Ilsėkis amžinai… ir linksmai

 (58)
Kapinės

Visų Šventųjų dieną eisim prie kapų. Bet mirtis mus lanko nepaisydama kalendoriaus, tad pažvelkime į jos ir mūsų pačių atspindį spaudoje – užuojautas.

Apie nacionalinius dienraščius beveik nėra ko pasakyti. Ten jos – nučiulpta mintimi ir jausmu, tarytum nuo vieno kurpalio. Kas kita – regioninė spauda (žvalgytasi daugiausia po Aukštaitiją). Ten skelbimai pigesni, pakanka ploto pasireikšti, net susiformavusios net savotiškos tradicijos.

Didžiumoje užuojautų, kaip ir derėtų, žodis skalsus, santūrus. Kaip tik dėl to jos nekelia abejonių dėl turinio nuoširdumo ir atlieka tartum kokį informacinį, pranešimo vaidmenį. Tačiau pastaruoju metu atsirado poreikis tuos pranešimus kurti kuo įmantresnius, „jautresnius“, puošnesniais žodžiais ir iš esmės… tuštesnius. Tokius jau galima ir klasifikuoti.

Poezijos viršūnė

Tokie tekstai dažniausiai primena anų laikų gimnazisčių įrašus atvirukuose “amžinai draugystei ir prisiminimui”:

Liko smėlio kapas, šaltas, nebylus,
Pasiliko skausmas širdyje gilus.
Arba:
Vėl pavasaris grįžo į žemę
Sužaliavo lapeliai žali.
Vai kodėl į negrįžtamą kelią
Išėjai per anksti.

Kaip skaitytojas tikriausiai supranta, metų laikas šiuo atveju visiškai nesvarbus. Tiesiog taip rimuojasi. Kita vertus, pavasaris, žinoma, simbolizuoja gyvenimo džiaugsmą, o negrįžtamas kelias – mirtį.

Gražu ir „jautru“. Įdomu, kad panašiomis eilutėmis kai kada atsilygina ir mirusiojo artimieji, dėkodami už paramą ir užuojautą:

Nebežvelgs pro langą 
jau tos brangios akys,
Nebelauks jau niekad mylinti širdis.
Pasiguost skubėsim tik prie šalto kapo,
Ašarų lašeliai žiedlapiuos spindės.

Teksto pabaigoje paprastai parašoma, nuo ko ir reikėtų pradėti: dėkojame padėjusiems ir užjautusiems.

Išminties perlai ant veidmainystės ribos

Kitas užuojautų variantas – būtina įdėti kokią tiesiog „pritrenkiančią“ išmintį, nes įsivaizduojama, kad artimo žmogaus netekusiems ji taps dar didesne paguoda:

Visi mes bejėgiai prieš mirtį ir lemtį…
Mirtis skaudi, 
tačiau ji bejėgė prieš gero žmogaus atminimą…
Nėra didesnio skausmo už amžiną išsiskyrimą…
Mirtis ateina nelauktai, 
sutikti ją visiems sunku…

Kadangi išminties pasaulyje nėra daug, tenka ją, kaip matome, perrašinėti įvairiomis variacijomis. Patys sau atrodome labai protingi, o kaip tekstą vertina užuojautos adresatas – argi svarbu?

Mes norime tarti tylų ir švelnų užuojautos žodį Stasei X dėl mylimo brolio mirties…

Mąstai sau: tai ir tarkit, apkabinkit Stasę, priglauskit, paguoskit. Ko gi rėkiat tūkstančiais laikraščio egzempliorių?

Galima rašyti ir dar rafinuočiau, dar vingriau:

Jeigu mūsų nuoširdūs užuojautos žodžiai palengvins Jūsų skausmą, priimkit juos iš mūsų…

O jei nepalengvins, kaip tada? Tikriausiai nebūtų teisinga šitaip rašančius kaltinti nenuoširdumu, tačiau aklas netikusios mados mėgdžiojimas gerokai sumenkina kilnius ir gražius siekius.

Kaip yra kitur?

Kartais tenka pavartyti Kanados lietuvių laikraštį „Tėviškės žiburiai“. Ten tradicijos kiek kitokios – ar dėl to, kad lietuvių bendruomenė yra paveikta racionalesnio amerikietiško požiūrio, ar kad išsaugojo senąsias „smetoniškas“ tradicijas.

Užuojautos santūrios, paprastos, informatyvios:

Onai Onaitienei iškeliavus amžinybėn, nuoširdžiai užjaučiame /…/. Mūsų šeimai, net trims jos kartoms, ji buvo artima, miela ir liks nepamirštama…

ANTANUI Antanaičiui mirus, nuoširdžiai užjaučiame jo žmoną,, dukrą, sūnus ir jų šeimas bei artimuosius ir kartu liūdime.

Labai paplitę ir pranešimai apie mirtį (pas mus žinia apie nelaimę kitus pasiekia dažniausiai tik paskelbus užuojautą), kuriuose trumpai nusakomas velionio gyvenimas, nurodoma laidojimo vieta ir laikas. Juos paprastai pasirašo velionio šeima. Ten, kaip ir Lietuvoje, spausdinamos ir padėkos, – tokios pat paprastos ir nuoširdžios kaip užuojautos.

Padėka

Platesnės padėkos, kokią kiek sutrumpintą noriu pacituoti, retos ir Kanadoje:

Mano mylimą, brangią mamą a.a. Oną Petraitienę Viešpats pasišaukė pas save 1999 m. gruodžio 21 d.; palaidota gruodžio 23 d. Šv.Jono lietuvių kapinėse /…/ šalia mano tėvelio Petro Petraičio.

Pirmiausia dėkoju gerajam Dievui už malonę, kad tiek daug metų leido man turėti mamą, bendrakeleivę blogais ir gerais laikais, kada verkėme ir kartu džiaugėmės. Ačiū Dievui už man suteiktą stiprybę globoti ją jos gyvenimo paskutiniu metu ir išlydėti iš šio pasaulio. Buvau kartu, kai mano glėbyje kartu su paskutiniu rankos paspaudimu ir su paskutiniu atodūsiu labai ramiai jos siela paliko šį ašarų pasaulį. Garbė Jėzui Kristui!

Esu dėkinga klebonui J.L. OFM, už aplankymą namuose ir ligoninėje, už Mišias, už maldas, už jautrius žodžius, pasakytus šventovėje, ir už palydėjimą į kapines/…/

Dėkoju už aprašytas Mišias; už gėles; karsto nešėjams bei visiems už aukas įvairioms lietuviškoms organizacijoms a.a. ONOS prisiminimui /…/

Ačiū p.p. Jonaičiams už puikiai paruoštus pusryčius ir ponioms už skanius pyragus. Dar kartą ačiū labai visiems, kurie prisidėjo prie mielos, nepamainomos mamos, senelės ir prosenelės a.a. Onos Petraitienės laidotuvių.

Ilgesyje likus – duktė, vaikaitės, provaikaitės. (Vardai ir pavardės pakeisti. Aut.)

Atkreiptinas dėmesys į žodį „auka“. Užjūryje jis turi kitokią prasmę. Mūsų krašte verta pamąstyti – gal užuot dėjus ilgą užuojautą laikraštyje, tuos pinigėlius atiduoti mirusiojo artimiesiems? Juk visi žinom – netektis būna ne tik sielai, labai dažnai ji tampa ir skaudžiu materialiniu smūgiu, kai laidotuvėms tenka net skolintis.

Pasitaiko, kad vienas kitas artimiesiems paduoda vokelį, bet dažniausiai tai – drovu, nepatogu. Čia galėtų ateiti „į madą“ aukų dėžutė, galėtų aukas surinkti ir koks savanoris tvarkdarys ar giminaitis.

Paprastumas, jautrumas, nuoširdumas iš mados niekad neišeis. Tai net didesnės vertybės nei griežtas tradicijų laikymasis. Praverstų ir truputėlis optimistiškesnės filosofijos. Tada ir užrašas antkapyje galėtų būti kitoks.

Pamenu tokį, skaitytą, berods, Baisiogalos kapinaitėse. Įrašas pačioje apsamanojusio kapo akmens apačioje skamba taip: „Ilsėkis linksmai“.

 
58
Registruoti (0) Anonimiški (58)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Aktualijos

Rinkimų rezultatai: krito ne tik milžinai kas laukia antrame ture? (19)

2015 kovo mėn. 3 d. 17:44
Jurgis Krasnickas
Z.Stankevičienės nuotr.
Nors savivaldos rinkimų pirmasis turas išaiškino mažiau nei trečdalį Lietuvos merų, jau dabar matyti, kad kai kuriose savivaldybėse jau dabar bręsta konfliktas tarp būsimojo mero ir būsimosios tarybos.

Girtutėlė vairuotoja Vilniaus centre sugriovė svajones: pusantrų metų neatsigauna iš komos net neatsiprašė (27)

2015 kovo mėn. 3 d. 18:01
Jevgenija Mackanec
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Viena akimirka sugriovė gyvenimą – Vilniuje, prie Baltojo tilto per pėsčiųjų perėją ėjusi aštuoniolikmetė Rūta iki šiol ištikta smegenų komos, nors po tragiškos avarijos jau praėjo pusantrų metų. Tuo metu jos gyvenimą pragaru pavertusi girta vairuotoja nė neištarė atsiprašymo žodžio.

Ukrainietės pilotės advokatas papasakojo, kas iš tikrųjų vyksta teisme (20)

2015 kovo mėn. 3 d. 18:15
Nadežda Savčenko
Stopkadras
Pilotės iš Ukrainos, kalinamos Maskvos tardymo izoliatoriuje, Nadieždos Savčenko advokatas Ilja Novikovas per išskirtinį interviu pagrindiniam Lietuvos naujienų portalui DELFI papasakojo, kaip iš tikrųjų teisme sprendžiama ukrainietės byla, kodėl jauna moteris pasiryžo bado streikui ir kodėl taip tvirtai pasiryžusi net ir savo gyvybės kaina įrodyti tų, kurie jai meta kaltinimus, melą, rašo ru.DELFI.lt.

Balsavimas. Kas taps Vilniaus meru? (316)

2015 kovo mėn. 3 d. 16:41
Artūras Zuokas (kairėje) ir Remigijus Šimašius (dešinėje)
DELFI montažas
Pirmasis rinkimų turas baigėsi ir tie, kas stebėjo rinkimų rezultatus Vilniuje, pripažins, kad intriga, kas išeis į antrąjį turą, laikėsi iki pat pabaigos.

Sovietinių karių likimas: surinko dalimis, sumetė į duobę ir užvertė žemėmis (92)

2015 kovo mėn. 3 d. 17:29
2013 metais Jakų apylinkėse, Klaipėdos rajone archeologinių tyrimų metu buvo aptiktos palaidojimų duobės su antrojo pasaulinio karo karių palaikais. Įvertinę kasinėjimo vietoje rastą karinę atributiką ir ekipuotę tyrėjai nustatę, kad tai Sovietų armijos karių palaikai. Atlikus antropologinius tyrimus, buvo nustatyta, kad visi palaidotieji jauni vyrai, dažniausiai žuvę nuo artilerijos ir sunkiosios karo technikos.