Kai susidursime akis į akį, pasišnekėsime, ar tikrai daug yra kardinalių skirtumų. Didžiausias skirtumas, kiek galėjau pajusti iš tų bendresnių atsakymų, tai dėl valstybės ekonominio, karinio saugumo ir nepriklausomybės klausimų. Galbūt aš griežčiau nusiteikusi nedaryti kompromisų ir nepardavinėti Lietuvos už sviestą, ką galbūt girdžiu labiau būsimo konkurento kalbose“, - teigė prezidentė.

Savo ruožtu socialdemokratų kandidatas įsižeidė ir parašė viešą komentarą, kuriame paaiškino niekados gyvenime nekalbėjęs apie Lietuvos pardavimą už sviestą ir santūriai sukritikavo D. Grybauskaitės politiką. „Šiandien kalbėti apie tai, kad „nepardavinėsiu Lietuvos“ (o kiti, supraskite, tai jau pardavinės) reiškia tautos, valstybės skaldymą grėsmės akivaizdoje“, - rašė Z. Balčytis.

Naujausias politikų konfliktas kilo dėl debatų LNK televizijoje. Z. Balčyčio štabas apkaltino D. Grybauskaitės štabą „paspaudus“ televiziją, kad būtų išvengta prezidentės debatų su oponentu. Tačiau televizija paaiškino kvietusi prezidentę kur kas anksčiau, o pokalbius su kitais kandidatais vedusi siekdama turėti planą B. Bet kokiu atveju Z. Balčytis kviečiamas dalyvauti analogiškoje laidoje kitą savaitę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

G. Paluckas rėžė koalicijos partneriams: reikia ne naikinti, o kurti (97)

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo penktadienį...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (50)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Nacionalinėje žemės tarnyboje sujudimas: atlikta krata vadovo kabinete

Kaip DELFI patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklą kuruojantis žemės ūkio...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (52)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (145)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (35)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

(Ne)laimingoji turistė išgyveno jau trečiąją teroro ataką (8)

Po Europą keliaujanti jauna Australijos pilietė buvo įvykių epicentre, kai teroristai surengė...

Kas nutinka, kai po žeme sprogsta atominė bomba (7)

Egzistuoja daug būdų, kaip žemėje iškasti milžinišką duobę, tačiau neabejotinai pats...

Dvejus metus laukta „Karklė“ prasidėjo: festivalininkai į linksmybes neskuba (10)

Penktadienio vidurdienį festivalis „ Karklė “ pagaliau atvėrė vartus. Ir nors palapinių...

Turistai iš JAV ir Vokietijos atvyksta į Lietuvą dėl neįprastos pramogos (10)

Jeigu artimiausią sekmadienį ir pirmadienį – rugpjūčio 20 dieną Vilniuje ir rugpjūčio 21...