Prieš ketverius metus, 2000 metų rugsėjo pabaigoje, prasidėjo vadinamoji antroji palestiniečių intifada (sukilimas). Remiantis BBC informacija, per keturis intifados metus žuvo 2 859 palestiniečiai ir 916 izraeliečių. Didžioji dalis žuvusiųjų - civiliai asmenys.
Užsimaskavę palestiniečiai dalyvauja palestiniečio kovotojo, kuris žuvo per Izraelio armijos operaciją Vakarų krante pirmadienį, laidotuvėse. Antradienį suaktyvyntos diplomatų pastangos, bandoma užbaigti masinį Izraelio puolimą Gazos ruože, kurio metu jau
© Reuters/Scanpix
Praėjusios savaitės viduryje Izraelio karinės pajėgos Gazos Ruože pradėjo, manoma, didžiausią per keturis intifados metus karinę operaciją. Operacija buvo pradėta po to, kai palestiniečių kovotojai savadarbėmis raketomis Qassam apšaudė Izraelio gyvenvietes. Oficialūs Izraelio atstovai kol kas dar nekalba apie šios operacijos pabaigą, nors jos metu jau žuvo apie 80 palestiniečių ir 5 izraeliečiai.

Bene svarbiausias klausimas, kuris kyla apžvelgiant antrąją palestiniečių intifadą, nusinešusią beveik 4 000 gyvybių, - kas kaltas dėl to, jog ji prasidėjo? Galbūt atsakymas į šį klausimą padėtų suprasti ir paties Izraelio-palestiniečių konflikto esmę.

Palestiniečių atsakymas

Dauguma palestiniečių ir propalestinietiškai nusiteikusių užsieniečių įsitikinę – kaltas Izraelis, o tiksliau dabartinis premjeras Arielis Sharonas.

Intifada prasidėjo po to, kai A.Sharonas su savo apsauginiais apsilankė musulmonams šventoje vietoje Jeruzalėje, Haram al-Sharif šventovių komplekse. Palestiniečiai tvirtina, jog šis apsilankymas prilygo šventovės išniekinimui. Tai sukėlė pasipiktinusių palestiniečių protestus. Izraeliečių jėgos struktūros prieš protestuotojus nepagrįstai panaudojo prievartą, kai kurios radikalios palestiniečių grupuotės taip pat atsakė prievarta ir intifada įsibėgėjo.

Kai kuriuose šaltiniuose, neneigiant A.Sharono kaltės, kalbama ir apie gilesnes antros palestiniečių intifados priežastis. Šiuo atveju kalbama apie Izraelio vykdomus palestiniečių teisių pažeidimus, palestiniečių gyvenviečių naikinimo ir žydų naujakurių gyvenviečių steigimo politiką, neteisminį palestiniečių lyderių žudymą, masinius areštus ir sulaikytųjų kankinimą. Aišku, dėl visų šių blogybių kalta užsitęsusi palestiniečių žemių (Vakarų Kranto, Gazos Ruožo ir Jeruzalės) okupacija. Intifada dėl šios priežasties yra vadinama sukilimu prieš okupaciją ir okupacines izraeliečių pajėgas.

Izraeliečių atsakymas

Didžioji dalis izraeliečių ir proizraelietiškai nusiteikusių užsieniečių tvirtina – kalta Palestinos savivaldos vadovybė, o tiksliau prezidentas Yasseras Arafatas.

Intifada prasidėjo ne dėl A.Sharono kaltės. Teigiama, jog Likud partijos lyderio vizitas į Haram al-Sharif nebuvo palestiniečių šventovės išniekinimas, nes iš anksto buvo suderintas su Palestinos savivaldos atsakingais pareigūnais. Intifada prasidėjo pagal Palestinos savivaldos lyderių parengtą planą. Y.Arafatas kai kuriais savo įsakymais tuo metu pakurstė įtampą. Dar prieš A.Sharono apsilankymą Haram al-Sharif, palestiniečiai panaudojo prievartą prieš izraeliečių policininkus, kurie ir buvo vienintelės tuo metu prasidėjusių riaušių aukos.

Apskritai izraeliečiai nori taikos ir yra pasirengę deryboms dėl Palestinos valstybės. Pagrindinė problema ta, kad dabartiniai palestiniečių lyderiai nėra tinkami deryboms, nes tiesiogiai ar netiesiogiai remia okupuojamose teritorijose bei Izraelyje išpuolius prieš izraeliečius rengiančias teroristines organizacijas. Kol Izraelio piliečiai negali jaustis saugūs, tol apie jokią nepriklausomą palestiniečių valstybę negali būti ir kalbos.

Vienareikšmio atsakymo nėra

Remiantis tokiais atsakymais, lieka taip ir neaišku, kas kaltas dėl 2000 metų rudenį prasidėjusios intifados. Europiečiai labiau linkę tikėti palestiniečių versija, o amerikiečiai – izraeliečių. Aišku, nei palestiniečiai, nei izraeliečiai nėra šventieji. Vienų prievarta išprovokuoja kitų atsakymą ir bet kokios pastangos atgaivinti taikos procesą dėl to žlunga.

Laikantis prielaidos, jog abi pusės yra maždaug vienodai kaltos dėl įsiplieskusio smurto, galima pamąstyti apie tai, kad galbūt kažkam iš šalies yra naudingas šis „neišsprendžiamas“ konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Galbūt kaltas taikos procesui ne itin sėkmingai vadovaujantis Vašingtonas ar savo įtakos didinimo Vidurio Rytuose siekiantis Teheranas?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (133)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (1)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (57)

Įtakingiausiais Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (47)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (56)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...

Pajūryje siūlo užsienio turistus sutraukiantį poilsį: lietuviai nebevertina to, ką turime (6)

Didžiausio šalies kurorto pašonėje esantis Palangos kempingas baigia savo antrąjį sezoną.

Vilniaus viešnamiuose – meilės pažinčių svetainėse ieškančios užsienietės (31)

Iš jaunų merginų prostitucijos pralobti užsigeidę sutuoktiniai nutarė eiti lengviausiu keliu –...

Duonos gamintojai pasišovė išsaugoti lietuviškos ruginės duonos tradicijas (1)

Lietuva nuo seno visame pasaulyje garsėja ruginės duonos gamybos tradicijomis. Vis dėlto...

Įvardijo, kiek asmenų „Karklėje“ sučiupo su narkotikais: skaičiai stebina (64)

Savaitgalį vykusio festivalio „ Karklė Live Music Beach “ dalyvius patikrinę policininkai ir...