Europa, užvertusi istorijos šaltojo karo puslapį, džiaugsmingai susivienijo

Nuo Baltijos iki Viduržemio jūros šimtai tūkstančių žmonių dalyvavo linksmybėse po atviru dangumi, koncertuose ir ceremonijose prie sienos patikrinimo postų, o politiniai lyderiai šlovino galutinę Europos padalijimo į Rytus ir Vakarus pabaigą, kuri švenčiama 15 metų po Berlyno sienos griuvimo.

ES vėliavos buvo iškeltos aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse ir Viduržemio jūros salose Kipre bei Maltoje, kurios visos prisidėjo prie turtingų 15 Vakarų Europos valstybių bloko.

"Ponai ir ponios, mes kuriame istoriją... Šiandien mūsų svajonė tampa tikrove. Lenkija grįžta į savo Europos šeimą", - Varšuvos centre, per vėliavos pakėlimo ceremoniją, kuri buvo surengta lygiai vidurnaktį, susirinkusiai miniai sakė prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis).

Tačiau jo kalbą pertraukė lenkų euroskeptikų grupės šūksniai. Tuo tarpu Prahoje Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, kuris jau seniai garsėja kaip ES kritikas, per televiziją pasakė kandžią kalbą ir pareiškė, kad čekai turės gerai išmokti biurokratinių Briuselio metodų ir tuo pačiu saugoti savo identitetą.

Daugiau kaip 100 tūkst. džiūgaujančių žmonių susirinko Budapešto centre, kur ši istorinė data buvo paminėta fejerverkais, muzika ir šampanu, o šalies premjeras Peteris Medgyessy (Peteris Medešis) paskelbė, kad "Vengrija grįžo į Europą" ir kad "ji to nusipelnė - dėl to dirbo 10 mln. žmonių".

Dešimtys tūkstančių žmonių šventė Prahoje ir Vilniuje.

Naujosios 25 narių Europos Sąjungos lyderiai, atstovaujantys 450 mln. piliečių, vėliau šeštadienį surengs susitikimą Dubline ir taip pažymės didžiausio pasaulyje ūkinio bloko, kuris varžysis su Jungtinėmis Valstijomis, gimimą.

Lenkijai, Čekijai, Slovakijai, Vengrijai, Slovėnijai, Lietuvai, Latvijai ir Estijai ES plėtra vainikuoja 15 metų trukusias ir dažnai skausmingas ekonomines reformas, kurios buvo pradėtos žlugus komunistiniams režimams.

"Grįžtame ten, kur ir yra mūsų vieta, į bendriją, puoselėjančią tas pačias vertybes ir vizijas", - sakė Estijos premjeras Juhanas Partsas.

"SVEIKI ATVYKĘ Į EUROPĄ"

Briuselyje, kur įsikūrusios pagrindinės ES valdžios ir valdymo institucijos, 10 naujų ES narių ambasadoriai dalyvavo jausmingoje ceremonijoje, kurios metu prie miesto rotušės buvo iškeltos jų šalių vėliavos. Ceremoniją stebėjo apie 3 tūkst. žmonių.

"Dabar mes visi - europiečiai", - buvo paskelbta jos metu.

Naujoji ES oficialiai pradėjo egzistuoti penktadienį 22 val. Grinvičo (šeštadienį 1 val. Lietuvos) laiku, bet kitoje laiko zonoje esančios šalys Lietuva, Latvija, Estija ir Kipras savo stojimą pradėjo švęsti valanda anksčiau, vidurnaktį vietos laiku.

Vienas Europos susivienijimo idėjos puoselėtojų, buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis) tūkstančiams į ceremoniją Citau mieste Vokietijos, Čekijos ir Lenkijos pasienyje susirinkusių žmonių sakė: "Žinia tokia: Europoje daugiau nebebus karų".

Tuo tarpu Kipre linksmybes temdė tai, jog per neseniai įvykusį referendumą Kipro graikai atmetė Jungtinių Tautų salos suvienijimo planą, todėl į Sąjungą įstojo tik graikiškoji Kipro dalis, o Kipro turkai liko už Sąjungos ribų, nors per savo referendumą pritarė salos suvienijimui.

Šį pusmetį ES prezidentaujanti Airija, kurios ūkio augimas ir gerovė demonstruoja narystės ES privalumus, Dubline surengė įspūdingą fejerverkų šou, o šeštadienį planuoja naujokių "Pasveikinimo dienos" renginius.

"Tai proceso, kuris buvo pradėtas 1988-1989 metais, baigiamoji fazė. Šalims, kurios buvo už geležinės uždangos, baigsis baisus istorijos periodas", - sakė Airijos premjeras Bertie Ahernas (Bertis Ahernas).

ES lyderiai savo šalių parlamentams ar interviu žiniasklaidos priemonėms ES plėtrą vadino istoriniu triumfu. Jie stengėsi išsklaidyti nuogąstavimus dėl didelių plėtros kaštų bei galimo bloko institucijų neveiksnumo.

Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis), kuris anksčiau skundėsi dėl daug mažesnių naujokių mokesčių, sakė, kad Vokietijai plėtra bus naudingiausia, nes šalis bus apsupta sąjungininkių, draugų ir ekonominių partnerių.

PASAULINĖ ĮTAKA

Ši didžiausia ES plėtra bloko gyventojų skaičių padidins 75 milijonais, o teritoriją - 25 proc., tačiau bendrasis vidaus produktas padidės vos 5 procentais.

ES laukia dideli pasikeitimai, nes bus stengiamasi integruoti neturtingesnes valstybes, užtikrinti sklandų institucijų, kuriose dirbs jau 25 šalių atstovai, funkcionavimą, kontroliuoti imigraciją ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu ES teritorijoje, kurios sienos pasislinko tūkstantį kilometrų į rytus, prie Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos.

Tačiau bent vieną naktį ES atidėjo į šalį nuolatinius ginčus dėl pinigų, įtakos bei kvotų ir atsidėjo šventei.

Be oficialių iškilmingų ceremonijų ir gatvės linksmybių Europoje buvo surengta ir nemažai neįprastų renginių. Lietuviai visoje šalyje uždegė šviesas, kad jų valstybė būtų šviesiausia iš kosmoso darytose nuotraukose, vengrai centrinėje Budapešto aikštėje ketino suversti visus nebereikalingus daiktus, o Estijoje 20 tūkst. savanorių pradėjo sodinti milijoną medžių.