Originalumą nurungia praktiškumas
Šiuo metu formuojant kapvietės apipavidalinimą bene populiariausia išlieti pamatus, o viduje bemaž visą erdvę uždengti smulkia skalda, paliekant šiek tiek vietos kokiam nors nereikliam augalui. Vietoj skaldos kartais naudojamos specialios spalvotos medžio drožlės, smėlis, dekoratyvinės plokštės.
Pasitaiko, kad visa kapavietė uždengiama dirbtine veja, grindų plytelėmis ar net trinkelėmis, prismaigstoma dirbtinių gėlių. Toks kapo dizainas reikalauja bene mažiausiai priežiūros ir ne per daugiausia investicijų. Antai besiplečiančiose Kauno Karmėlavos kapinėse kone kas antras kapas dekoruotas skalda.
Jau susiformavusios Petrašiūnų kapinės, kuriose palaidota daug Kauno garsenybių, pasižymi skoningesniu kapviečių tvarkymu. Čia mėgstama naudoti natūralius, netaisyklingos formos akmenis ar jų luitus, jie išdėstomi padrikai arba suformuojami ornamentai.
Nemažai senesnių kapų akį traukia paprastumu: ant kapo žydi kelios spalvingos našlaitės ar chrizantemos, aplinkui išlyginta žemė, kampe pasodintas vienas kitas nedidelis krūmas. Tačiau pušynuose esančius kapus, kad ir kaip būtų apipavidalinti, vis dėlto reikia prižiūrėti, nes juos užkloja spyglių kilimas.
Paslauga populiarėja
Neturintieji galimybės dažnai tvarkyti artimųjų kapų neretai ieško pagalbininkų. Paprastai vietinei pensininkei sumokama, kad ši tvarkytų nurodytą kapvietę. Tačiau tokia išeitis ne visada patikima. Pasitaiko, kad atsitiktinai nuvykę apžiūrėti samdyto žmogaus atlikto darbo žmonės randa apleistus savo artimųjų kapus.
Vakariečiai jau seniai patys netvarko artimųjų kapų, samdo tuo užsiimančias bendroves. Suprantama, šios paslaugos - ne iš pigiųjų, tad ir kokurencija tarp jos teikėjų gana didelė. Pavyzdžiui, kapinėse, kuriose palaidota daug garsenybių, populiaru prie antkapio puoselėti žalią veją. Ją reikia nuolat laistyti ir šienauti. Šį darbą atliekanti firma į kiekvieną kapą įsmeigia save reklamuojančią lentelę.
Kapų tvarkymo paslaugos siūlomos ir Lietuvoje. Šiuos darbus dažniausiai atlieka aplinkos apželdinimu besiverčiančios įmonės. Vienų įmonių atstovai prisipažino, kad užsakymą sutvarkyti kapvietę gauna labai retai. Būna, kad per metus iš viso nebūna tokių pageidavimų.
Kitų įmonių, kurių specializacija yra vien tik kapų tvarkymas, steigėjai tikino, kad klientų vis daugėja. Lietuvoje šaknis įleidęs vokietis Arturas Bormas dar gyvendamas Vokietijoje tvarkė žmonių kapus. Tai statybininkui buvo papildomas uždarbis. Praėjusį pavasarį, įsteigęs individualią įmonę „Kapas“, jis pradėjo teikti kapų įrengimo ir priežiūros paslaugas.
Vokietis tikino turįs klientų iš visos Lietuvos ir net iš užsienio. Užsakymus jis priima internetu arba telefonu. Sutvarkius kapvietę pagal kliento pageidavimus, ji nufotografuojama ir nuotraukos nusiunčiamos klientui. Tik tuomet atsiskaitoma už paslaugą.
A.Bormas pripažino, kad kapų priežiūros - ravėjimo, augalų laistymo - paslauga mažai kas naudojasi, nes ji per brangi. Pasak verslininko, jo įmonė klientams pasiūlo tokį kapo sutvarkymo variantą, kad nuolatinė kapvietės priežiūra nereikalinga.
Paprastai didžioji kapo dalis užklojama smulkia skalda ar mulčiumi (medžio drožlėmis). Cheminėmis ar kitomis priemonėmis pasirūpinama, kad neaugtų piktžolės, pasodinamas nereiklus augalas. Dažniausiai parenkamas koks nors žemaūgis spygliuotis - kadagys ar kukmedis. Žydinčios gėlės sodinamos retai. Atsižvelgiant į kapo dydį ir pageidavimus, kapvietės įrengimas gali kainuoti nuo 400 iki 1500 litų.
Ugdo klientų skonį
Jau antrą sezoną kapų priežiūros verslą plečianti klaipėdietė Evelina Smilgaitė įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus turi dirbti savo darbą, taip pat ir tvarkyti kapus. Jos klientai – vidutines ir didesnes pajamas gaunantys žmonės.
Verslininkė stengiasi atkalbėti nuo šabloniško kapo apipavidalinimo. Pasak E.Smilgaitės, kai kurie klientai jau supranta, kad kur kas vertingiau kurti kompozicijas iš paprastų, laiko patikrintų žydinčių ar kitokių dekoratyvinių augalų.
Turtingesni žmonės patys kapus tvarko retai, dažniau samdo įmonę. Taip jie išvengia beskonybės, kuomet visi giminės mėgina savaip prisidėti prie kapo dizaino. Pirminis kapo sutvarkymas, neįskaitant medžiagų, kainuoja nuo 100 iki 300 litų, o nuolatinė priežiūra – 70 litų per mėnesį. Neseniai pradėta teikti ir nauja – kapo puošybos – paslauga. Už 50-300 litų kapas gali būti papuoštas skintų augalų kompozicijomis ir žvakėmis.
E.Smilgaitės teigimu, klientų sparčiai daugėja. Pastaruoju metu jų gretas smarkiai papildo į užsienį dirbti išvykę tautiečiai.
Skintų gėlių nenešė
Etnologė Gražina Kadžytė pasakojo, kad kapų grožiu lietuviai pranoko net ir kaimynus slavus, garsėjančius šioje srityje. Anksčiau bemaž kiekvienas kaimas turėjo savo kapinaites ir lankydavosi jose ne tik ypatingomis progomis. Šiltuoju metu buvo įprasta užsukti į kapus kiekvieną sekmadienį po mišių. Būdavo palaistomi augalai, išraunamos per savaitę išdygusios piktžolės.
Anuomet žmonės savo sodybose puoselėjo margus gėlių darželius – tai atsispindėjo ir kapinėse. Čia sodindavo tuos pačius augalus, tik kuklesnius, ne tokius masyvius ir lepius.
Akmeninių kryžių ir antkapių anksčiau dar nebuvo, tik turtingi dvarininkai galėjo sau tai leisti. Augalai sodinti tiesiog žemės kauburėlyje, kapo priekyje buvo statomas medinis kryžius. Beje, skintų gėlių į kapus anksčiau lietuviai nenešdavo.
Kai mediniai kryžiai sutrūnydavo, žmonės surinkdavo jų liekanas ir Vėlinių išvakarėse sudegindavo kapinėse sukurtuose laužuose. Pasak G.Kadžytės, Dzūkijoje iki šių dienų gyvybinga tradicija kapinėse ne žvakutes degti, o laužus kurti.
Etnologė pastebi, kad naujai statomų namų šeimininkai vis rečiau pageidauja gėlių darželių, dažniau įsirengia ne tokius reiklius, vadinamuosius alpinariumus – pasodina spygliuočių, paberia akmenukų. Tai būdinga ir tvarkant kapvietes.
„Kartais žmonės, stendamiesi pasipuikuoti prieš kitus, pernelyg sureikšmina kapo vaizdą, stengiasi išsiskirti“, - teigė G.Kadžytė. Jos teigimu, besipuikuodami žmonės kapvietes apipavidalina ir bragaus metalo dirbiniais, šitaip tarsi masina čia apsilankyti vagis.
