Po praėjusią savaitę antradienį paskelbto Aukščiausiojo Teismo sprendimo, regis, nemažai visuomenės taip ir liko sutrikusi bei nesupratusi – kaltas ar ne, išteisintas ar pasmerktas liko buvęs valstybės vadovas Rolandas Paksas, prieš pusantrų metų iš pareigų pašalintas už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą.
Rolandas Paksas - karikatūra
© DELFI
Teismas paskelbė nutartį, kuria konstatavo, jog prezidentas išteisintas dėl valstybės paslapties atskleidimo. Šio teismo sprendimo motyvų iki šiol nežinome, turime tenkintis viltimi, jog motyvus teismas išdėstys gal kitą savaitę. Ir tai, pasirodo, yra įprasta „normali” teismų praktika.

Išplėstinė Aukščiausiojo Teismo (AT) septynių teisėjų kolegija antradienį išteisino per apkaltą už Konstitucijos pažeidimus pašalintą Rolandą Paksą dėl valstybės paslapties atskleidimo. AT teisėjai paliko galioti ankstesnį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo R.Paksas buvo išteisintas, ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, tačiau nenubaustas. Žiniasklaidoje skelbiant šią žinią čia pat buvo pažymima, jog AT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Tie, kurie norėjo išgirsti AT sprendimo motyvus, liko nusivylę – savo nutarties motyvų teisėjai išsamiau nekomentavo, antradienį jie paskelbė tik rezoliucinę nutarties dalį.

R.Paksui ir jo šalininkams, atrodo, tik to ir reikėjo. „Teisingumas triumfuoja, mielieji, turėjo įvykti tai, kas turėjo įvykti dar prieš pusantrų metų Seimo posėdyje, aš esu išteisintas”, – po AT nutarties paskelbimo pakiliai žurnalistams kalbėjo R.Paksas.

Vėliau pasigirdo dar daugiau AT nutarties interpretacijų ir politinių spekuliacijų– prezidentas R.Paksas esą visiškai išteisintas, Konstituciniam Teismui, pripažinusiam R.Paksą šiurkščiai pažeidus Konstituciją, neva suduotas antausis, R.Pakso biografija „išbalinta”.

Tokios politinės spekuliacijos nestebina, nes ir iki tol iš paties R.Pakso lūpų ir iš jo „ištikimųjų rato” nuolat girdėdavome panašių interpretacijų, kuriomis bandyta pagrįsti „sąmokslo teoriją”.

Kur kas labiau keistas pasirodė tas faktas, jog, išgirdę AT nutartį, negalėjome sužinoti jos argumentų ir motyvų. Kodėl?

Pasirodo, tai įprasta teismų darbo praktika. Teisme gali sužinoti, kad esi kaltas ar nekaltas, tačiau argumentų gali tekti palaukti dar 20 dienų.

AT atstovai aiškino, kad tai „normali” ir įstatymuose įteisinta teismų darbo praktika.

Tiesa, būkime teisingi ir paminėkime, jog dieną po AT nutarties paskelbimo – trečiadienio vakarą – sulaukėme AT atstovo spaudai paaiškinimo, kad prezidentą R.Paksą kaltu pripažinęs Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis buvo panaikintas dėl netinkamo Baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Tačiau šis AT paaiškinimas, neoficialiomis žiniomis, pasirodė ne tiek paties Aukščiausiojo Teismo valia, o gavus atitinkamą paraginimą iš aukščiau.

Iki šio AT paaiškinimo šviečiamąjį ir aiškinamąjį darbą turėjo dirbti įvairūs konstitucinės teisės žinovai, sklaidę politines spekuliacijas, esą AT sprendimas kone panaikino 2004 metų Seimo apkaltos rezultatus ar Konstitucinio Teismo išvadą dėl R.Pakso šiurkščių Konstitucijos pažeidimų.

„Visuomenė turi įsisąmoninti, kad politinei atsakomybei taikomi etiniai, moraliniai, kartu ir juridiniai argumentai, ir esmė yra etinė, moralinė, politinė atsakomybė, kuri išauga iš priesaikos, iš Konstitucijos gerbimo ir jos nelaužymo. O teisinė atsakomybė, kurią taiko teismai, grindžiama kitomis taisyklėmis – faktais, įrodymais, kurie surenkami ir įtvirtinami teisminiame procese remiantis arba civiliniu, arba administraciniu, ar baudžiamuoju procesu. Todėl supriešinti KT argumentus, kurie buvo pateikti KT išvadoje Seimui, ir šio AT sprendimo negalima. Nes jei supriešintume, tai neberastume jokio sprendimo ir skirtumo tarp politinės ir teisinės atsakomybės. Visuomenė tą turi suprasti”, – trečiadienį aiškino konstitucinės teisės profesorius Juozas Žilys. Gal akademinių sluoksnių įsikišimo nebūtų prireikę, jei visuomenė būtų tą patį antradienį sužinojusi daugiau apie AT sprendimą?

Pasak Prezidento patarėjo teisės klausimais Haroldo Šinkūno, šalies vadovas daugelį kartų yra kalbėjęs apie tai, kad „visuomenės turi teisę žinoti, kokiais argumentais remiantis priimami teismų sprendimai”.

„Atgimimo” kalbinti teisininkai pripažino, jog šitaip – su vėluojančiais argumentais – priimamų teismų sprendimų – masė. O R.Pakso bylos atvejis tik akivaizdžiai apnuogino problemą ir atskleidė galimus jos padarinius – interpretacijas, spekuliacijas ir manipuliacijas visuomenės nuomone.

„Tai gerai, kai šiuo atveju mes kalbame apie teismo nuosprendį pripažinusį asmens nekaltumą. O jei tai būtų nuosprendis, jog žmogus kaltas, ir argumentus tokio sprendimo sužinotume tik po 20 dienų?” – retoriškai klausė vienas pašnekovas.

O kaip įstatymo raidė? Juk ir Baudžiamojo proceso kodekse įrašyta nuostata – „priėmęs nutartį teismas grįžta į posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas paskelbia rezoliucinę nutarties dalį ir išdėsto jos argumentus”.

Čia pat dar vienas BFK straipsnis, lyg ir ginantis visuomenės ar bent jau konkrečios bylos dalyvių teisę žinoti teismų sprendimų motyvus – „visa motyvuota nutartis surašoma ir ją pasirašo visa teisėjų kolegija ne vėliau kaip per 7 dienas, o teismo ar baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutikimu – per 14 dienų nuo nutarties priėmimo”.

Teigiama, esą teismai neretai į kai kuriuos dalykus žiūri formaliai. Tačiau nejau galėtų būti pateisinamas toks perdėm formalus požiūris į beveik metus visuomenę audrinusią, ją skaldžiusią ir varginusią prezidento istoriją, kaskart vis nuaidinčią atgarsiais šiomis dienomis?

Autorė yra BNS naujienų korespondentė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (1)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (713)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (254)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (40)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (169)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (9)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (195)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (7)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (7)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...