Kauniečiai pyksta ant Vilniaus

Statistikos departamento duomenimis, Kaune šiuo metu gyvena 415 tūkst. gyventojų, o Klaipėdoje dvigubai mažiau. Tačiau užsienio investicijų kasmet Kaunas sulaukia gerokai mažiau nei uostamiestis. Nors kauniečiai atremia, kad šiemet investicijų Kauno apskričiai teko daugiau, nei Klaipėdos apskričiai. Tačiau čia tuoj pat įsiterpia klaipėdiečiai, kurie teigia, kad Kauno apskritis, tai dar ne Kaunas.

Šiemet daugiausiai investicijų sulaukė bendrovė “Lifosa”, o ji nors ir būdama Kauno apskrityje yra ne Kaune, o Kėdainiuose. Nors pagal daugelį rodiklių Klaipėda jau aplenkė laikinąją sostinę, kauniečiai tvirtina, kad tai tik žiniasklaidos suformuotas įvaizdis.

Ir tai, jog Kaunas provincialėja yra ne jo, o Vilniaus problema. Mat atsiranda dirbtinė sostinės centralizacijos problema. Pasak ekonomikos daktaro Ramūno Darulio, Vilnius tapo politikos, pinigų ir paslaugų centru, o Klaipėda naudojasi savo, kaip jūrų sostinės padėtimi. Kaunas tiesiog nespėjo greitai persiorentuoti.

Anksčiau krovinių srautai per Kauną judėjo geležinkelio transportu, tačiau pasikeitus situacijai Lietuvos geležinkelininkai nesuspėjo persiorentuoti. Verslininkai teigia, kad Kaunas negarsėja, kaip palankus verslui miestas, priešingai esama daug biurokratizmo.

Tačiau kauniečiai atremia, kad pas juos geresnė nei Vilniuje sveikatos apsauga, pigesni butai, mažesnės pragyvenimo išlaidos, bet mažesnės ir algos. Beje, kaip parodė praėję rinkimai skiriasi kauniečių - iš vienos pusės - ir vilniečių bei klaipėdiečių - iš kitos pusės - mentalitetas. Ar tai, kad dauguma kauniečių neseniai balsavo už skandalingąjį ubagų baliaus organizatorių Vytautą Šustauską, neparodo jų provincialumo?

Tai komentuoja:

Ramūnas Darulis Ekonomikos daktaras

Eugenijus Gentvilas Klaipėdos miesto meras