Georgijaus juostelė rinkimuose, arba kodėl sostinė nubalsavo už V. Tomaševskį

Politikas be partijos N. Puteikis šovė į ketvirtąją vietą, surinkdamas, pirminiais duomenimis, 9,33 proc. balsų.

Puikiu galima vadinti ir V. Tomaševskio pasirodymą. Prieš penkerius metus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis surinko 4,68 proc. balsų, dabar – 8,23 proc.

Negana to, Vilniaus mieste LLRA vedlys užėmė antrą vietą, surinkdamas net 17,32 proc. balsų. Prieš penkerius metus jis sostinėje taip pat buvo antras, bet su gerokai mažesniu 9,58 proc. vilniečių palaikymu.

Politologai aiškina šių dviejų kandidatų sėkmės receptus bei prognozuoja, kur pasuks jų rinkėjai antrojo turo metu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiose prognozėse veikiausiai ras mažai, kas ją nudžiugintų.

N. Puteikis „pavadavo“ R. Paksą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas DELFI teigė, jog N. Puteikis labai sėkmingai mobilizavo vadinamąjį protesto elektoratą.

„Kad N. Puteikis gali pasiekti nemenką rezultatą, matėsi jau iš debatų. Ir tikrai buvo tas, kuris pliekė į kairę ir į dešinę visus iš esmės kandidatus. Vadinasi, sugebėjo tą „antisisteminį“ elektoratą kažkiek mobilizuoti. Daugiau į jį panašių kandidatų nebuvo“, - teigė T. Janeliūnas.

Tuo tarp Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas mano, jog buvęs konservatorius labai sėkmingai susišlavė tuos rinkėjus, kurių favoritu galėjo būti „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas.

Naglis Puteikis

© DELFI / Tomas Vinickas

„Jis buvo pagrindinis protesto balsų rinkėjas. Jeigu, pavyzdžiui, būtų buvęs R. Paksas, N. Puteikis, manau, tikrai būtų nepasirodęs taip sėkmingai. Aišku, reikia pridėti ir N. Puteikio asmeninį žavesį. Kaip bebūtų, jisai intelektualas, išsilavinęs, šneka protingai ir argumentuotai. Aišku, nustebino. Bet tikrai – jeigu būtų buvęs R. Paksas, tikrai N. Puteikis būtų taip nesužibėjęs“, - DELFI teigė V. Dumbliauskas.

V. Tomaševskis iš A. Paulausko atėmė antrąjį turą?

Jei N. Puteikis su V. Tomaševskiu savo rezultatais gali džiaugtis, Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas veikiausiai jaučia tam tikrą kartėlį. „Darbiečiui“ iki antrojo turo pritrūko nedaug – 1,51 procentinio punkto arba kiek daugiau nei 21 tūkst. balsų. V. Dumbliausko nuomone, antrąjį turą iš A. Paulausko atėmė LLRA lyderis V. Tomaševskis, šiuose rinkimuose mobilizavęs ne tik lenkų tautinę mažumą, bet ir simpatijomis „darbiečiui“ galėjusius pasižymėti rusakalbius.

„Čia tai fenomenas. V. Tomaševskis tapo ne tik lenkų, bet ir rusų arba rusakalbių Lietuvos piliečių favoritu. (…) Įdirbis su Rusų aljansu – jau nuo Seimo rinkimų jie išvien. Paaiškinimas toks būtų. Ir galbūt įvykiai Rusijoje bei Ukrainoje mūsų rusakalbius piliečius irgi nuteikė. Nors tyrimai rodė, kad A. Paulauskas nemažai rusakalbių rinkėjų turėjo gauti balsų. Bent jau prieš rinkimus buvo tyrimai tokie.

Aš manau, kad bent rusakalbių balsus V. Tomaševskis iš A. Paulausko galėjo paimti. Jeigu V. Tomaševskis būtų likęs prie nepilnų 5 proc. (kaip 2009 m. rinkimuose – DELFI), tai tie 3 proc. jeigu tai rusakalbiai, būtų atitekę A. Paulauskui. Ir A. Paulauskas gal būtų pakliuvęs į antrąjį turą. Aišku, čia spėlionė – bet pakankamai rimta, nes tai rodo V. Tomaševskio rezultatai“, - svarstė MRU docentas.

T. Janeliūnas panašios nuomonės. Esą puikų rezultatą LLRA lyderiui garantavo būtent rusakalbių mobilizavimas.

„Manau, jis sužaidė rusų jausmais. Kad lenkai visą laiką balsuoja už jį – tai nieko naujo. Bet kad Visaginas, Klaipėda – ten, kuri gyvena rusakalbiai, – ryškiai balsavo už V. Tomaševskį, rodo, kad jo Georgijaus juostelė gegužės 9-ąją turėjo labai aiškų rinkiminį ženklą“, - svarstė TSPMI dėstytojas.

D. Grybauskaitės viltis – N. Puteikio rinkėjai. Bet ar jie ateis?

Abu DELFI kalbinti politologai sutaria, kad nemaža dalis N. Puteikio elektorato gali antrajame ture palaikyti D. Grybauskaitę. Tačiau Seimo narys neturi nei partijos, kurią remtų Europos Parlamento rinkimuose, nei didelio troškimo premti aštriai kritikuotą oponentę. Taigi kiek N. Puteikio rinkėjų po dviejų savaičių sugrįš prie balsadėžių – didelė mįslė.

T. Janeliūno nuomonė, didelę dalį N. Puteikį parėmusių 124 tūkst. rinkėjų sudarė potencialus D. Grybauskaitės elektoratas – „tvirtos rankos“ šalininkai.

„Gali būti, kad D. Grybauskaitės dalis rinkėjų perbėgo pas N. Puteikį. Jeigu prieš penkerius metus jie matė D. Grybauskaitę kaip kandidatę, kuri „išvalys sistemą“, dabar N. Puteikis yra nusiteikęs „valyti sistemą“, - aiškino politologas.

Pasak jo, D. Grybauskaitė gali mėginti susigrąžinti šių rinkėjų simpatijas ir turi tam geresnes pozicijas nei jos varžovas Zigmantas Balčytis.

„Z. Balčytis šiuo atveju yra, bent jau aš įsivaizduoju, tokiems rinkėjams per daug „minkštas“, švelnus ir tikrai niekaip neprimena galimo griežto prezidento“, - svarstė T. Janeliūnas.

V. Dumbliauskas taip pat linkęs manyti, kad „tvirtos rankos“ gerbėjai iš N. Puteikio stovyklos mieliau rinktųsi D. Grybauskaitę. Tačiau kitas klausimas – kiek Seimo nario gerbėjų po dviejų savaičių sugrįš prie balsadėžių.

„Z. Balčytis – labiau „sisteminis“ kandidatas. D. Grybauskaitė kritikuoja valdžią, Vyriausybę, Seimo daugumą. Save pozicionuoja kaip nuošaly stovinčią. (…) Gali būti, kad tie rinkėjai neturės už ką balsuoti. Bet spėliojimas, kaip jie pasielgs – labai miglotas. Čia jau būtų pusiau būrimas“, - sakė MRU docentas.

Tiek jis, tiek T. Janeliūnas neabejoja, kad V. Tomaševskio elektoratas antrajame ture bus aktyvus, mat sykiu vyks Europos Parlamento rinkimai, kuriuose LLRA lyderis siekia galimybės dar penkerius metus dirbti Briuselyje. Ar jo rinkėjai parems prieš Rusiją ir prieš lenkų mažumos reikalavimus save pastačiusią D. Grybauskaitę?

© DELFI / Tomas Vinickas

„D. Grybauskaitė rusakalbius, tautines mažumas savotiškai atstūmė nuo savęs. Z. Balčytis nuosaikus, ramus. Bet nedrįsčiau spėlioti“, - svarstė V. Dumbliauskas.

Tiesa, T. Janeliūnas pastebi, kad savo pasisakymais, kurie neturėtų džiuginti V. Tomaševskio rinkėjų, D. Grybauskaitė labiau taikė į dešiniųjų pažiūrų elektoratą – pirmiausia konservatorių šalininkų balsus. „Jai jų tikrai reikėjo, ir juos reikėjo mobilizuoti. Kur būtų buvęs didesnis praradimas – čia dar sunku pasakyti“, - reziumavo T. Janeliūnas.

DELFI primena, jog antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 25 d. Pirmajame ture D. Grybauskaitė Z. Balčytį aplenkė su labai solidžai persvara. Pirminiais duomenimis, už antrosios kadencijos siekiančią prezidentę balsavo 45,89 proc. rinkėjų, už socdemą europarlamentarą – 13,63 proc. Tačiau buvo jau ne vienas atvejis, kai antrajame prezidento rinkimų ture viskas apsiverčia aukštyn kojom – tą savo kailiu patyrė ir jau minėtas A. Paulauskas, ir dvi kadencijas šalį valdęs Valdas Adamkus.