Laikai socialdemokratams, vienai iš valdančiosios koalicijos partijų, dabar yra ne patys lengviausi. Koalicijos partneriai spaudžia. Finansų ministras atsistatydina. Frakcija Seime, vadovaujama Juozo Oleko, partijos vadovybei prieštarauja.
Algirdas Brazauskas
© ELTA (V.Kopūsto nuotr.)
Partijos vadovas ir premjeras elgiasi daugiau nei keistai – tuo metu, kai Seimas turi svarstyti metinę Vyriausybės ataskaitą ir daug aistrų sukėlusią mokesčių reformą, viską meta ir išvyksta atostogauti į Egiptą. Be to, artėja gegužės viduryje vyksiantis partijos suvažiavimas, kuriame iš naujo turi būti renkamas partijos vadovas. Gal socialdemokratams iš susidariusios nepalankios padėties padėtų išbristi naujas partijos lyderis? Juo labiau kad tokia galimybė svarstoma jau gana seniai.

Politologės Lidijos Šabajevaitės teigimu, partijai gal ir praverstų nauji vadovai. Naujas tinkamas lyderis gali iškelti naujų idėjų. Kai žmogus ilgai vadovauja, jis gali apsnūsti, pristigti minčių.

Anot politologo Algio Krupavičiaus, apskritai lyderio pakeitimas turėtų būti artimos Socialdemokratų partijos politinės darbotvarkės klausimas. A.Brazauską reikėtų pakeisti būtent šioje kadencijoje, dar pasiliekant laiko iki rinkimų, kad socialdemokratų rinkėjai galėtų įvertinti naują lyderį.

Vis dėlto laiką, kai vyksta partijos lyderio pakeitimas, lemia faktiniai veiksniai. „Dabartinė padėtis sudėtinga – išryškėję nesutarimai valdančiojoje koalicijoje dėl mokesčių reformos, taip pat laukia pasirengimas euro įvedimui. Šių aplinkybių akivaizdoje lyderio pakeitimas greičiausiai būtų neveiksmingas”, – teigia A.Krupavičius. Todėl, politologo manymu, protingiausia būtų perrinkti A.Brazauską dar vienai kadencijai. Tai socdemai, atrodo, ir rengiasi daryti.

Taigi greičiausiai socialdemokratų vadovu dar kuriam laikui liks A.Brazauskas. Vis dėlto kokios alternatyvos galėtų būti?

Pasak L.Šabajevaitės, matyti, kad J.Olekas turi norų ir pretenzijų užimti partijos pirmininko postą. Tačiau pasakyti, ar jis tiktų vadovauti partijai, kol žmogus nėra patikrintas praktikos, sunku. Geras politikas nebūtinai bus geras partijos vadovas.

Anot A.Krupavičiaus, J.Olekas anksčiau buvo socialdemokratų rinkimų kampanijos vadovas, dabar frakcijos seniūnas, taigi patirties, reikalingos vadovui, turi. Tačiau politologui kyla abejonių, ar šis politikas atitiktų socialdemokratų rinkėjų lūkesčius ir ar jis yra ta figūra, kuri galėtų sujungti abu Socialdemokratų partijos – senųjų socdemų ir buvusios LDDP – sparnus.

J.Olekas, A.Krupavičiaus teigimu, yra inteligentas, plėtojęs ir akademinę veiklą. Tuo tarpu socialdemokratų lyderiai tradiciškai visame pasaulyje yra labiau praktiškesni žmonės, gal išskyrus Didžiosios Britanijos ministrą Tony Blairą, teisininką. J.Oleko įvaizdis nelabai tinkamas Socialdemokratų partijos, kuri atstovauja žemutiniams sluoksniams, vadovui. Šis politikas pagal savo įvaizdį yra daugiau vidurinės klasės žmogus.

Tačiau iš tiesų nėra aišku, kokios lyderio savybės socialdemokratų rinkėjams apskritai yra svarbios.

Kiti du galimi kandidatai pakeisti A.Brazauską partijos lyderio poste – Č.Juršėnas ir A.Butkevičius. Jų įvaizdis galbūt labiau tinkamas Socialdemokratų partijos vadovams. A.Krupavičiaus manymu, šie politikai savo savybėmis gana panašūs. Visų pirma jie pasižymi kaip kompromisų šalininkai. Ypač Č.Juršėnas turi gerus diplomatinius sugebėjimus ir puikiai sprendžia konfliktus. Tai svarbu turint galvoje Socialdemokratų partijos vidinius nesutarimus. A.Butkevičius, nors ir yra nuosaikus, tačiau, kita vertus, turi tvirtą nuomonę, aiškius ideologinius prioritetus.

Abu politikai, A.Krupavičiaus teigimu, nėra naujokai ir turi autoritetą. Č.Juršėnas daug metų yra partijos vadovybėje. A.Butkevičius – finansų ministras, o tokiame poste esantis žmogus paprastai laikomas antrąja figūra po premjero. Tačiau šiuo metu A.Butkevičiaus padėtį komplikuoja tai, kad jis pareiškė apie atsistatydinimą iš finansų ministro posto. Tai kaip tik sutaps su partijos pirmininko rinkimu. Taigi šiame kontekste bandymas užimti lyderio vietą būtų problemiškas. Be to, pats A.Butkevičius jau seniau yra pareiškęs, kad šiame etape savęs partijos vadovu nemato.

L.Šabajevaitės manymu, viena iš galimų priežasčių, kodėl partija nori, kad toliau vadovautų A.Brazauskas, – socialdemokratai, matyt, patys nesutaria, už ką reikėtų balsuoti. Nuo lyderio priklauso, kokia bus partijos politika – ar bus puoselėjamos socialdemokratinės vertybės, ar toliau bus laikomasi A.Brazausko, kuris jomis nelabai vadovaujasi, pozicijos.

Atrodo, kad šiuo metu vieniems socdemams labiau priimtina viena linija, kitiems – kita. Tai galėtų liudyti kad ir socialdemokratų frakcijos Seime prieštaravimai dėl tų pačių mokesčių reformos ir siūlymai įvesti progresyvinius mokesčius. Toks frakcijos elgesys jau imamas vadinti net maištu. Tačiau, L.Šabajevaitės manymu, nesutarimai nei šis tas nauja, nei ypatinga. Politologės teigimu, beveik visose frakcijose būna skirtingų nuomonių. Tą galime matyti, pavyzdžiui, ir konservatorių ar liberalcentristų partijose. Tiesiog vieni socialdemokratai nori laikytis socialdemokratinių vertybių, o kitiems svarbiau interesai, susiję su rinkimais.

Vis dėlto manoma, kad būtent dėl frakcijos reiškiamos skirtingos nuomonės nei ta, kurios laikosi partijos vadovybė. Praėjusią savaitę partijos taryba nusprendė pakeisti statutą. Jame turėtų atsirasti nuostata, kad Seimo frakcijos kandidatūrą partijos pirmininko teikimu tvirtina taryba. Tokiai pataisai dar turės pritarti partijos suvažiavimas.

L.Šabajevaitės teigimu, tokį sprendimą galima vadinti vieno ar kelių žmonių valios primetimu ir demokratijos suvaržymu, nors iniciatoriai jį gražiai aiškina partinės drausmės reikalingumu. Nors drausmė ir reikalinga, tačiau jos, politologės manymu, negalima siekti tokiomis priemonėmis, nes taip galima užgniaužti kitas nuomones. L.Šabajevaitės nuomone, socialdemokratai viešumon iškelia ne itin daug nesutarimų – ne daugiau nei kitų partijų nariai. Gal tik žiniasklaida kiek daugiau pabrėžia būtent socialdemokratų nesutarimus, nes jie yra viena iš valdančiųjų partijų.

Tuo tarpu A.Krupavičius mano, kad tokia statuto pataisa vis dėlto nereikštų diktatūros, o atvirkščiai – daugiau demokratijos. Pataisos, nors gal ir kiek padidintų partijos pirmininko įtaką, kartu suteiktų daugiau galimybių nuomonę pareikšti partijos institucijoms, nesančioms Seime.

Dabartinė sistema, kai frakcijos seniūną rinkdavo vien frakcija, atidavė įtaką parlamentinei partijos daliai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (47)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (43)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (3)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (38)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (99)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (98)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1138)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...