Tikras mūšis. Taip Lenkijos spauda pavadino derybas su Europos Sąjunga. Prieš porą savaičių šios šalies vyriausiasis derybininkas Janas Kulakowskis net paskelbė, kad 2003 metais jo šalis narystei nebus pasirengusi. Didžiausių nesutarimų kyla dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir laisvo darbo jėgos judėjimo.
Apie tai, ar Vakarai suinteresuoti priimti naujų narių į prestižinį valstybių klubą kalbamės su Alanu Mayhew, Lenkijos vyriausiojo derybininko su ES patarėju.

Beje, britų ekonomistas A.Mayhew jau nuo “Solidarumo” laikų dirbantis Lenkijos vyriausybės patarėju, atrodo, artimiausiu metu gali būti pakviestas padėti per derybas Briuselyje ir Lietuvos delegacijai.

- Kodėl ES siekia plėtros, nori priimti neturtingas Rytų Europos šalis?

- Tiesa sakant, tarp ES narių yra ir tokių, kurios nepritaria plėtrai. Didesnė ES narių dalis tuo yra suinteresuota.

- Tačiau neturtingų narių priėmimas ES, regis, bus nelengva ekonominė našta.

- Nenorėčiau sutikti, kad tai bus našta. Panagrinėkite, koks yra Vokietijos eksporto į Rytų Europos šalis dydis. Vokietijos įmonės jau šiuo metu yra labai daug investavusios į šalių kandidačių ekonomiką. Todėl vis svarbesni darosi ir ūkiniai interesai.

Žinia, skaičiuojamos ir išlaidos: kiek kainuos papildomos žemės ūkio subsidijos, kiek atsieis regioninė politika. Bet tai mažos išlaidos. Palyginkime tokius duomenis: ES biudžetas vos viršija 1 proc. penkiolikos ES šalių BVP. Iš šio bendro biudžeto apie 40 proc. skiriama žemės ūkiui, 35 proc. - regioninei politikai. Santykinai tai labai nedidelės sumos.

Kita vertus, tikimasi, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys vidutiniškai augs 4-5 proc. per metus. Dėl to bus pritraukta daugiau investicijų, padidės prekių iš ES valstybių paklausa. Taigi, atsižvelgiant į bendrą ekonominę naudą, būsimų narių paramos išlaidos nebus didelės.

- Lietuvos bendrasis vidaus produktas sudaro vos trečdalį ES BVP vidurkio. Ar tokie ekonominiai, socialiniai skirtumai nekelia grėsmės?

- Nematau dėl to didelių problemų. Galiausiai viską lems valstybių kandidačių makroekonominė politika. Jei ji bus efektyvi, Vidurio ir Rytų Europos šalys gan greit pasivys Vakarų šalis. Pavyzdžiui, dvi valstybės - Graikija ir Airija. Abi nebuvo labai turtingos, kai įstojo į ES. Jų bendrasis vidaus produktas siekė apie 70 proc. ES BVP vidurkio. Šiandien Graikija ir toliau turi apie 76 proc. ES BVP vidurkio, o Airija - 120 proc. Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad Airija vykdė teisingą makroekonominę politiką, ji efektyviai išnaudojo ES paramą. Graikija to nepadarė.

- Taigi Jūs teigiate, kad nėra jokio pavojaus dėl milžiniškų ekonominių žirklių?

- Kokie gali būti pavojai? ES valstybės jau seniai apsisprendė, kad jų įmokos į Briuselio kasą nepadidės. Taip pat nustatytos ir paramos naujoms narėms ribos. Tai padaryta norint išvengti kokių nors finansinių sunkumų. Pavyzdžiui, parama Lietuvai per metus negalės būti didesnė nei 4 proc. jos BVP.

- Tačiau tie 4 proc. yra didžiuliai pinigai - apie milijardas litų.

- ES biudžetas yra 100 mlrd. dolerių. Taigi ar parama Lietuvai gali kelti Briuseliui rūpesčių? Noriu pasakyti, kad reiktų daugiau galvoti ne apie problemas ES viduje, bet apie kai kurias grėsmes pačioje Lietuvoje. Nemanau, kad iš šalių kandidačių plūstelės labai daug darbo Vakaruose ieškančių žmonių. Nes dirbantieji privačiame sektoriuje, pavyzdžiui, kokioje nors Budapešto ar Varšuvos kompiuterių kompanijoje, uždirba ne ką mažiau nei tokio pobūdžio specialistai Berlyne. Tačiau problemų gali kilti dėl valstybinio sektoriaus darbuotojų, nes gydytojai, mokytojai, tarnautojai uždirba tikrai mažiau nei Vakaruose. Priminsiu, kad Vakaruose išties trūksta kvalifikuotų gydytojų, Anglija jau dabar ieško medicinos seselių Filipinuose, kitose šalyse. Taigi gali būti, kad šie visuomenei svarbūs darbuotojai gali patraukti į Vakarus. Pabrėžiu, tai bus problema ne Vakarams, o Lietuvai.

- Prisiminus griežtus ES valstybių finansų ministrų žodžius, kad kandidatėms nebus jokių nuolaidų, susidaro įspūdis, jog plėtrą norima atidėti ir neįgyvendinti, kaip žadėta, 2004 metais.

- Finansų ministrai tiesiog nori turėti daugiau teisių diskusijose dėl plėtros. Juk iki šiol praktiškai viską sprendė užsienio reikalų ministrai. Kita vertus, finansininkai, nenori ES viduje turėti šalių, kurios makroekonominiu požiūriu yra nestabilios.

Nereikia galvoti taip, jog ES pasisako už plėtrą dėl to, kad nori ką nors padaryti gero Rytų Europai. Tai atitinka jos interesus. Jei plėtros nebus, ES tarptautinis prestižas labai smuks. Įsivaizduokite, kaip tai įvertintų Amerika, kaip įvertins tarptautinės organizacijos. Toks scenarijus galėtų destabilizuoti net pačią ES.

- Tačiau skaitant Vakarų spaudą matyti, kad labiausiai tikimasi, jog 2004 metais ES durys bus atvertos tik Čekijai, Vengrijai, Lenkijai, Slovėnijai ir Estijai.

- Toks scenarijus neįmanomas. Kodėl turėtų būti išskirtos Latvija, Lietuva, Slovakija? Žinoma, yra šalių, kurios jau dabar jaučiasi pasirengusios arba bus pasirengusios 2003 metais. Tačiau problema ta, kad jei taip ir būtų, plėtrai tuo metu nebūtų pasirengusi pati ES. Juk Ispanija, kaip minėjau, būtų labai suinteresuota plėtrą atidėti dar tolesniam laikui.

Lietuva turi mažos šalies trūkumų ir privalumų. Jei kas nors Lietuvoje ir nebus gerai, beveik niekas to nepastebės ir taip kruopščiai kaip Lenkijoje netikrins. Bet trūkumas tas, kad, būdama maža šalis, Lietuva neturi tiek įtakos sprendimams kaip didelės šalys.

- Sakoma, kad jei Lenkija bus priimta į ES, tai automatiškai bus priimta ir Lietuva.

- Taip gali būti. Bet ne todėl, kad Lietuva ribojasi su Lenkija, o todėl, kad bus pasirinktas “didysis” plėtros scenarijus.

Mieli skaitytojai, galbūt yra temų, kurios Jums ypač įdomios. Siūlykite. Jūsų - temos, mūsų - faktai ir analizė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (54)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (6)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Ispaniją sudrebinę teroro išpuoliai: žudikai ketino panaudoti dujas mirtininkų liemenės buvo netikros (497)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Būsimųjų vairuotojų laukia iššūkiai (8)

Norintieji gauti vairuotojo teises tiesiog apgulė „Regitrą“. Daugelis skuba praktinį...

Lenkimo manevras, pasibaigęs tragedija: pamoka, kurią turime išmokti

Ketvirtadienį Trakų rajone įvyko sukrečianti avarija, kurios metu kaktomuša susidūrus dviem...

Ketinate pirkti brangakmenius? Ekspertė patarė, kaip neapsigauti (5)

Viešoje erdvėje neretai galime išgirsti ką nors įdomaus ir neįtikėtino apie deimantus – apie...

Savaitgalį per Lietuvą keliaus audra (12)

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja škvalą ir perkūniją, škvalo metu vėjas gali siekti 15-20 m/s,...

Artėjantis draudimas prekiauti galingais siurbliais išjudino pirkėjus (36)

Nuo rudens visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, pirkti ir parduoti bus galima tik tokius...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (131)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...