Rytoj sueina lygiai šešiasdešimt metų nuo pirmos masinių sovietų valdžios vykdytų trėmimų dienos.
Nuo 1941 m. birželio 14-osios iki pat pokario iš Lietuvos buvo ištremta apie 150 tūkst. žmonių, iš kurių nemažai žuvo tremtyje nuo bado ir nežmoniškų gyvenimo sąlygų. Įvairiais būdais nuo sovietinių represijų nukentėjo apie 350 tūkst. Lietuvos piliečių.

Pirmaisiais trėmimų metų daugiausia nukentėjo inteligentija. 1940-1941 m. 5 proc. visų tremtinių sudarė mokytojai, 5 proc. - tarnautojai. 5,2 proc. kalinių sudarė karininkai, 3,8 proc. - policininkai, 2,1 proc. - inžinieriai. Iš prieškario tremtinių 40 proc. žuvo.

Pokario metais labiausiai nukentėjo kaimo elitas, pirmiausia ūkininkai.

Taip pat vertinama, kad dėl 50 metų trukusios sovietinės okupacijos per trėmimus, egzekucijas, kalėjimus, rezistentų žudynes, priverstinę emigraciją ir žuvusiųjų nepagimdytus vaikus Lietuva neteko beveik milijono savo piliečių.

Atkūrus Nepriklausomybę, pirmųjų masinių trėmimų diena imta minėti, kaip Gedulo ir Vilties diena. Pirmaisiais dainuojančios revoliucijos, Nepriklausomybės metais tremtinių prisiminimų klausytis ateidavo šimtai žmonių, pirmųjų tremtinių palaikų sutikti Kėdainių oro uoste rinkosi tūkstantinės minios.

Beje, šiemet baigiamas 12 metų trunkantis valstybės finansinis įsipareigojimas nuo sovietų represijų nukentėjusiems Lietuvos piliečiams. Perskaičiuotoms kompensacijoms už konfiskuotą turtą buvusiems politiniams kaliniams ar tremtiniams Lietuvos Vyriausybė skyrė 6 mln. litų. Pernai kompensacijoms mokėti buvo paskirta 1,5 mln. Lt. Vyriausybė, įgyvendindama 1988 metų nutarimą "Dėl asmenų, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, turtinių ir neturtinių teisių, taip pat ir dėl jų pilietinės garbės ir orumo gynimo", iš pradžių mokėjo už konfiskuotą turtą iki 3 tūkst. rublių kompensaciją.

Vėliau buvo mokama 21 tūkst. talonų, o po lito įvedimo - 210 Lt. Tai papiktino daugelį nukentėjusiųjų nuo represijų ir jie buvo visai atsisakę kompensacijų. Todėl vėliau priimtas sprendimas kompensacijas perskaičiuoti santykiu 1 litas už 1 rublį. Tiems, kuriems kompensacijos buvo išmokėtos kitu santykiu, dabar padengiamas skirtumas.

Tačiau prieš 13-12 metų tvyrojusi visuotinė euforija, kaip ir susižavėjimas kitais atgimimo laikotarpio idealais, netruko apiblėsti. Tremties prisiminimai vėl liko juos iškentusiųjų savastimi. Daugeliui tautiečių tai jau nebe labai įdomu, o kartais jos priminimas tiesiog erzina. Dažnu atveju, vaikai, anūkai jau nebeprisimena ar nežino, kad jų tėvai ar seneliai taip pat buvo ištremti.

Galiausiai visuomenės susipriešinimą tarp buvusių tremtinių ir “likusiųjų kęsti čia” didina ir skurdas. Tremtiniams pavydima kiek didesnių pensijų, išmokamų kompensacijų, “dovanai gautų” butų.

“Veido” užsakymu, Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų studija “Spinter” birželio 7-11 d. atliko tyrimą, kokia dalis Lietuvos gyventojų savo šeimose turi sovietines represijas patyrusių asmenų, kaip vertinama svarstoma galimybė reikalauti iš Rusijos kompensacijos už sovietinę okupaciją. Buvo apklausta 500 vyresnių nei aštuoniolika metų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų.

Daugiau kaip du trečdaliai tyrimo dalyvių teigė savo šeimoje ar giminėje turintys bent vieną asmenį, nukentėjusį nuo sovietinio rėžimo. Dažniau teigiamai į šį klausimą atsakė vyresnio amžiaus respondentai.

Vis dėlto dauguma didžiųjų miestų gyventojų neišsakė aiškios nuomonės ar turėtų Lietuva reikalauti iš Rusijos kompensacijos už patirtą materialinę ir moralinę žalą. Nors tokiai Lietuvos pozicijai pritartų 46 proc. apklaustųjų, nemaža dalis linkusi manyti, jog tai tik tuščias politinis aktas, tik paaštrinsiantis šalių tarpusavio santykius.

Dažniau skeptišką poziciją tokių reikalavimų atžvilgiu išsakė jaunimas.

Ar Jūsų šeimoje/ giminėje yra patyrusių trėmimus/ represijas sovietinės okupacijos metais? (proc.)

Taip			69,2
Ne			12,5
Nežino/ neatsakė	18,3
Viso:			100

Jūsų nuomone, ar reikia reikalauti iš Rusijos kompensacijos už okupacijos metu patirtą žalą? (proc.)

Taip			45,7
Ne			28,9
Kita			16,6
Nežino/ neatsakė	8,8
Viso:			100
Šaltinis: “Spinter”
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (133)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (1)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (58)

Įtakingiausiais Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (49)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (57)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

Pajūryje siūlo užsienio turistus sutraukiantį poilsį: lietuviai nebevertina to, ką turime (6)

Didžiausio šalies kurorto pašonėje esantis Palangos kempingas baigia savo antrąjį sezoną.

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (31)

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Duonos gamintojai pasišovė išsaugoti lietuviškos ruginės duonos tradicijas (1)

Lietuva nuo seno visame pasaulyje garsėja ruginės duonos gamybos tradicijomis. Vis dėlto...

Įvardijo, kiek asmenų „Karklėje“ sučiupo su narkotikais: skaičiai stebina (64)

Savaitgalį vykusio festivalio „ Karklė Live Music Beach “ dalyvius patikrinę policininkai ir...