Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje pabrėžiama, kad NATO yra pagrindinis mūsų valstybės saugumo garantas. Lietuva neturi resursų vystyti individualią oro policijos misiją savo oro erdvėje, o ekonominio nuosmukio laikotarpiu piniginiai įsipareigojimai Aljansui nėra galutinai vykdomi.
© KAM

Vis dėlto reikia atsižvelgti, kad valstybės narės ir Aljanso santykiai remiasi quid pro quo principu. Todėl lietuvių karių ir civilių dalyvavimas NATO misijoje Afganistane tampa svarbiu veiksniu mūsų valstybės nacionaliniam saugumui. Šių metų gegužę vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Čikagoje yra ypatingai reikšmingas Lietuvai. Tikimasi, kad susitikimo metu bus priimtas sprendimas pratęsti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iki 2018 m., o galbūt šią misiją paversti nuolatine. Tačiau pastaroji ir visos kitos Aljanso iniciatyvos, skirtos Lietuvos saugumo stiprinimui, bus įgyvendinamos tik įvertinus mūsų valstybės pastangas stiprinti Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Dauguma Lietuvos gyventojų suvokia NATO reikšmę nacionaliniam saugumui. Tačiau jiems yra sunkiau paaiškinti, kaip maža valstybė, neturinti daug karių, nei moderniausios ginkluotės, nei daug lėšų gali sėkmingai (JAV pareigūnų vertinimu) dalyvauti NATO - ISAF (International Security Asssistance Force) misijoje Afganistane. Tad kaip pavyksta Lietuvos kariams, dirbantiems Goro provincijos atkūrimo grupėje, sėkmingai kovoti su Afganistano ekstremistais?

Kodėl PAG veikla yra svarbi kovoje su Afganistano ekstremistais?

Karas su ekstremistų tinklais Afganistane tęsiasi jau nuo 2001 m. Partizaninio karo pobūdis suponuoja tai, kad karo pabaigą lems ne tik ginkluotės pranašumas ir taktiniai sprendimai, t.y. priešo naikinimo operacijos, kas įprasta konvencinio karo atveju, bet daugiau vietinių gyventojų socioekonominės gerovės kėlimas, fundamentalaus saugumo jausmo suteikimas – paprastų afganų įgalinimas. Afganų gebėjimui priešintis Talibano primestai politinei, ekonominei bei socialinei tvarkai, didelę įtaką daro provincijų atkūrimo grupės (PAG).

Pats įsitikinimas, kad karinė veikla turi būti valdoma tik kareivių, o civilinė veikla – tik politikų ir biurokratų, yra klaidinantis. Turi būti numatomas kiekvieno karinio veiksmo politinis efektas ir atvirkščiai.
Jonas Banys

Anot prancūzų armijos pulkininko-leitenanto Davido Galula (1919–1967), turėjusio didelę įtaką kovos prieš sukilėlius (angl. counterinsurgency) teorijos kūrimui, sukilimas (revoliucinis karas, pagal D.Galula) yra politinė kova. Dėl šios priežasties kovotojai su sukilėliais turi užsitikrinti liaudies paramą. Provincijos atkūrimo grupės, kurių pagrindą sudaro karinis personalas, diplomatai ir įvairių provincijos vystymo projektų ekspertai, yra elementas, padedantis užsienio kariams bendradarbiauti su vietiniais afganais.

Pats įsitikinimas, kad karinė veikla turi būti valdoma tik kareivių, o civilinė veikla – tik politikų ir biurokratų, yra klaidinantis. Turi būti numatomas kiekvieno karinio veiksmo politinis efektas ir atvirkščiai. Kitaip tariant, kiekviena sukilėlių paieškos ir sunaikinimo operacija turi būti planuojama atsižvelgiant į tai, kokią reikšmę tai turės vietinei populiacijai, kuri yra labai nuskurdinta, todėl kiekviena papildoma grėsmė gali būti nebepakeliama, atsitiktinai paskatinti paprastus afganus palaikyti ekstremistus.

Beveik visais atvejais, kovoje prieš sukilėlius yra susiduriama su vietinių gyventojų mase, kurioje yra aktyvi mažuma, remianti sukilėlius, tokia pati mažuma, remianti esamą politinį režimą, ir neutrali dauguma. Tokiomis aplinkybėmis norinčioji laimėti pusė turi susilpninti ar eliminuoti opoziciją, sustiprinti savo rėmėjų gretas vietinių gyventojų masėje ir palenkti į savo pusę neutraliuosius. Svarbu pastebėti tai, kad nestabilumas ir baimė yra lengviau pasiekiami tikslai nei tvarka ir stabilumas, todėl Afganistano vyriausybei ir tarptautiniams aktoriams kovoje prieš sukilėlius, kurių dauguma priklauso puštunų etniniai grupei, nepakanka pusės vietinės populiacijos, reikia tvirtos daugumos. Tuo tarpu pasyvi visuomenė yra pakankama sąlyga gerai organizuotiems ekstremistams perimti provincijų kontrolę ir sugriauti jose egzistavusią archajišką socialinę tvarką.

Tikimasi, kad susitikimo Čikagoje metu bus priimtas sprendimas pratęsti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iki 2018 m., o galbūt šią misiją paversti nuolatine. Tačiau pastaroji ir visos kitos Aljanso iniciatyvos, skirtos Lietuvos saugumo stiprinimui, bus įgyvendinamos tik įvertinus mūsų valstybės pastangas stiprinti NATO.
Jonas Banys

Pagrindinė sukilėlių naudojama jų įtakos plėtros taktika yra baimės kėlimas: beveik kiekvienas pilietis, nepaisant jo norų, turi pažinti talibų galią ir žiaurumą, jam nepaliekama galimybė likti neutraliam. Afganistano talibai, siekdami palankumo, siunčia būrius kovotojų į įvairias šalies vietoves, skleidžia savo propagandą bei takfiri ideologiją. Kaip teigia vienas žymiausių partizaninio karo ekspertų Davidas Kilcullenas, takfiri doktrina prieštarauja Korano mokymui, skelbiančiam, kad religijoje negali būti smurto. Pagal takfiri (remiasi al Qaeda ir talibai, ir kitos ekstremistinės grupuotės) musulmonai, kurių tikėjimas nėra remiamas takfiri ideologija yra išdavikai ir turi būti nužudyti.

Esant priešiškam tam tikros provincijos afganų nusistatymui talibai žudo genčių vyresniuosius. Negalėdami užsitikrinti savo saugumo vietiniai gyventojai pradeda remti talibus taip atsitiktinai įsitraukdami partizaninį karą prieš ISAF pajėgas, kurios bando pažaboti talibų smurto kampanijas.

Vietinių gyventojų požiūris į kariaujančias puses - t.y. į talibus ir Vakarų pajėgas - daugiausiai priklauso ne nuo gerų vienų ar kitų savybių, bet nuo susirūpinimo savo saugumu ir noru išlikti. Svarbu, kuri pusė sugebės garantuoti fundamentalų gyventojų saugumą (galimybę patenkinti būtinuosius žmonių poreikius) ir kuri kels grėsmę - nuo to ir priklausys prielankumas vienai iš kariaujančių šalių. Tuo tarpu, politinės, socialinės, ekonominės ir kitos reformos, nepaisant to, kokios jos reikalingos ir trokštamos, neduos jokios naudos, pasiūlytos nuo sukilėlių įtakos neišlaisvintiems afganams.

Vakarų pajėgoms Afganistane sunku pakeisti vietinių afganų požiūrį į juos kaip į priešiškai nusiteikusius pašaliečius. Pačios PAG, nors jų tikslas padėti provincijų gyventojams, dažnai negali produktyviai dirbti dėl nuolatinių susirėmimų su ekstremistais. Aktyvūs kariniai veiksmai kelia vietinės populiacijos nerimą. Tokiomis aplinkybėmis sukilėliams yra daug paprasčiau nuteikti vietinius gyventojus prieš užsienio okupantus, vaizduoti save kaip išlaisvintojus.

Dėl šios priežasties sukilėliai stengiasi sukurti įvaizdį, kad jų judėjimo tikslas – išlaisvinti visuomenę nuo okupantų, o ne nacionalinis – vidinis judėjimas, kurio tikslas pakeisti esamą politinę bei socialinę tvarką.

Lietuvos PAG indėlis į ilgalaikę Afganistano stabilizavimo strategiją

Kaip sąjungininkams stabilizuoti Afganistaną? Vienas iš pagrindinių NATO-ISAF siekių kovoje prieš talibus yra fundamentalaus valstybės saugumo bei stabilumo atkūrimas. Ne mažiau svarbu, kad tarptautinių partnerių apmokyti afganų ANA (angl. Afghanistan National Army) kariai, civiliai tarnautojai bei visi likę piliečiai perimtų atsakomybę už savo valstybės valdymą su demokratiškai išrinktais politikais priešakyje.

Valstybė, kurioje veikia sukilėliai, turi vadovauti jos saugumo ir stabilumo atkūrimo strategijų įgyvendinimui. Dar 2010 m. lapkritį Lisabonoje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta iki 2014 m. pabaigos perduoti atsakomybę už saugumą Afganistane vietinėms institucijoms.

Lietuva nuo 2005 m. birželio mėn. prisiėmė įsipareigojimą vadovauti ISAF PAG Vakarų Afganistane, Goro provincijoje. Lietuvos Specialioji misija koordinuoja PAG civilinių užduočių įgyvendinimą. Pagrindinis PAG uždavinys - dalyvauti NATO vadovaujamose ISAF operacijose Afganistane, Goro provincijoje, siekiant padėti Afganistano vyriausybei kurti saugią ir stabilią aplinką, sudaryti sąlygas Kabului plėtoti saugumo struktūras, kurios galėtų savarankiškai palaikyti saugumą be tarptautinių pajėgų.

Lietuvos karių misija buvo/yra itin svarbi, siekiant užkirsti kelią tiek pačių talibų kovotojų migracijai į šiaurę, tiek neleidžiant skleisti savo propagandos ir takfiri ideologijos, kuri skatina paprastų afganų įsitraukimą į partizaninį karą prieš ISAF pajėgas Goro provincijoje.
Jonas Banys

Goro provincija yra gana taiki, čia nėra plačiai paplitę talibų kovotojų grupuotės. Vis dėlto kaimyninės Helmando bei netoli esanti Kandaharo provincijos pasižymi aguonų plantacijų gausa bei yra laikomos talibų kovotojų lopšiu, iš kurio kovotojai dažnai keliauja į šalies šiaurę per Goro provinciją. Todėl Lietuvos karių misija buvo/yra itin svarbi, siekiant užkirsti kelią tiek pačių talibų kovotojų migracijai į šiaurę, tiek neleidžiant skleisti savo propagandos ir takfiri ideologijos, kuri skatina paprastų afganų įsitraukimą į partizaninį karą prieš ISAF pajėgas Goro provincijoje.

Goro provincijos vystymo projektai ir vietinių gyventojų gerovės kėlimas tapo pagrindiniu įrankiu marginalizuojant sukilėlius ir įgalinant vietinius afganus laisviau veikti ir kelti savo gyvenimo kokybę, rinkti savo atstovus vietinėje valdžioje. Goro provincijos gyventojai (dauguma) tiki, jog su užsienio partnerių pagalba jie gali pagerinti savo kasdienį gyvenimą. Tokioje aplinkoje talibams tampa itin sunku veikti, todėl galima sakyti, kad Goro provincijoje buvo užtikrintas fundamentalus saugumas ir stabilumas, todėl šių metų sausio pradžioj provincijos sostinėje Čagčarane buvo paskelbta atsakomybės už Čagčarano miestą ir jo rajono saugumą perdavimo proceso vietos valdžiai pradžia.

Tuo pačiu pradėta nuosekliai didinti vietos saugumo pajėgų – kariuomenės ir policijos – atsakomybė už savo piliečių saugumą. Nuo šiol Čagčarane veikiančios Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės pagrindinė užduotis - rengti Afganistano nacionalines saugumo pajėgas, didžiausią dėmesį skiriant patariamajai funkcijai. Tikimasi, kad vietos valdžia bus pasirengusi perimti visą atsakomybę už saugumą Goro provincijoje po vienerių ar dvejų metų.

Goro provincijoje matomi teigiami pokyčiai, tačiau kitose Afganistano vietovėse tebesitęsia nuožmūs ISAF ir talibų mūšiai. Ekstremistų paplitimo vietose kartu su vystymo projektais neišvengiamai turi būti rengiamos ir kovinės priešo sunaikinimo operacijos. Taip pat susiduriama su iššūkiais formuojant ANA ir afganų policijos pajėgas. Vis dėlto provincijų atkūrimo grupių veikla išlieka efektyviausia kovos prieš Afganistano ekstremistus strategijos dalimi.

Autorius yra VDU PMDF absolventas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (55)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (43)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas?

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (2)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (117)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (201)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...