Vienoje iš ES Konstitucijos dalių pagrindinių teisių chartijoje įteisinta nauja pilietinė nuostata – teisė turėti gerą administravimą. Kad ji realiai pradėtų veikti Lietuvoje, žmogaus teises ginančių organizacijų laukia sunkus darbas. Per 70 proc. Lietuvos žmonių nepatenkinti valstybės tarnautojų darbu.
Parašas, dokumentai, popieriai
© DELFI
Ši tema nuskambėjo ir Seimo kontrolierių įstaigos, švenčiančios savo dešimtmetį, surengtoje tarptautinėje konferencijoje. Iš 12 ES šalių suvažiavę ombudsmenai (angl. – pareigūnai, tiriantys piliečių skundus prieš valstybės įstaigas) dalijosi patirtimi, kaip šią problemą sprendžia ES valstybės.

Lietuva buvo viena pirmųjų iš sovietinio diktato išsivadavusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių, kuri įsteigė Seimo kontrolierių instituciją. „Per dešimtmetį nueitas nelengvas kelias nuo pirmųjų įrodinėjimų, kad Seimo kontrolieriai turi teisę gauti informaciją, ir primygtinių raginimų atsižvelgti į jų siūlymus, išnagrinėta iki 17 tūkst. skundų, išklausyta ir konsultuota per 10 tūkst. žmonių, priimta daugiau kaip 12 tūkst. rekomendacijų“, – pažymėjo Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Rimas Valentukevičius. Vien pernai Seimo kontrolieriai išnagrinėjo 1 989 skundus. Tiesa, 24 proc. jų buvo atmesti kaip skirti ne šios įstaigos kompetencijai, tačiau lygiai pusė buvo pagrįsti. Statistika byloja, kad žmonių teisės pažeidinėjamos kur kas dažniau, nei ryžtamasi apie tai pranešti.

Švedijoje skundžiamasi dažniau

2004 m. Seimo kontrolierių įstaigos užsakymu „Vilmorus“ atliko tyrimą, kuriuo bandyta išsiaiškinti, ką žmonės mano apie jų teisės pažeidimus valstybės ar savivaldybės įstaigose ir kokiais būdais jie ketintų savo pažeistas teises ginti. 38, 4 proc. respondentų savo teises gintų teisme, 25 proc. – kreiptųsi į Seimo kontrolierių, tačiau net 36, 6 proc. nedarytų nieko. Teismus rinkosi jaunesni, dideles pajamas turintys žmonės. Bedarbiai, namų šeimininkės, tarnautojai, mažesnes pajamas turintys asmenys pirmenybę teikė Seimo kontrolieriams. Tarp nusivylusiųjų teisine sistema daugiausia pensininkai, vyresni nei 60 metų žmonės bei kaimo gyventojai.

Štai Švedijos, garsėjančios pagarba žmogaus teisėms, ombudsmenas per metus gauna apie 5 000 skundų ir teigia, kad jų kasmet tik daugėja. Mat kuo labiau žmonės žino savo teises, tuo dažniau jas ryžtasi ginti. Apie pusė skundų atmetama kaip skirta ne šios įstaigos kompetencijai. Ko gera, tai rodo, kad ombudsmenais šioje šalyje pasitikima labiau nei kitomis institucijomis. Ir ne veltui – Švedijos ombudsmenų institucija, kurios modelį pasirinko ir Lietuva, turi jau 200 metų tradiciją.

Žmonės nusivylę

Seimo kontrolierių ataskaitoje pristatytas dar vienas tyrimas, atspindintis žmonių požiūrį į savo teises. Žmogaus teisių padėties ir žmogaus teisių apsaugos sistemos vertinimas, atliktas Jungtinių Tautų vystymo programos „Parama įgyvendinant Nacionalinį žmogaus teisių veiksmų planą“ užsakymu, rodo, kad net 58,4 proc. gyventojų nepakanka informacijos, į ką jie galėtų kreiptis dėl savo pažeistų teisių. Net 70,3 proc. respondentų, pažymėjusių, kad jų teisės buvo pažeistos, teigia niekur dėl to nesikreipę. Paklausti kodėl, net 70,7 proc. tvirtina, kad tai, jų manymu, beprasmiška. Visų žmogaus teisių gynimo srityje dirbančių institucijų, taip pat ir Seimo kontrolierių įstaigos, veikla turėtų būti akivaizdesnė visuomenei. Žmonės turėtų būti dažniau informuojami apie šių institucijų nuveiktus rezultatus, nes daug kam atrodo, kad pastarųjų darbuotojai nieko neveikia ar turi pernelyg mažai įtakos, kad pakeistų valdininkų sprendimus.

Lietuvos Seimo kontrolieriai, nagrinėjantys skundus dėl savivaldybių ir valstybės pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, ypač daug pagrįstų skundų (iki 60 proc.) sulaukia dėl apskričių institucijų pareigūnų veiksmų. Dėl savivaldybių mažiau – apie 40 proc. Daugiausia pagrįstų skundų gauta dėl Vilniaus savivaldybės (apie 50 proc.). Gausu skundų ir dėl Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų (ypač policijos) veiksmų. Vis dar skundžiamasi fizinės prievartos naudojimu siekiant išgauti parodymus ikiteisminiame tyrime. Kitas kraštutinumas: kartais parodymai išgaunami suteikiant sulaikytiesiems įstatymais nenumatytų teisių. Nustatyti keli atvejai, kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Pasipriešinimo dalyvių teisių komisijos pareigūnai nemotyvuotai atsisakė vykdyti teismo sprendimus įtraukti asmenis į tremtinių sąrašą.

Įtakos plėtra

Tiesa, Seimo kontrolieriai, pateikdami išsamią išvadą dėl pareigūnų veiksmų, konkrečių sprendimų nepriima. Rekomendacija valdžios institucijai nurodoma, kad ši elgiasi netinkamai, viršija savo galias ar nepaiso įstatymų, taip pat numato būdus, kaip to išvengti, ir taip prisideda prie viešojo administravimo gerinimo. Kontrolieriaus siūlymą toliau svarsto institucija ar pareigūnai, kuriems siūlymas skirtas. Nuo jų geranoriškumo priklauso galutinis rezultatas. Vis dėlto numoti ranka į šiuos siūlymus nedera – reikia pateikti labai motyvuotą atsakymą, kodėl ketinama jų nevykdyti. Anot R. Valentukevičiaus, kad Seimo kontrolierių darbas būtų veiksmingesnis, ši institucija turėtų ne tik kontroliuoti viešąjį administravimą, bet ir ieškoti trūkumų priežasčių. Taip pataria ir užsienio valstybių ombudsmenai. „Mes pastebime, kad kompetencijos ir žinių valstybės tarnautojams pakanka, tačiau gero viešojo administravimo nėra“, – teigė pašnekovas.

Per konferenciją buvo priimta rezoliucija, kurioje teigiama, kad reikėtų plėtoti netiesioginį administracinių teismų ir ombudsmenų ryšį žmogaus teisių srityje naudojantis vieni kitų sprendimais. Tuomet šios institucijos rekomendacijos būtų svaresnės.

Viešumas – skaidrumo garantas

Anot Švedijos parlamento ombudsmeno Matso Melino, išnagrinėjus skundus, rekomendacijos pateikiamos 30–35 proc. atvejų. „Ar rekomendacijos vykdomos, duomenų nėra, tačiau susidaro įspūdis, kad ši įstaiga Švedijoje gerbiama“, – pasakojo Lietuvoje viešėjęs svečias. Beje, ir Švedijoje, ir kitose Europos valstybėse ombudsmeno rekomendacijos yra neskundžiamos teismui. Lietuvoje kol kas tai daryti leidžiama.

Akivaizdu, kad institucija, kurios sprendimai neskundžiami, net jeigu jie yra tik rekomendacinio pobūdžio, turi būti itin skaidri. Švedijoje ombudsmenais gali tapti tik labai aukšti teisėjai. Šitaip norima pabrėžti nepolitinį įstaigos pobūdį. „Visada lengviau rasti žmones, kuriais pasitikėtų dauguma, iš teisinės srities nei iš politinės“, – teigia pašnekovas. Šiaurės Airijoje ombudsmenai renkami dar viešiau. Apie konkursą į ombudsmeno vietą paskelbiama spaudoje, jame dalyvauti gali visi norintys ir atitinkantys nurodytus reikalavimus. Speciali komisija išrenka geriausią kandidatą. Lietuvoje 5 ombudsmenus 5 metų kadencijai skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu. „Jei Seimo kontrolieriai būtų skiriami viešiau, žmonės jais labiau pasitikėtų“, – mano Seimo Žmogaus komiteto pirmininkė Zita Žvikienė.

Valdininkais nepasitikima visur

Tarptautinio ombudsmenų instituto Europos regiono direktorių valdybos narys ir Šiaurės Airijos ombudsmenas Thomas Frawley (Tomas Frolis) pažymėjo, kad žmonės nepasitiki valdininkais visur, taip pat ir Šiaurės Airijoje. O valdininkai ne itin noriai bendradarbiauja su ombudsmenais. „Valdininkai kartais mano, kad mes palaikome tik vieną pusę. Stengiamės išlikti objektyvūs. Ombudsmeno įstaiga – ir kardas, kuris kerta, ir skydas, kuris gina valdininką, priėmusį teisingą sprendimą, net jei kas nors juo nepatenkintas“, – teigia pašnekovas.

Šiaurės Airijos, kurioje jau 30 metų netyla tautiniai ir religiniai neramumai, ombudsmenų įstaigos nagrinėjimų skundų spektras itin platus ir apima iš esmės visas gyvenimo sritis – pradedant socialinėmis problemomis, baigiant ES lėšų administravimo klausimais. „Mes nagrinėjame skundus ir dėl nesąžiningai atliekamų vieno ar kito gydytojo pareigų, ir dėl netinkamos vandens kokybės“, – pasakoja T. Frawley.

Ombudsmeno nuomone, darbas būtų veiksmingesnis, jei valstybinės įstaigos su jomis susijusius skundus nagrinėtų pačios ir žmonės kreiptųsi į ombudsmenus tik joms atsisakius. Beje, ir Šiaurės Airijoje, kur ombudsmenų įstaiga įkurta dar 1969 m., vis dar daugelis nežino, kuo ši institucija užsiima. Mažiausiai apie jos veiklą žino tie, kurie labiausiai priklausomi nuo valstybės įstaigų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (180)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (105)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (264)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio: formuojasi kilometrinės spūstys (8)

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio. Sprogus padangai jis atsidūrė...

A. Užkalnis. Blogybių šaknis yra dviratininkai (252)

Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet mūsų vasarėjančioje Lietuvoje (iki kitų metų tikrai...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (42)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Išgelbėtas kajaku į Rusiją Juodąja jūra plaukęs mokslininkas (2)

Turkijoje buvo išgelbėtas keliautojas ir mokslininkas iš Rumunijos Chirazi Marianas, kuris...

Papildomi eksperimentai: D. Adomaičiui tenka galvoti ne tik apie Europos čempionatą

Nors dabar Dainiaus Adomaičio galvoje daugiausiai vietos užima mintys apie artėjantį Europos...

Jautrūs plaukai: patarimai jiems plauti

DELFI Stilius jau rašė, kas kiek dienų reikėtų plauti sausus ir riebius plaukus, tačiau žmones...