aA
Išanalizavus Lietuvos gyventojų sveikatos statistiką, į akis krenta 2008–2009 m. prasidėjęs tam tikrų ligų skaičiaus didėjimas: anemijų, akių ligų, kraujotakos sistemos ligų, miokardo infarkto, onkologinių ligų.
Dangutė Mikutienė
Dangutė Mikutienė
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Ypač išaugo (net 23 proc.) sergamumas anemijomis tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, o vaikų iki 18 metų sergamumas anemijomis — du kartus aukštesnis nei suaugusiųjų. Anemijos (mažakraujystė) — tai prastos ir nevisavertės mitybos rezultatas. Susirūpinimą kelia ir vaikų iki 17 m. sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, kuris nuo 2008 metų padidėjo net 20 proc. Šių susirgimų priežastys gerai žinomos: stresas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka. Visi šie veiksniai yra valdomi, reikia tik greitai reaguoti, numatant efektyvias, mokslu bei praktika pagrįstas priemones.

Kaip apsaugoti vaikus?

Būtina iš vaikų aplinkos eliminuoti „greitą“ maistą, energinius gėrimus, genetiškai modifikuotus produktus arba bent jau mažinti jų prieinamumą. O kodėl gi nepagalvojus apie požiūrio keitimą į tokias „gėrybes“, kodėl, pavyzdžiui, visose prekybos vietose šie produktai negalėtų būti sudėti atskirai? Kodėl lentynos negalėtų būti paženklintos užrašais „Vaikams nerekomenduojama“ arba „Nerekomenduojama sveikai mitybai“? Juk jei parduotuvės mielai žymi ekologišką maistą, tai turi taip pat turėtų pažymėti ir nesveiką.

Svarbu sudaryti sąlygas vaikams sveikai maitintis švietimo įstaigose, kur vaikai gautų patį geriausią maistą. Štai Žemės ūkio ministerija švietimo įstaigose finansuoja „Vaisių“ programą, tik kažkodėl šioje programoje nėra vietos lietuviškiems vaisiams ir daržovėms. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti vietinei produkcijai, nes ji sveikiausia (gabenami iš kitų šalių vaisiai ir daržovės dėl ilgo transportavimo praranda savo maistines savybes, o kad nesugestų — apdorojami chemikalais). Pagaliau vaikams lietuviškus vaisius ir daržoves reikia ir pateikti patraukliai. Todėl reikia skatinti lietuviškos produkcijos vartojimą, tam turi būti sudarytos palankios ekonominės sąlygos.

Viena — kalbama, kita — daroma

Vaikų sveikatai palankios aplinkos sukūrimas — viena dažniausiai girdimų sveikatos politikos deklaracijų. Tačiau šios deklaracijos įgyvendinamas rodo priešingus sveikatos palaikymui veiksmus.

Lietuvoje net 30 proc. mokyklų neturi leidimų-higienos pasų veiklai, t. y., kas trečia mokykla. Vykdoma mokyklų renovacija apima tik apšiltinimo darbus, o vidus taip ir lieka sutrūnijęs (atsilupęs linoleumas, seni susidėvėję suolai, nesaugūs sporto įrenginiai, nėra šilto vandens rankoms nusiplauti, vėdinti patalpas ir t. t.). Taip sudaromos palankios sąlygos užkrečiamosioms ligoms plisti, traumoms įvykti. Gripas, virusinis hepatitas A, salmoneliozė plinta švietimo įstaigose daug greičiau nei kituose kolektyvuose dėl elementarių higienos sąlygų trūkumo.

Kita šių dienų piktžaizdė — sunkios vaikų kuprinės. Nuo sunkių vadovėlių nešiojimo vaikams iškrypsta stuburas, atsiranda netaisyklinga laikysena ir jau ankstyvoje jaunystėje ima kamuoti nugaros skausmai. Švietimo ministerija labai įdomiai sprendžia šią problemą, vietoj to, kad mokyklose būtų privalomi antri vadovėlių komplektai, pradėta diegti elektroninių vadovėlių sistema, visiškai neatsižvelgiant į poveikį vaikų sveikatai: moksliškai įrodyta, kad padidėjęs krūvis akims dėl žiūrėjimo į ekraną blogina regėjimą, o skleidžiami elektromagnetiniai laukai didina nuovargį, trikdo miego procesą. Sveikatos apsaugos ministerija šių reiškinių nepastebi ir nesikiša, tik skelbia statistiką, kad kasmet į mokyklas susirenka vis mažiau sveikų vaikų, daugėja vaikų su regos sutrikimais (vaikų 0–17 m. sergamumas regos sutrikimais per pastaruosius 5 metus išaugo 23 proc.), laikysenos sutrikimais ir t. t. Vaikų aplinkoje atsiranda naujos technologijos, kurių poveikis sveikatai dar nėra galutinai ištyrinėtas: tai ir tie patys elektroniniai vadovėliai, interaktyvios mokymo lentos, mobiliojo ryšio stotys.

Šiuo metu susiklostė itin grėsminga situacija ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros srityje. Išties, ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo problema yra milžiniška, nes paprasčiausiai trūksta vietų darželiuose, o apie lopšelius net nekalbu. Vietoj to, kad šią problemą spręstų greitai, teisingai ir tvarkingai, ministerija eilinį kartą vėl pritaikė dvigubus standartus. Darželių stygių Švietimo ministerija sumanė kompensuoti teisės aktais sudarant sąlygas vaikus prižiūrėti dviem būdais: fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims. Lyg ir gerai, ką daryti, jei negalima kitaip. Sveikatos ministerija tam pritarė, tačiau vieniems nustatė reikalavimus, o kitiems — ne: jei vaikus prižiūri juridiniai asmenys pagal Švietimo ministerijos patvirtintą ugdymo programą, tai jiems yra parengta higienos norma ir reikalavimai tokiai priežiūrai, o jei vaikus prižiūri fiziniai asmenys, kurie nedirba pagal Švietimo ministerijos patvirtintą ugdymo programą, tai jiems higienos normų nėra ir jų niekas nekontroliuoja. Už tokią priežiūrą tėvai moka didelius pinigus ir net nežino, kad ten leidžiama dirbti asmenims, neturintiems leidimo — higienos paso veiklai, o tai reiškia, kad šie asmenys yra neišklausę vaikų priežiūros ir maisto gamybos higienos mokymų kursų, nepasitikrinę sveikatos dėl TBC, užkrečiamųjų ligų nešiojimo, todėl patys nesirgdami gali užkrėsti vaikus. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, šios įstaigos pasivadina vaikų dienos centrais arba vaikų priežiūros centrais, įsikuria vaikams nepritaikytose patalpose, kur dažnai būna nesaugu (langai neturi atidarymo ribotuvų, per platūs laiptinių turėklų tarpai, todėl kyla traumų pavojus dėl kritimų). Tradiciniuose vaikų darželiuose yra reikalavimas įrengti saugias vaikų žaidimo aikšteles, tuo tarpu vaikų priežiūros centruose dažnas vaizdas, kai vaikai žaidžia bendro naudojimo kiemuose greta automobilių stovėjimo aikštelių ar net aikštelėse virš garažų, kvėpuodami automobilių išmetamais teršalais. Todėl būtina sudaryti vienodas vaikų priežiūros ir ugdymo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, lanko privatų ar valstybinį darželį/mokyklą.

Kaip dvi ministerijos ligonius augina

Sveikatos ministerija įdomiai sprendžia ir kitas aplinkos problemas, pvz., : 2007 m. padidino leistinas triukšmo normas gyvenamosiose ir visuomeninėse patalpose, šios normos yra didesnės nei nustatytos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kaip nekenksmingos sveikatai. O juk dauguma švietimo įstaigų yra prie pat kelių, gatvių. Lietuvos gyventojai iš visų aplinkos veiksnių dažniausiai ir skundžiasi triukšmu. Padidinus leistinus triukšmo lygius, toks pats triukšmas tampa neva saugus, ir nėra galimybių padėti triukšmo išvargintiems gyventojams.

2010 m. pakeičiama higienos norma, skirta bendrojo lavinimo mokyklų bendriesiems sveikatos saugos reikalavimams, panaikinant privalomą leidimą (higienos pasą) steigtis mobiliojo ryšio stotims ant mokyklų stogų ir mokyklų teritorijose. Akivaizdu, kad SAM pakluso mobiliojo ryšio operatorių norams. Kai SAM, kuri privalo rūpintis ir saugoti vaikų sveikatą, nepaveikė siunčiami raštai, teko 2011 metais taisyti švietimo įstatymą, papildant jį nuostata, kad mokyklos taryba spręstų, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti judriojo (mobiliojo) ryšio stotis.

Iš higienos normų po truputį dingsta reikalavimai, skirti rizikingiausiems aplinkos veiksniams valdyti. Dažniausiai — suinteresuotų asmenų prašymu. Štai 2005 m. panaikinamas reglamentavimas moksleivių pervargimo profilaktikai. Iki tol buvo aiškiai nustatyta, kiek valandų per dieną moksleiviai gali mokytis, kiek valandų gali skirti namų darbams. Tačiau Švietimo ministerija nenorėjo keisti švietimo programų, tad SAM tiesiog panaikino higienos normos reikalavimus moksleivių mokymosi krūviui.

Labai liberaliai, matyt, vengiant griežtos atsakomybės dėl mitybos reglamentavimo mokyklose, SAM 2010 m. panaikino HN 21:2010 12 punktą, kaip privalomą ir paskelbė kažkokį mistinį tvarkos aprašą.

Tad nieko keisto, kad šitaip drastiškai auga ligonių gretos, nes dvi ministerijos dirba ranka rankon visiškai nesirūpindamos jaunosios kartos ateitimi. Kol vyraus toks atmestinas požiūris į žmogų, jo sveikatą, tol mokėsime beprotiškus pinigus taisydami ministrų parašų pasekmes.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Medikus puolė kirviu ir apmėtė kėdėmis: nuolatinis greitosios „klientas“ įsiuto, kad jam nebuvo suleista raminamųjų

Lėkdami pas ligonius greitosios medikai niekada nežino, su kuo teks susidurti. Grasinimai, keiksmai...

„Vis tiek aš tave išprievartausiu“ – baisybės, kurios vyksta Lietuvos nakvynės namuose

Kartą teko rengti reportažą vienuose nakvynės namuose. Tada nustebino nakvynės namų švara,...

Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje (7)

Viktoras Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, sako jos lyderis Andrius Mazuronis.

Vėgėlės ir Verygos susitikimas užminė mįslę dėl valstiečių planų: tai daug ką pakeistų (16)

Socialiniuose tinkluose afišuotas į prezidentus kandidatuojančių teisininko Igno Vėgėlės ir...

Ukraina mezga ryšius su sena Rusijos sąjungininke

Ketvirtadienį dviejų dienų vizito į Naująjį Delį atvyko Ukrainos užsienio reikalų ministras....

Mokslininkai atsakė – ar saugu valgyti Baltijos jūroje sugautas žuvis dalinasi niekur nepublikuotų tyrimų duomenimis

Baltijos jūroje užregistruota apie 230 žuvų rūšių, iš kurių 90 reguliariai dauginasi. Kai...

Prekyba su Rusija tapo kuriozu: kaimynai ėmėsi veiksmų, Lietuva laukia ES sprendimo (4)

Lietuviai ir toliau maitina Rusijos karo mašiną – vien pernai rusams už įvairias prekes, be...

Gyvenk arba mirk rungtynės Eurolygoje: „Žalgiris“ – „Olimpia“ nuolat pildoma

Kauno „Žalgiris“ (13-18) ketvirtadienį namie žaidžia „gyvenk arba mirk“ rungtynes...

Mokytoja dėl užduoties septintokų vadovėlyje pašiurpusiems tėvams: bijau, kad kam nešautų į galvą uždrausti ir Biliūno Brisiaus (1)

Septintokų „Eduka“ vadovėlyje rasta užduotis įžiebė pasipiktinusių tėvų diskusiją....

Dėl teroro išpuolio Maskvoje – vis keistesnės versijos, beda pirštu į neatsakytus klausimus (14)

Kaip užpuolikams pavyko surengti žudynes Maskvoje ir nekliudomai pabėgti iš išpuolio vietos?...