aA
Naujieji metai ir Kalėdos – pats tinkamiausias laikas pademonstruoti kulinarinius gebėjimus ir skrandžių ištvermingumą švenčių metu. Linksmos Kalėdinės atostogos stebina ne tik gausybe dovanų, bet ir šventinių patiekalų gausa. Skirtingose šalyse šios šventės švenčiamos taip pat skirtingai. Suprantama, šiomis dienomis ant stalų puikuojasi tradiciniai nacionalinės virtuvės patiekalai.
Nacionalinė virtuvė, Kalėdos
Nacionalinė virtuvė, Kalėdos
© Corbis/Scanpix
Šiame straipsnyje siūlome kelionę prie šventinių stalų po įvairiausias Europos valstybes. Taigi – į kelionę.

Švedijoje

Naujųjų metų šventimas Švedijoje truputį skiriasi nuo kitų šalių ir yra kitoks, negu Kalėdų šventimas. Jeigu Kalėdų vakarą miestų gatvės yra tuščios, tai per Naujuosius - jos pilnos šurmulio. Kalėdos – tai šeimos šventė ir rengiama namuose, o Naujieji metai švenčiami su draugais ir pažįstamais, namuose arba restoranuose. Linksmos kompanijos keliauja po barus ir diskotekas.

Skandinavijos šalims charakteringa tai, kad pagrindine Kalėdų švenčių diena laikoma gruodžio 24-oji. Šią dieną surengiami iškilmingi pietūs ir teikiamos dovanos. Kalėdų stalas turi senovines tradicijas. Dauguma Kalėdinių patiekalų gaminami iš kiaulienos. Ištisus metus švedai valgydavo vien sūdytą kiaulieną. Kalėdos buvo vienintelis laikotarpis, kai į stalą patiekdavo šviežią mėsą, o tai buvo laikoma dideliu skanumynu.

Silkė
© Corbis/Scanpix

Iki šių dienų išlikę tradiciniai Kalėdiniai pietūs. Jie pradedami "švedišku stalu“, kur paprastai patiekiama keletas rūšių marinuotos silkės, kepenų paštetas, rūkytos dešros, keptos mėsos frikadelės su svogūnais ir ančiuviais, taip pat patiekiama virta kiaulienos dešra, kiaulienos šaltiena, virta iš pažandžių ir kojų.

Kiekvienos šeimininkės pasididžiavimas – marinuotas kumpis, paruoštas druskos ir cukraus marinate, vėliau išvirtas arba keptas orkaitėje su apskrudusia, traškia plutele. Prie jo patiekiami skirtingi garnyrai, dažniausiai iš kopūstų. Patiekiami džiovintų žuvų patiekalai, desertui – ryžių košė su pienu ir migdolais, pyragas, iškeptas širdelės, eglutės, paršelio arba ožiuko formoje.

Jeigu Kalėdų stalas yra kiek senamadiškas, turintis valstietiško charakterio, tai Naujametinis stalas tampa ypač puošnus, kiek tai leidžia finansai: taurėje putoja šampanas arba vynas, lėkštėje puikuojasi omaras arba kitokios jūros gėrybės ir delikatesai. Kai laikrodis skelbia pusiaunaktį, žmonės mėto serpantinus, pučia dūdeles ir leidžia fejerverkus, o vėliau, sentimentaliai prisimindami praeinančius metus, atsisveikina su jais ir duoda pažadus ateinantiems metams.

Lenkijoje

Įdarytas karpis
© Corbis/Scanpix

Slaviškos Kalėdų šventės visada buvo laikomos kulinarinių metų kulminacija. Taigi Lenkojoje ant Naujametinio stalo būtinai puikuojasi dvylika patiekalų (tiek, kiek yra mėnesių arba apaštalų), mėsos patieklalų nebūdavo, tačiau visuomet buvo patiekiama žuvis – karpis arba lydeka. Šventinėmis dienomis karpis tampa stalo karaliumi. Yra žinoma be galo daug karpio paruošimo būdų ir padažų, kurie papildo žuvies skonį. Karpio galva buvo skiriama šeimos galvai. Tai buvo pagarbos ženklas ir nei vienas šeimos narys negalėjo pretenduoti į šį skanėstą. Be to, patys didžiausi karpio kaulai buvo dedami į šeimininko piniginę – taip padėti kūčių vakarą, atėjus naujiesiems pagal tikėjimą jie pavirsdavo į monetas.

Bulgarijoje

Kalėdinis pyragas
© Corbis/Scanpix

Bulgarai taip pat su didele meile ruošdavo karpį: jį farširuodavo, kepdavo ir patiekdavo su keptais svogūnais ir ryžiais. Be šio patiekalo būtinai puikuodavosi didžiulis pyragas su siurprizu. Jame įkepdavo šakeles su pumpurais ir monetą. Kam tekdavo vienas pumpuras – tas bus sveikas ištisus metus, du pumpurai reikšdavo laimę, trys – naują šeimą, keturi – sėkmę moksle, o kam tekdavo moneta – tas praturtės ateinančiais metais. Kol pyragas nesupjaustytas į gabalus, visi būtinai jį atidžiai apžiūrėdavo: kuo daugiau jo paviršiuje pūslelių, tuo daugiau laimės laukia ateinančiais metais.

Didžiojoje Britanijoje

Nacionalinė virtuvė, Kalėdos, pudingas
© Corbis/Scanpix

Ilgus šimtmečius Britanijos gyventojai Kalėdoms ruošdavo ypatingą košę, išvirtą mėsos sultinyje. Į ją dėdavo duonos džiūvėsėlių, razinų, migdolų, džiovintų slyvų, medaus ir patiekdavo labai karštą. III-iojo amžiaus pradžioje šią košę pradėta vadinti "Jorkšyro pudingu“. Šiandien šis patiekalas yra vienas pagrindinių Kalėdų stalo patiekalų. Jis dar vadinamas "pudingu ugnyje“ – prieš patiekiant į stalą jį apliedavo konjaku ir padegdavo. Po tokio "fejerverko“ pudingas atrodo dar skanesnis.

Žinoma, kokios Kalėdos be rostbifo su krauju? Iš pradžių prie jo nebuvo patiekiamas padažas ir todėl prancūzai nuolatos šaipydavosi, nes būtent jie didžiuojasi savo virtuve ir nemėgsta kitų šalių patiekalų, o ypač anglų.

Prancūzijoje

Nacionalinė virtuvė, Kalėdos, kepta žąsis
© Corbis/Scanpix

Prancūzijoje gruodis – tai kraujinių dešrų mėnesis. Šioje šalyje iš anksto nupenėdavo žąsis ir kalakutus, skerdė kiaules ir ruošė dešras. Kalėdų išvakarėse patiekiama septynių patiekalų vakarienė: sriuba su šalaviju ir česnaku, menkė su špinatais, kepta žuvis, spalvoti kopūstai, daržovės ančiuvių padaže, sraigės. Tradicinis Kalėdinis ir Naujametinis prancūzų valgis – kraujinės dešros, kepta žąsis arba kalakutas, kepta kiaulės galva, žirniai, pupelės, riešutai, kaštanai, bandelės su pienu ir saldumynai.

Sutinkant Naujuosius, Paryžius tiesiog skamba. Visi išeina iš namų. Bastilijos aikštėje prasideda šokiai. Galima nesivaržyti ir pamiršti visus kompleksus. Naujametinę naktį Prancūzijoje visi bučiuojasi. Šią naktį visi tampa šiek tiek artimesni, todėl namuose pasilieka tik puritonai...

Italijoje

Paprastai per Naujuosius metus italai labai garsiai šaukia. Jie ir šiaip kalba triukšmingai, tačiau per Naujuosius oficialiai leidžiama šaukti, kiek leidžia jėgos ir taip atsisveikinti su senaisiais metais. Yra manoma, kad Naujuosius metus reikia sutikti atvira širdimi, o tai reiškia – atsikratyti "juodosios“ energijos.

Itališkas Kalėdinis pyragas
© Corbis/Scanpix

Kūčių vakarą bet kurioje italų šeimoje ant stalo patiekiama septyni patiekalai: baltosios pupelės, turkiški žirniai, pyragas su medumi, kopūstai, ryžiai, virti migdolų piene ir makaronai su sardinėmis graikiškų riešutų padaže. Iki šių dienų išliko paprotys kūčių vakarą patiekti patiekalus iš menkės, austrių ir kitų jūros gėrybių.

Per Kalėdinę vakarienę tradiciškai yra valgoma šventinta žąsis. Per naujuosius metus italai jau nuo seniausių laikų papuošia stalą konditeriniais gaminiais su medumi ir riešutais, taip pat valgoma daržovių sriuba su kietai virtais kiaušiniais.

Ispanijoje

Desertas, pyragėliai su vynuogėmis
© Corbis/Scanpix

Naujametinę naktį ispanai, nuo seno garsėjantys savo gražiais ritualais, išeina iš namų ir patraukia į centrinę aikštę valgyti vynuogių. Kalbama, kai tai tikrai puikus reginys. Visi žmonės suvalgo po dvylika vynuogių, skambant laikrodžio dūžiams. Kiekviena uoga valgoma už kiekvieną ateinantį mėnesį. Uogos valgomos po sočios vakarienės, kurios metu patiekiama kalakutiena arba aviena.

Tiesa, šią naktį nepatiekiama mėgstamo "la sopa de ajo“, nes laikoma, kad česnako kvapas gali atbaidyti ateinančius metus ir paveikti piktąsias dvasias visiems ateinantiems dvylikai mėnesių. Tačiau saldusis patiekalas "tiuron“ gaminamas tik gruodžio pabaigoje. Jis gaminamas iš razinų, riešutų ir šokolado. Naujametinę naktį Ispanijoje geriama praktiškai viskas, kas "dega“, kas puikiai pakelia nuotaiką ir neleidžia liūdėti.

Naujametiniai įvairių šalių patiekalai

Nacionalinė virtuvė, Kalėdos, pudingas
© Corbis/Scanpix

Didžoji Britanija: kalakutas su serbentų padažu, pudingas ir brendis.

Prancūzija: austrės, žąsies kepenėlių paštetas, kalakutas su baltuoju vynu, šampanas ir sūriai.

Vokietija: Kūčių vakaro metu – karpis arba silkė, Kalėdoms – kepta žąsis.

Nacionalinė virtuvė, Kalėdos, kepta žąsis
© Corbis/Scanpix

Olandija: triušis, elniena arba laukiniai paukščiai.

Belgija: veršienos dešra su triufeliais, bebriena, tradicinis tortas, vynas.

Liuksemburgas: kraujinė dešra, obuoliai, vietinis putojantis vynas.

Nacionalinė virtuvė, Kalėdos, Naujieji metai, pudingas
© Corbis/Scanpix

Danija: antis arba žąsis įdaryta vaisiais, ryžių pudingas su cinamonu.

Airija: kalakutiena arba kumpis.

Ispanija: keptas ėriukas, moliuskai, kalakutas, keptas paršelis, vynas (cheresas).

Portugalija: džiovinta sūdyta menkė, labai saldus portveinas.

Nacionalinė virtuvė, Kalėdos, keptas kalakutas
© Corbis/Scanpix

Graikija: kalakutas vyne.

Italija: garuose paruošta menkė arba ešerys su baltuoju vynu.

Japonija: naujametiniai užkandžiai, kurie ruošiami iš laimę nešančių pupelių su ryžiais, ryžių pyragėliai, marinuotos ir šviežios daržovės.

Kiekvienas patiekalas ant Naujametinio ar Kalėdinio stalo kiekvienoje šalyje ir skirtingose tautose turi ypatingą reikšmę.

Prancūzijoje neįsivaizduojama šventė, jeigu ant Naujametinio stalo nėra tradicinio kepto kalakuto.

Ant šventinio stalo Austrijoje, Vengrijoje, Jugoslavijoje niekada nepatiekiama paukštiena: žąsys, antys, vištos ar kalakutai. Šiose šalyse sakoma, kad šį vakarą paukštienos valgyti negalima, nes laimė išskris iš namų.

Kalėdinis pyragas
© Corbis/Scanpix

Rumunijoje, Australijoje, Bulgarijoje kepa naujametinius pyragus, ne paprastus, o su siurprizais: kam paklius įkepta pyrago viduje moneta, riešutas ar pipiro ankštis – tam nusišypsos sėkmė.

Lenkijoje ant Naujametinio stalo galima suskaičiuoti lygiai dvylika patiekalų. Ir nei vieno - pagaminto iš mėsos. Grybų sriuba arba barščiai, grūdų košė su džiovintomis slyvomis, leistinukai su sviestu. Desertui patiekiamas šokoladinis tortas. Svarbiausias patiekalas – žuvis. Ji daugelyje šalių laikoma šeimyninės laimės ir sėkmės simboliu.

Čekijoje ir Slovakijoje taip pat patiekiami įvairūs patiekalai. Tiesa, ten verdama perlinių kruopų košė ir labai mėgstamas sluoksniuotas vyniotinis su obuoliais – kiekvienos geros šeimininkės pasididžiavimas.

Kalėdos, graikiški riešutai
© Corbis/Scanpix

Vokietijoje per Naujuosius metus patiekia ryškiai papuošta didelė lėkštė su obuoliais, riešutais, razinomis ir pyragėliais. Simbolika čia yra tokia; obuolys – gėrio ir blogio pažinimo vaisius; riešutai ir jų kietas kevalas bei skanus vidus simbolizuoja gyvenimo paslaptis ir sunkumus. Vokietijoje sakoma, kad dievas davė riešutą, o žmogus turi rasti būdą, kaip jį perskelti.

Daugumoje šalių – Ispanijoje, Portugalijoje ir Kuboje gausos ir laimingo šeimos židinio simboliu laikomas patiekalas iš vynuogių. Todėl šiose šalyse skambant naujametiniams laikrodžio dūžiams žmonės valgo dvylika vynuogių. Kiek dūžių – tiek uogų. Valgant kiekvieną vynuogę, sugalvojamas noras – dvylika ypatingų norų, skirtų kiekvienam mėnesiui.

Italijoje ant naujametinio stalo taip pat įprasta patiekti vynuoges, riešutus – ilgaamžiškumo, sveikatos ir sėkmės simbolius.

Nacionalinė virtuvė, Kalėdos
© Corbis/Scanpix

Anglijoje tradiciškai Kalėdiniu patiekalu laikomas pudingas ir farširuotas kalakutas su daržovių garnyru. Pudingas ruošiamas iš duonos džiūvėsėlių, miltų, riebalų, razinų, kiaušinių ir įvairiausių prieskonių. Prieš patiekiant, pudingas apliejamas romu, padegamas ir patiekiamas ant stalo.

Amerikoje tradiciniu patiekalu taip pat laikomas įdarytas kalakutas. Kalakuto įdarui panaudojama viskas, kas randama šaldytuve: duona, sūris, džiovintos slyvos, česnakas, pupelės, grybai, obuoliai, kopūstai.

Olandijoje vienas iš pagrindinių nacionalinių naujametinių patiekalų yra sūrus pyragas. Tai labai sunkus maistas skrandžiui, kurio negalima palengvinti nei degtine, nei raudonuoju vynu.

Kambodžoje naujametinis stalas statomas prie lango ir patiekiami patys mėgstamiausi šeimos saldumynai! Tibeto gyventojai turi mielus naujametinius papročius. Šeimininkės kepa kalnus pyragėlių su pačiu įvairiausiu įdaru ir juos dovanoja visiems pažįstamiems ir nepažįstamiems žmonėms. Kuo daugiau išdovanosi, tuo būsi turtingesnis ateinančiais metais.

Japonijoje naujametiniai patiekalai ruošiami iš produktų, kurie pagal tikėjimą suteikia džiaugsmą ir atneša laimę. Jūros kopūstai suteikia džiaugsmą, kepti kaštanai – sėkmę darbe, žirniai ir pyragai – sveikatą, virta žuvis – ramybę ir dvasios stiprybę, ikrai - laimingą šeimą ir daug vaikų. Naujametinė vakarienė japonų šeimose praeina tyliai ir ramiai, be triukšmingų pokalbių ir užstalės dainų. Niekas neturi atitraukti minčių nuo Naujųjų metų laukimo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0