E. Lucasas. Kas sieja sugedusį laivą Švedijos vandenyse, sugedusį traukinį prie Kauno ir šnipus Lenkijoje?

Be Švedijos pagalbos NATO rūpintis minėtųjų Baltijos valstybių saugumu būtų žymiai sunkiau. Aljansui labai svarbi, nors ir ne tokiu dideliu mastu, ir Suomija – kita NATO nepriklausanti regiono valstybė.

Susidūrusios su šia problema, Švedija ir Suomija ėmė dvejoti. Jos vengia pilnateisės narystės NATO. Tačiau puikiai supranta, kad susilaikymas nuo bet kokių veiksmų – neatsakingas atsakas. Teoriškai Rusija į visa tai galėtų reaguoti bandymais apkerėti, nuraminti, įtikinti – kitaip tariant, siekiais abiem valstybėms įteigti, kad gyvenimas be NATO bus gražesnis, saugesnis ir pigesnis. Realybėje istorija visai kitokia.

Rugsėjį Švedija buvo priversta į orą pakelti savo naikintuvą – teko reaguoti į oro erdvės pažeidimą, kurį virš šalies Elando salos atliko Rusija. Prieš metus Rusijos naikintuvai imitavo ataką prieš du Švedijos karinius taikinius. Dabar Švedijos vandenyse pastebėtas Rusijos povandeninis laivas. Situacija primena 1981 metus, kai ant seklumos Švedijoje užplaukė sovietų povandeninis laivas – tuomet prasidėjo rimčiausia dviejų valstybių krizė per pastaruosius kelis dešimtmečius.

Suomių nervai taip pat kaip reikiant įtempti. Šalies karinėms oro pajėgoms rugpjūtį buvo kilusi nemenka įtampa – per savaitę net kelis kartus šalies oro erdvę pažeidė Rusijos lėktuvai. Praėjus vos kelioms dienoms teko pareikšti dar vieną protestą – Rusijos laivyno laivai trukdė suomių mokslinio laivo misijai.

Iš pirmo žvilgsnio toks Rusijos spaudimas Švediją ir Suomiją gena imtis agresyvesnės politikos ir persiginklavimo. Suomijos dienraštis „Aamulehti“ atliko visuomenės apklausą, kurios rezultatai atskleidė: 43 proc. respondentų Rusiją įvardija kaip pavojų – per pastaruosius šešis mėnesius skaičius taip manančių ūgtelėjo net 20 proc. Rugpjūtį darbą baigianti konservatorių vadovaujama koalicija, palaikoma socialdemokratų (šiuo metu ši politinė jėga yra pagrindinė partija valdžioje), pritarė 60 „Gripen“ naikintuvų įsigijimui. Suomija rūpinasi grėsmingos amerikiečių gamybos JASSM raketų, kurios, atakos iš Rytų atveju, galėtų surengti galingą atsaką Rusijos viduje, įsigijimu. Tiek Švedija, tiek Suomija jau pasirašė susitarimus su NATO dėl leidimo Aljansui jų teritorijoje dislokuoti pajėgas – pratybų arba nepaprastosios situacijos atveju.

Rusijai nusispjaut. Kremlius vadovaujasi kardinaliai kitokia logika: toks sisteminis bauginimas esą mažina konkurentų pasiryžimą priešintis, ypač turint omenyje faktą, kad rimtesnės gynybos tektų palaukti. Naujosios Lenkijos JASSM sunkiai radarais susekamos raketos šalį pasieks tik 2016 metų pradžioje – maždaug panašiu metu, kai Švedijoje nusileis nauji kariniai lėktuvai. Kiti ginklai, kurių įsigijimas – labai atsargus ir sunkus procesas – naujus savininkus pasieks dar vėliau.

Edward Lucas

© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

O per tą laiką daug kas gali pakrypti bloga linkme. Lietuvai rugpjūčio pabaigoje teko labai nemaloni patirtis. Rusijos traukinys, vykstantis į Kaliningradą, netikėtai sustojo prie Kauno – netoliese pagrindinės šalies hidroelektrinės. Incidento scenarijus – kaip reta miglotas, privertęs sapnuoti košmarus ne vieną karinį strategą. Ką darytų NATO, jeigu Rusija pareikalautų atsiųsti karinių geležinkelio inžinierių sugedusiam traukiniui taisyti, o Lietuva būtų pasakiusi griežtą „ne“? Lietuva skubiai pasirūpino teritorijos aplink rusų traukinį saugumu. Galiausiai jis tęsė kelionę, žalos išvengta – tik nervų pareikalauta nemažai.

Priežasčių nervintis dabar turi Kremlius. Lenkijoje sulaikyti du šnipai iš Rusijos – vyresnysis karininkas ir dvigubą Lenkijos ir Rusijos pilietybę turintis teisininkas (abu, kaip spėjama, dirbo Rusijos karinei žvalgybai): šis atvejis – retas (nors tokios taktikos norėtųsi ir dažniau) sprendimas šnipinėjimo iš Rusijos problemą svarstyti viešai. 

Estija per pastaruosius ketverius metus sugavo, nuteisė ir įkalino keturis šnipus iš Rusijos. Atsižvelgiant į faktą, kad Estijoje gyvena vos 1 mln. žmonių, tai geriausias rezultatas visame NATO. Rezultatas, turintis sugėdyti kitas šalis – ypač Švediją ir Suomiją – ir paskatinti imtis aktyvesnių veiksmų.