Kauno profesūra dalijasi botanikos sodą

  • Pažeidimas
  • Įstatai
  • Vadovai
  • Mikroklimatas
  • Taupymas?

    Patyliukais "parceliuojant" mieste esančios grožio ir ramybės oazės plotus, čia ne taip seniai buvo įkalti dar 21-o sklypo kuoleliai. Atsakomybė VDU Botanikos sodo teritorijoje - viename gražiausių Kauno kampelių - stūkso neteisėtai išdygę 1,2 ha plotą okupavę pastatai. Valstybės kontrolieriai mano, kad čia įsikūrę ponai turėtų papurtyti pinigines ir išsipirkti žemės plotus rinkos kaina. Sumelė, žinia, būtų apvali - apie 50 tūkst. litų iš kiekvieno.

    Kai kurių Botanikos sodo užkulisius gerai išmanančių seimūnų nuomone, šiuos mūriukus apskritai reikėtų išgriauti, taip įgyvendinant naują madą pirmiausia ieškoma būdų ir pinigų namui pastatyti, o tik po to šią statybą įteisinančių įstatymų. Šiaip ar taip, išdygusių namų šeimininkų sąrašas - gana įspūdingas. Tai VDU rektorius Vytautas Kaminskas, prorektoriai Egidijus Aleksandravičius ir Povilas Zakarevičius, docentai Juozas Augutis ir Jonas Čepinskis, buvęs šio universiteto rektorius Algirdas Avižienis ir kt. Manoma, jog kai kurie sklypai per tą laiką jau yra pakeitę savo šeimininkus.

    Visi šie ponai - 1994 metais Vilties gatvėje įregistruotos gyvenamųjų namų statybos bendrijos nariai. Šioje gatvėje - ir Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus profesoriaus Juozo Pundziaus namas.

    Pažeidimas

    Dar 1992 metais, kai Vytauto Didžiojo universiteto žinion buvo perduotas Kauno botanikos sodas ir jo valstybinis eksperimentinis ūkis, šio sodo kolektyvas įtarė kažką negero. O nerimauti būta ko: VDU ir Botanikos sodo "sužieduotuvės", iš šalies žvelgiant, neturėjo nieko bendra.

    Tiesa, tarpukariu tokia "santuoka" buvo. Tačiau A.Smetonos laikais VDU turėjo Gamtos fakultetą, jo studentai sodu naudojosi kaip mokomąja baze. Dabar universitetas tokio fakulteto neturi.

    "Nė vieno VDU studento per pastaruosius dešimt metų nesame matę", - šiandien tvirtina ilgamečiai Kauno botanikos sodo darbuotojai, akylai stebėję, kokie gi projektai gims po 1992-ųjų jungtuvių.

    Pirmiausia "naujakuriams" užkliuvo apynyno teritorija, ji, pasirodo, dėl išvedžiotų komunikacijų labai patogi virsti gyvenamaisiais plotais. Todėl nutarta šių augalų kolekcijos plotus sumažinti ir iškeldinti kitur.

    1993 metų rudenį Kauno miesto valdyba leido tuometiniam VDU rektoriui projektuoti gyvenamuosius namus profesoriams ir atvykusiems iš užsienio dėstytojams Botanikos sodo teritorijoje. Kauno miesto valdyba po metų priėmė potvarkį, kuriuo VDU leido naudotis neterminuotai 2,5 ha žemės sklypu, esančiu Botanikos sodo teritorijoje. Pasirašė meras Arimantas Račkauskas, kurio laikais vyko didysis Laisvės alėjos "prichvatizacijos" vajus.

    Taigi viskas lyg ir būtų teisėta, tačiau tarp dokumentų nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimo, kurį VDU turėjo gauti, nes aukštesnioji instancija universitetui - autonomiškai ir savarankiškai institucijai - būtent Vyriausybė, o ne miesto valdžia ar Kauno apskritis.

    Valstybės kontrolieriai, remdamiesi detaliuoju planu, kurį patvirtino tuometinė valdyba, aptiko, kad jame buvo tik pasiūlymas, pateiktas Kauno apskričiai, kad ši sudarytų panaudos sutartį su universitetu.

    O būsimieji naujakuriai, remdamiesi tuo detaliuoju planu, ėmė statyti savo "palocius", manydami, kad teritorija jau yra iš VDU paimta. Tik vėliau minėtu Valdybos potvarkiu buvo patvirtinta savavališka statyba.

    Be abejo, neišsisuksi savavališkai pastatęs namą ir nė lito nesumokėjęs. Todėl baudą gyvenamojo namo statybos bendrija turėjo sumokėti - 2000 Lt... Taigi taip buvo įteisinta neteisėtų namų statyba buvusio apynyno vietoje. Apie tai, kad Botanikos sode pirmiausia daromas veiksmas, o tik po to jis pateisinamas juridiniais dokumentais, byloja ir stiklinių šiltnamių nugriovimas. Kontrolieriai aptiko, jog jie buvo nugriauti, o statybinės medžiagos panaudotos sodo reikmėms. Vyriausybės leidimas buvo gautas gerokai vėliau.

    Įstatai

    Tačiau pažeidimų VDU Botanikos sodo ūkinėje-finansinėje veikloje būta ir daugiau. Pavyzdys - Botanikos sodo įstatai. Pasak kontrolierių, 1992-aisiais patvirtinti įstatai nebuvo užregistruoti rejestro tarnyboje, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tuomet kyla logiškas klausimas: ar jais besiremiantys sprendimai, kuriuos tuos aštuonerius metus VDU Botanikos sode priiminėjo taryba, apskritai galioja? Pasak kontrolierių, jie yra "galiojantys, tačiau kritikuotini", nes neatitinka Statuto ir mokslo įstaigų įstatymų, kalbančių apie įstatų parengimą. Kritikuotinų dalykų tuose įstatuose išties pakanka. Pavyzdžiui, įstatuose nėra numatyta revizijos komisijos rinkimų procedūra, o taryba nėra renkama, todėl natūralu, kad jos pirmininkas yra ir sodo direktorius. Kitaip tariant, VDU Botanikos sodo vadovo rankose visa galia.

    Vadovai

    Ekonominiu požiūriu šie laikai nėra patys geriausi Botanikos sodui. Tačiau ne vieną dešimtmetį jame dirbantys žmonės įsitikinę, kad protingai panaudojant ir esamus pinigus išgyventi įmanoma. "Švietimo ir mokslo ministerija per VDU finansuoja Botanikos sodą. Vadinasi, taryba ir vadovas sprendžia, ką su pinigais daryti", - LŽ teigia prieš dvejus metus kovai su vadovų savivale Botanikos sode suburtos profsąjungos pirmininkas Jonas Vaidelys.

    Garsus šalies gėlininkas mano, kad sklypų dalybos sodo teritorijoje tėra vienas būdų, siekiant sužlugdyti šią grožio karaliją. Pasak jo, yra ir kitas - tai prieš darbuotojus vykdomos psichologinės represijos, persekiojimai ir nuolatiniai konfliktai.

    Čia reiktų prisiminti vadovus. Visų pirma buvusį ilgametį sodo direktorių Ramūnį Budriūną (jo laikais ir įvyko VDU bei Botanikos sodo jungtuvės, taip pat išdalyti skandalingieji sklypai - aut.). Jis, anot darbuotojų, ne tik paliko likimo valiai augalų ekspozicijų kolekcijų finansavimą, bet ir ėmė mažinti etatus, išformuoti skyrius ir t.t. Tuo metu susikūrusi profsąjunga stojo į kovą. Atėjo vadovo perrinkimo metas, nes pernelyg ilgai užtruko R.Budriūno kadencija. Botanikos sodo kolektyvas vadovo poste norėjo matyti dendrologijos poskyrio vedėją Laimį Januškevičių, o R.Budriūnas - savo pavaduotoją Remigijų Daubarą. Be abejo, tarybai balsuojant balsų persvara atiteko antrajam - "savam žmogui".

    Jis praėjusių metų vasario 1 d. ir pradėjo eiti VDU Botanikos sodo direktoriaus pareigas.

    Mikroklimatas

    "Nuo to laiko mikroklimatas dar labiau pašlijo, atsirado vadovo nepasitenkinimas "nepaklusniaisiais". Žmonės yra priversti, tikrąja žodžio prasme eiti nemokamų atostogų. Pavyzdžiui, viršijus 60 Lt limitą, išjungiamas Botanikos sodo veikloje gyvybiškai svarbus telefonas, vasaros metu dirbantiesiems uždaromas tualetas, nesurandama kelių šimtų litų, kurie būtini katalogams išsiųsti į pasaulio botanikos sodus, ir t.t. Taip griežtai "taupydamas" čia pat direktorius perka prabangią mašiną, muzikinį centrą ir kitus pirkinius", - LŽ dėsto sodo profsąjungos vadovas J.Vaidelys. Jam pritaria ir kiti Botanikos sodo darbuotojai pabrėždami, jog šiandien šio sodo grožio ir ramybės oaze nepavadinsi. itai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gerai žinomas dendrologas L.Januškevičius priduria, jog dirba šiame sode 25 metus, tačiau tokių pašlijusių tarpusavio santykių dar nėra regėjęs.

    "Praktiškai jau dabar Botanikos sodas yra žlugęs moraliai, nes specialistams sugniuždomas bet koks noras darbuotis", - LŽ pažymi Lietuvos dendrologų draugijos vadovas.

    Jis apgailestauja, kad medelynas buvo atskirtas nuo dendrologijos poskyrio, kuris kasmet davė apie šimtą ir daugiau tūkstančių litų pelno. "Arba štai sporto salę įrengėm savo lėšom, tačiau buvau verčiamas asmeniškai ją nuomoti, - toliau dėsto jis. - Ar dėl to, kad kolektyvas mane siūlė tapti vadovu (tačiau su tuo nesutiko taryba buvau neparankus dėl tų pačių sklypų peripetijų), dabar turiu būti koneveikiamas? Kuo dėtas mokslinis-gamybinis bei pelningai triūsęs mano paties įsteigtas padalinys?" - sako L.Januškevičius.

    Taupymas?

    Naujasis VDU Botanikos sodo direktorius R.Daubaras neprieštarauja, kad senieji įstatai yra keistini. O dėl sode esančios įtemptos psichologinės atmosferos jis savęs kaltu nelaiko. "Aš stengiuosi dėl sodo. itai vien per praėjusius metus sutaupėme apie 50 tūkst. Lt, - LŽ sakė R.Daubaras bei pridūrė: - O nepatenkintųjų visada bus. Mat koreguodami kai kurių padalinių veiklą ir taupydami lėšas užkirtome kažkam patogų gyvenimą iš finansavimo".

    O kaip dėl darbuotojų įvardytų "nereikalingų pirkinių"?.. "Dėl to galima ginčytis: juk dar man nesant vadovu buvo perkami minkštų baldų komplektai, įrengiamos sporto salės..." - į priekaištą priekaištu atsakė R.Daubaras.

  • Parašykite savo nuomonę
    arba diskutuokite anonimiškai čia
    Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
    Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
     

    Aktualijos

    Legendinio mafiozo našlė: geriau ubagiška laimė nei gyvenimas auksiniame narvelyje (23)

    2017 gegužės mėn. 28 d. 00:09
    L. Ganusauskienė duoda parodymus Policijos departamente
    Iš knygos „Juodosios mafijos našlės“
    Iki šiolei Loreta Ganusauskienė žiniasklaidai nebuvo davusi jokio išsamesnio pasakojimo apie savo gyvenimą su Rimantu Ganusausku-Mongolu. Legendinės Kauno Vilijampolės mafijos laikais šis asmuo, pagal įtaką, buvo pirmasis žmogus po Henriko Daktaro.

    Baltarusiai vilioja į savo sanatorijas: kai kurie vaizdai pribloškia (25)

    2017 gegužės mėn. 28 d. 00:10
    Baltarusiai vilioja į savo sanatorijas: kai kurie vaizdai pribloškia
    DELFI / Natalija Zverko
    Ne vienam iš mūsų yra tekę išmėginti sanatorinį gydymą. Jeigu Lietuvos kurortus jau daugiau ar mažiau pažįstame, tai sanatorijos kaimyninėje Baltarusijoje vis dar lieka tarsi už „geležinės uždangos“, rašo ru.DELFI.lt.

    Kaimo turizmo sodybos savininkė papasakojo, ko pageidauja šiuolaikiniai klientai (67)

    2017 gegužės mėn. 27 d. 21:24
    Zalensų sodyba
    Justina Butkutė
    „Zalensų sodyba“, viena pirmųjų kaimo turizmo sodybų Kauno rajone ir Lietuvoje, veikia jau dvidešimt metų.

    Verslo idėja tapo išsigelbėjimu tūkstančiams: leidžia apeiti bankų mokesčius (43)

    2017 gegužės mėn. 27 d. 20:19
    Startuolio idėja, kilusi iš paprastos problemos, gali būti labai sėkminga.

    Sekmadienį orai primins vasarą

    2017 gegužės mėn. 27 d. 23:59
    Sekmadienį orai primins vasarą
    DELFI / Kęstutis Cemnolonskis
    Savaitgalio orai bus malonūs, o sekmadienis netgi primins vasarą, LRT RADIJUI sako sinoptikas Tadas Kantautas.