Kai principai ir ambicijos tampa garbės reikalu. Kai nei vienas, nei kitas nenusileidžia nė per nago juodymą ir nežengia pirmojo žingsnelio paliaubų link. Daugelis už aklą užsispyrimą moka didžiausią kainą: subyrėję santykiai, išsiskyrimo ašaros, skausmas, neviltis.
Nuoširdžiai tikime, kad tu panašių kritinių situacijų sugebėsi išvengti. Todėl prašome: nelauk, kol nekalbadieniai sukels rimtesnių nemalonumų — pirmoji kelk taikos vėliavą. Kaip? Mes tau patarsime.
Susikivirčiję nešaukiate, lėkščių nedaužote — tiesiog vienas kitą ignoruojate. Pusryčiaujate atskirai. Vakarieniaujate tylomis spoksodami į televizorių. Savaitgalius leidžiate atskirai. Miegate atsukę vienas kitam nugaras. Dar baisiau: jis su savo pagalve persikrausto į kitą kambarį.
Kadangi judu sieja bendra buitis, kada nors vis tiek palieki jam raštelį: “Išvalyk dulkių siurblį”/ “Sutaisyk čiaupą. Laša”/ “Įkalk vinį”. Mainais jis tau atsiunčia žinutę: “Grįšiu vėlai”. Ir parsibeldžia paryčiais. Tu skubiai nusišluostai ašaras ir įsikniaubusi į pagalvę apsimeti kietai įmigusi. Rytą, vaizduodami, jog vienas kito nepastebite, vėl išsiskirstote savais keliais.
Taip tyloje slenka dienos, savaitės. Palyginti su jumis, net akvariumo žuvytės atrodo nepataisomos plepės. Staiga su siaubu suvoki, jog nuėjote pernelyg toli.
Skelbk paliaubas!
Elgiatės kaip du užsispyrę ožiai: surėmėte ragus ir nenorite užleisti savo pozicijų. Argi ne vaikiška? Juk pyktis seniai praėjo, konfliktas užgeso, judu tylite tik... iš principo. Ir kam dėl to lengviau?
Iš šios situacijos gali išbristi pasitelkusi humorą. Pamėgink nejaukią situaciją paversti anekdotine — pasišaipyti iš savęs.
Blogiausiu atveju lūpų dažais ant vonios veidrodžio parašyk: “Primink man, dėl ko susipykome”. Tegul perskaito parsibeldęs namo paryčiais.
Antrasis variantas — tas rankų švelnumas. Moters meilė tirpdo ledynus — pasinaudok savo lipšnumu: jei vaikino pyktis visiškai ir neužges, bent jau tikrai priblės. Mylimo žmogaus rankos daro stebuklus — kaipgi galima kariauti su tuo, kurį šitaip stipriai myli? Nepadeda nei pirmas, nei antras būdas? Imkis trečio: kapituliuok. Trumpiau tariant, atsiprašyk.
Nebekvaršink galvos, kas dėl visko kaltas. Juk žinai: gulinčio nemuša. Kaip įmanoma pykti ant tokios trapios būtybės, kuri švelniai glosto, atsiprašinėja ir yra pasirengusi paklusti nugalėtojo malonei. Dėl konflikto kaltink ką tik nori — užsispyrimą, netikusią žvaigždžių padėtį (ak, tas Marsas), pilnatį. Svarbiausia — kalbėk švelniai, ramiai, juokaudama.
Gali būti, kad užsisklendžia tik vaikinas. Ir kuo labiau stengiesi situaciją išsiaiškinti, tuo šaltesnis jis darosi. Vaikinas taip elgiasi, nes nesugeba priimti svetimų emocijų ar suvokti savo jausmų. Tyla — jo savigyna, taigi visi bandymai jį prakalbinti greičiausiai bus beviltiški. Jei jis ignoruoja kalbas, argumentus mėgink išdėstyti raštu.
Kalbėk garsiai apie dalykus, nesusijusius su jūsų santykiais ar konfliktu. Lyg tarp kitko paprašyk pagalbos: atlikti kokį paprastą buitinį darbą. Žiūrėk, taip ir vėl pradėsite kalbėtis.
Būtent vaidu su riksmais gali baigtis jūsų nekalbadieniai. Tu pradedi atsiprašinėti, tačiau, nenorėdama pasirodyti pernelyg kalta, pasistengi mylimajam priminti visas jo nuodėmes: pamirštas datas, pernelyg didelį dėmesį kitoms merginoms ir jo stygių tau...
Vaikinas stengiasi nuo tavęs neatsilikti — prasideda “o tu”, “o tu?!”, “o mes”. Galiausiai viskas baigiasi “bumbt” durimis. Jūs vėl nekalbate, radę menkiausią progą vienas ant kito rėkiate ir vėl... nekalbate. O tada ateina diena, kai imate dalytis turtą.
Skelbk paliaubas!
Išmintingiausia — laikinai atsitraukti. Juk pagaliau reikia kažkaip baigti užtrukusią dvikovą. Imkis iniciatyvos: kurį laiką nesirodyk vaikino akiratyje. Po tokių atvirumo valandėlių abiem pravartu pailsėti. Išeik. Valandai, dviem, trims. Nakčiai (pas draugę ar pas mamą). Aišku, prieš tai vaikinui pasakyk, kad tau reikia laiko pagalvoti. Kur eini — neaiškink. Mylimasis atvės ir susirūpins, kurgi tu dingai. Gal kas nutiko, gal sutikai kokį kitą dėmesio vertą vaikiną ir gal (o siaube!) apskritai nusprendei nebegrįžti. Šioks toks nerimas — jam tik į naudą.
Panašiomis situacijomis kartais pakanka nuoširdaus prisipažinimo: “Aš myliu tave ”. Jūs jau seniausiai pamiršote, dėl ko iš tiesų susipykote. Svaidotės tokiais pasibaisėtinais kaltinimais (“tu vakar neišplovei lėkščių”, “ tu jau pusę metų nesugebi pakabinti paveikslo”) ir nė patys nepastebite, kaip vis labiau klimpstate į susikaupusių nuoskaudų liūną. Norėdama nutraukti šį bergždžią ginčą, nokautuok vaikiną: pasakyk jam “Esi man toks brangus” ir priėjusi apkabink. Atitokę suvoksite, jog pykčio priežastys — absurdiškos.
Gali būti, kad vaikinas įprato šaukti dėl visiškų mažmožių, o tavo prašymai keisti toną ir nurimti jo neveikia. Nieko nelaukusi palik jį. Dažniausiai tokie rėksniai pritrūkę žodžių ima smurtauti — ką gali žinoti, kuo baigsis kitas jo įsiūčio priepuolis.
Kai kurios poros pyktį reiškia labai kryptingai: stengiasi vienas kitam kirsti būtent per silpnąsias vietas. Sąmoningai renkami žodžiai ir apgalvojamas elgesys, nes iš anksto mėgaujamasi numanoma reakcija. Pavyzdžiui, penktadienio vakarą mylimasis užtruko su draugais bare. Tavo kerštas?
Visam savaitgaliui išrūkai iš namų su drauge. Arba neradai laiko aplankyti jo mamos. Jis mainais pamiršo pasveikinti taviškę. Taip žingsnis po žingsnio įsitraukiate į jūsų santykiams pražūtingą žaidimą “Kas įgels skaudžiau”.
Tokie žaidimai lavina improvizacinius gebėjimus bei vaizduotę, deja, laiku nesustojus finalas ganėtinai niūrus: kyla pykčio tornadas arba trenkę durimis pasukate skirtingais keliais.
Skelbk paliaubas!
Tai — viena pavojingiausių ir daugiausia žalos santykiams pridarančių konfliktų rūšių. Vis labiau skaudindami vienas kitą netrukus apskritai pamiršite, kas gražaus judu siejo. Iš konflikto duobės galite išsikapstyti tik pasitelkę kompromisą. Teks pasinaudoti visais diplomatiniais gebėjimais, ne tik kalbėti, bet ir išklausyti.
Nesikarščiuojant ir nepertraukinėjant. Maža to, krizę įveiksite tik tuo atveju, jei norėsite abu. Kiekvienas turi pažadėti išpildyti bent po vieną partnerio norą. Svarbu nieko neforsuoti, pamažu judėti į tikslą. Pavyzdžiui, jis neša šiukšles — tu skalbi, jis perka maisto — tu ruoši vakarienę. Norėdama gauti, turi ir duoti. Ir nesistenk lyginti, ar judviejų indėliai lygiaverčiai.
Svarbiausia — bandote santykius stiprinti, bet ne griauti. Jei dalykiškai išspręsti konflikto nepavyksta, pamėginkite į pagalbą pasitelkti trečią asmenį. Žmogų, kuriuo abu pasitikite ir kuris galėtų padėti jums rasti išeitį. Tai galėtų būti judviejų draugas, gal giminaitis. Be abejo, išmintingiausia būtų kreiptis tiesiai į psichologą — jis tikrai bus nešališkas, todėl padėtų objektyviai išnagrinėti jūsų santykių raizgalynę ir duotų ne vieną vertingą patarimą.
Kita vertus, tikėtina, jog tavo mylimasis kelti koją į psichologo kabinetą kategoriškai atsisakys: “Aš — juk ne koks nors psichas, tau reikia, pati ir eik”. Beje, replika verta dėmesio: iš tiesų gali ten apsilankyti ir viena. Kartais pakanka tik vienam iš partnerių keisti savo elgesį — kitas automatiškai bus priverstas daryti tą pat.
Jei vis dėlto susitarti nepavyksta ir vienas į kitą nebegalite nė žiūrėti (ką jau kalbėti apie bandymus spręsti konfliktus), nuo jūsų rėkavimo pavargo kaimynai, nuoširdžiai patariame: pailsėkite vienas nuo kito. Šiek tiek laiko pabūkite atskirai.
Tą pauzę įvardykite, pavyzdžiui: laikinas išsiskyrimas, pertrauka, poilsis. Susitarkite, kiek nesimatysite — savaitę, dvi, mėnesį. Per tą laiką viską ramiai apgalvok, išanalizuok ir atsakyk į pagrindinius klausimus: “Ko aš tikiuosi iš šių santykių ir šio žmogaus?”, “Ar noriu ir toliau taikstytis su jo būdo savybėmis?”, “Ar sugebėsiu dėl jo keistis?”
Atsakyti būtina nuoširdžiai — juk tai tavo gyvenimas ir tavo pasirinktis. Taip, gal išsiskirti baugu, gal prie šio vaikino pripratai, gal gyventi drauge patogiau. Bet jei niekas nesikeis, tu ir toliau gadinsi ne tik vaikino, pirmiausia — savo pačios gyvenimą.
Gali būti, kad vaikino nuotaika keičiasi dėl tau nežinomų priežasčių. Jo veidas staiga suakmenėja, o kai paklausi, kas nutiko, išgirsti atsakymą: “Nieko”. Pamėgink užvesti pokalbį neutralia tema ir taip atitraukti nuo slogių minčių. Vėliau galėsi pabandyti atsargiai išgauti, kodėl jis taip elgėsi.
Paaiškink, kaip toks elgesys tave neramina ir skaudina. Jei vaikinas nenorės to suprasti ir toliau taip pat elgsis, verčiau skirkis su juo, kol nelikai įskaudinta dar labiau.
Taip susirėmėte, kad jis neapsikentęs trenkė durimis. Dieną kitą tikiesi, jog vaikinas netruks suprasti, kaip kvailai pasikarščiavo, ir grįš namo maldaudamas atleidimo. Bet dienos bėga, vaikinas ne tik negrįžta — nesusipranta nė paskambinti.
Pyktis išėjo kartu su mylimuoju, dabar tave užvaldė liūdesys, ilgesys ir skausmas. Svajoji pamatyti brangų žmogų, kankiniesi ir nemiegi naktimis. Tavo širdgėlą dar labiau kaitina vaizduotė, piešdama naują vaikino gražuolę ir kitus viengungiško gyvenimo teikiamus pranašumus.
Skelbk paliaubas!
Jei vaikinas nerodo jokios iniciatyvos, mėgink ją perimti į savo rankas. Pirmoji paskambink, parašyk, nuvažiuok, paruošk romantišką vakarienę. Siųsk mylimajam dėmesio signalus, leisk jam suprasti, kad tau gyvenimas be jo — nevisavertis.
Prisipažink, jog brangini ir myli jį dar stipriau, nei tada, kai tik susitikote. Kartais labai naudinga šiek tiek pakeisti savo įprastą elgesį ir, nesulaukus deramo dėmesio iš vyro, imti jį rodyti pačiai.
Jei taip elgtis nenori, mėgink pagudrauti. Pasistenk, kad aplinkiniais keliais (per draugus ar pažįstamus) jį pasiektų informacija, kaip smagiai ir turiningai leidi laisvalaikį. Kas tai yra, spręsk pati: gal smagūs vakarai naktiniuose klubuose, gal dėl intensyvaus sporto ir grožio ekspertų išsiskleidęs tavo akinamas grožis, o gal nauji, simpatingi ir atkaklūs gerbėjai (tiks ir vienas).
Svarbiausia, kad vaikinas suprastų: dar kelios dienos — ir jis tave, tokią nuostabią bei nepakartojamą, praras amžinai. O tada galės tik dūsauti ir kaltinti savo kvailą galvą, nes pražiopsojo visas galimybes.
Beje, prieš nutardama griebtis šios klastos, įvertink riziką. Gerai, jei vaikinas patikės ir suskubs grįžti atgal. O gali būti ir atvirkščiai: įsižeis, įsius dar labiau ir netruksi sulaukti dezinformacijos iš jo draugų. Taip judviejų laikinosios skyrybos taps informaciniu susišaudymu, kurio pagrindinis tikslas — priversti priešininką pasiduoti ir, išlindus iš apkasų, paršliaužti maldauti atleidimo. Tik vargu ar iš ten, kur vadovaujamasi principais, yra kelias atgal.
Todėl patariame išbandyti trečią būdą: pasiūlyk vaikinui viską pradėti iš pradžių. Apsimeskite, kad jūs ką tik susipažinote. Dažnai vyrai vengia žengti pirmąjį žingsnį, nes numano, jog juos pasitiks reikalavimų tirada. Jie nebenori veltis į naują santykių aiškinimąsi.
Taigi leisk vaikinui suprasti, kad tau rūpi ne tavo pergalė, bet tai, kas sieja jus. Nedelsk, nes vėliau imtis šios taktikos gali būti per vėlu. O kai jums pagaliau pavyks pradėti naują santykių etapą, būk miela, pasistenk nebekartoti senų klaidų.
Gali būti, kad užgniaužusi savo ambicijas tu pirmoji atsiprašai ir paaiškini savo elgesį. Jis atsiprašymą priima ir net pradeda šypsotis. Viskas grįžta į vėžes. Kol atėjus tavo bičiulės gimtadieniui jis staiga pareiškia, jog nė neketina ten eiti. Jei taip nutiko, vadinasi, susidūrei su tipu, kuriam žūtbūt reikia dėmesio, jis nori, kad juo, tik juo visi gėrėtųsi. Aiškiai pasakyk, jog puikiai perpratai jo mintis, tad jei jis nori likti su tavimi, turi keisti savo elgesį ir pripažinti tave lygiaverte partnere.
Gruodžio „Cosmopolitan“ numeryje skaitykite:
Kažkas atsitiko, mūsų vaikinai pakriko! Vis daugiau vaikinų neskuba suaugti. Užuot rūpinęsi karjera ir šeima, laksto motociklais ir gyvena su mamomis net ir sulaukę trisdešimties
O sporte, tu — liga! Norime būti lieknos, sveikos ir šiuolaikiškos. Siekiomis to visomis įmanomomis priemonėmis. Prie kai kurių taip įprantame, kad net imame jomis piktnaudžiauti, ir pamažu įprotis virsta manija
Kaip vairuoti savo ciklą. Kad neliūdėtum ir išpeštum naudos Kas išeis pusę pridėjus prie pusės. 81 santykių pranašystė ieškančiai antrosios puselės.
Tiesa, laužta iš kulniukų. Batai — ne tik priemonė bėgant per sniegą nenušalti pėdų: iš jų kaip mozaiką galima sudėlioti ganėtinai tikslų žmogaus psichologinį portretą.
