Tyrimai liudija, kad lietuviai labiau linkę į konservatyvumą nei Vakarų europiečiai ir yra daug mažesni pragmatikai bei hedonistai nei Šiaurės europiečiai.
Lietuvoje tapo madinga stengtis suprasti save. Tai gerai. Blogai, kad susipažinę su savimi dalis žmonių nedaro išvadų ir nemėgina keistis. Tarkime, vadinamųjų lygiavininkų, tai yra žmonių, pasisakančių už lygiavą, mūsų šalyje praktiškai nemažėja, nors po Sovietų Sąjungos subyrėjimo praėjo jau dvylika metų. Dauguma lietuvių pasižymi ypatinga inercija ir nelankstumu. Kad jų psichikoje įvyktų pokyčių, neretai prireikia dešimtmečių.

Rinkos ir visuomenės nuomonės kompanija “Baltijos tyrimai” atliko analizę bei pabandė nupiešti psichologinį lietuvio portretą. Lietuvos gyventojus suskirsčius į dešimt tipų, paaiškėjo, kad mūsų šalyje mažiausiai dvasingų, o daugiausiai lygiavininkų bei visuomenininkų. Pastarųjų ypač daug tarp kaimo gyventojų ir tarp 35-50 metų amžiaus žmonių, kitaip dar vadinamų prarastąja karta.

Istorijos profesorius Edvardas Gudavičius teigia, kad lygiavininkų ir iniciatyviųjų santykis rodo valstybės išsivystymo lygį. Kuo daugiau lygiavininkų, tuo labiau valstybė atsilikusi. Lietuvoje lygiavininkų - 20 proc., tai nėra labai baisus rodiklis, daugelis “Veido” pašnekovų manė, kad jis yra didesnis.

Palyginus su kitų šalių analogiškais tyrimais paaiškėjo, kad lietuvio psichologinis portretas panašiausias į lenko, šiek tiek mažiau į čeko, slovako bei vengro.

Įdomu tai, kad mes stipriai skiriamės ne tik nuo Vakarų europiečių, bet ir nuo Rytų bei Šiaurės kaimynų. “Palyginę save su kitų šalių gyventojais galime pastebėti, kad mes labiau linkę į konservatyvumą nei Vakarų europiečiai ir esame kur kas mažesni pragmatikai bei hedonistai nei estai ar kiti Šiaurės europiečiai”, - sakė “Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė.

Sociologai pabrėžia, kad jei Lietuva būtų išsivysčiusi, senas demokratijos tradicijas turinti ir mažai besikeičianti šalis, dabartinis lietuvių psichologinis portretas būtų net labai neblogas. Tačiau dabartinėmis sąlygomis būtų daug geriau, jei Lietuvoje atsirastų daugiau pragmatikų, versliųjų, visuomenininkų, žmonių, besiorientuojančių į pažangą, - tuomet reformas vykdyti būtų kur kas lengviau. Kaip tik tokių žmonių Latvijoje ir ypač Estijoje yra daugiau.

Tiesa, Šiaurės šalių sociologai ir psichologai mini, kad jų šalyse labai mažas dvasingų žmonių procentas, dar mažesnis nei Lietuvoje. Tarptautinė analizė parodė, kad dvasingųjų daugiausiai yra Rusijoje, ten daugiausiai ir lygiavininkų.

Beje, kalbinti Lietuvos kunigai ne visai sutinka su tyrimų rezultatais, jų teigimu, Lietuvoje dvasingųjų daugiau nei 4 proc.

Ariogalos parapijos klebonas Gintautas Kabašinskas išdėstė tokias pastabas: “Mūsų apylinkėse žmonių, savo gyvenimu liudijančių dvasingumą, vadinamųjų šviesulių, moralės autoritetų, yra maždaug 4 proc. Tačiau jei prie jų pridėtume gerus darbus darančius, į dvasines vertybes, religiją besiorientuojančius žmones, susidarytų daugiau nei 10 proc. Dar maždaug 15 proc. žmonių save gerai vertina ir priskiria prie dvasingųjų, tačiau jų dvasingumas paviršutiniškas. Apskritai, mano manymu, sunku žmogų priskirti prie vieno konkretaus tipo. Tarkime, lygiavininkas ar tradicionalistas gali būti ir dvasingas. Liūdniausia, kad tarp jaunimo labai mažai dvasingumo apraiškų, o įsišaknija hedonizmas”.

Pasak Kaltanėnų parapijos kunigo K.Žemėno, daug kas priklauso nuo miesto ar miestelio šviesulių, kunigų, mokytojų: “Tarkime, Ignalinos rajone, Daugeliškio parapijoje, daugelį metų kunigavo arba dirbo labai iškilios asmenybės, šviesuliai, tad ir tų apylinkių žmonės, taip pat ir jaunuoliai buvo dvasingesni, pamaldesni, doresni nei kitų apylinkių gyventojai”.

“Baltijos tyrimų” analizė parodė, kad žmogaus psichologinis tipas labai siejasi su amžiumi. Tarkime, tarp hedonistų, versliųjų ir autokratų daugiausiai jaunimo, o tradicionalistų, atsargiųjų, lygiavininkų ir dvasingųjų didesnę dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Beje, hedonizmo ir autokratiškumo paplitimas tarp Lietuvos jaunimo darosi netgi pavojingas.

Skirtingų šalių žmonių psichologinis portretas priklauso ir nuo to, ar kraštas katalikiškas, ar protestantiškas. Protestantai labiau linkę į hedonizmą, technokratiškumą, o katalikai - į lygiavą, dvasingumą, tradicionalizmą.

Gana ilgai Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje gyvenęs bendrovės “Reda Press” savininkas Algis Klimaitis susipažino su “Baltijos tyrimų” analize, su psichologiniu lietuvių portretu ir padarė tokias išvadas: “Kai kuriuos giminingus tipus aš bandžiau sujungti ir galiausiai išryškėjo trys grupės: viena - tai žmonės, kurie pripažįsta, kad gyvenimas keičiasi ir kad tai yra normalu. Prie jų priskirčiau visuomenininkus, versliuosius ir technokratus.

Kita grupė - tai žmonės, negalintys ir nenorintys trukdyti gyvenimo pažangai. Prie jų priskirčiau atsargiuosius, hedonistus, postmaterialistus bei dvasinguosius.

Ir galiausiai trečioji grupė - tai žmonės, nenorintys pripažinti gyvenimo kaitos, gyvenantys vakar diena. Po šiuo sparnu telpa lygiavininkai, tradicionalistai ir autokratai”.

Taip suskirsčius žmones, pasak A.Klimaičio, paaiškėja, kad kiekvieną grupę sudaro maždaug po trečdalį Lietuvos gyventojų. “Galbūt norėtųsi, kad permainų šalininkų būtų daugiau, tačiau ir dabartinis pasiskirstymas nėra pavojingas. Reikėtų tik siekti, kad pasyvieji - hedonistai, atsargieji, bei dvasingieji ilgainiui nepagausintų nusivylusiųjų ir nenorinčiųjų pripažinti gyvenimo kaitos būrio. Šiaip ar taip, jeigu mes šiandien surengtume apklausą ir Lietuvos gyventojų paklaustume, koks gyvenimo būdas jiems priimtinesnis - Rytų ar Vakarų Europos, man atrodo, paaiškėtų, kad daugiau nei pusei priimtinesnis vakarietiškas gyvenimo būdas”, - mano A.Klimaitis.

Psichologinis lietuvio portretas

Lietuvos miestų gyventojų vertybinė tipologija (proc.)

Dvasingieji		 4 
Technokratai		 5 
Autokratai		 5 
Hedonistai		11 
Lygiavininkai		20 
Postmaterialistai	 4 
Verslieji		 9 
Visuomenininkai		19 
Tradicionalistai	10 
Atsargieji		13 

Pastabos: Dvasingieji - besiorientuojantys į dvasines vertybes, religiją, linkę ieškoti ezoterinių sprendimų. Dažniau moterys, vyresni, mažesnes pajamas gaunantys žmonės.

Technokratai - pragmatikai, besiorientuojantys į technikos pažangą, valios sprendimus, mokslo naujoves, funkcionalumą. Dažniau vyrai, jaunimas.

Autokratai - netolerantiški, tvirtų nelanksčių pažiūrų, pripažįsta autokratinius sprendimus. Tai labiau jaunesnių žmonių, gaunančių mažesnes pajamas, orientacija.

Hedonistai - žmonės, kuriems svarbiausi materialistiniai interesai, orientacija į malonumus, saviaktualizavimą, modernizmą, kosmopolitizmą. Dažniau vadovų ir jaunimo orientacija.

Lygiavininkai - besiorientuojantys į mažąsias grupes, vietinę bendruomenę, lygias teises, socialinių skirtumų mažinimą. Labiau būdinga moterims, vyresniems nei 40 m. žmonėms.

Postmaterialistai - besiorientuojantys į postmaterialistines vertybes, ekologiją, linkę rinktis ekologinius gaminius, nors ir už brangesnę kainą. Tai labiau vyrų, taip pat žmonių, gaunančių didesnes pajamas, orientacija.

Verslieji - linkę pradėti nuosavą verslą, rizikuoti, kad iš gyvenimo gautų ko nori, imasi rizikingų, bet pelningų darbų. Jiems būdingas aukštas savęs vertinimas, lošėjo būdas. Tai vadovų ir studentijos orientacija.

Visuomenininkai - nori būti aktyvūs ir naudingi visuomenei, derina asmeninius ir bendrus interesus, orientuojasi į bendruomenę. Ši orientacija dažniau būdinga jauniausiems ir vyriausiems gyventojams.

Tradicionalistai - orientuojasi į įprastas gyvenimo normas, linkę laikytis paprastų pasaulio suvokimo schemų, tradicinių vertybių puoselėtojai. Būdinga lokalinė geografinė identifikacija.

Atsargieji - mėgstantys planuoti savo elgesį, nelinkę rizikuoti, darbštūs, nelankstūs, vengiantys permainų.

Šaltinis: “Baltijos tyrimai”

Psichologinį lietuvio portretą, sumodeliuotą “Baltijos tyrimų” apklausos paprašėme pakomentuoti psichologą dr. Remigijų Bliumą:

“Šio tyrimo rezultatai įdomūs ir šiek tiek netikėti. Kasdienių įsitikinimų neatitinka miestiečių religingumo įvertinimas: religija minima tik apibūdinant dvasinguosius - 4 proc. miesto gyventojų. Neįprastai atrodo ir didelis visuomenininkų nuošimtis. Jeigu šis skaičius iš tikrųjų būtų toks, vargu ar mes sėdėtume tokioje baloje kaip dabar.

Antra vertus, į akis nekrinta ir homo sovieticus vertybės. Nebent jas išreiškia lygiavininkai, besiorientuojantys į lygias teises, į socialinių skirtumų mažinimą. O galbūt tradicionalistai, kurie linkę laikytis paprastų pasaulio suvokimo schemų? Įprastus vadinamojo tautinio charakterio stereotipus atitinka nebent atsargiųjų procentas, bet ir jis, man regis, didesnis.

Šis tyrimas kelia taip pat daug klausimų ir abejonių. Ypač jei imi jį vertinti mokslininko akimis. Pirmiausia - nejaugi kam nors iš tikrųjų kilo mintis, kad remiantis ganėtinai nesudėtingomis sociologinėmis metodikomis įmanoma objektyviai įvertinti žmogaus vertybes? O kaip, tarkim, su deklaruojamomis vertybėmis, t.y. visiškai suprantamu respondentų troškimu pasirodyti apklausose doresniam, dvasingesniam, visuomeniškesniam?

Atkreipčiau dėmesį, kad žmonių skirstymas į tipus - psichologijoje jau sena praeitis. Mat dauguma psichologinių dydžių kinta pagal normalinio pasiskirstymo dėsnį. Paprastai sakant, visi Lietuvos miestų gyventojai yra tam tikro ūgio, tik vieni žemesni, kiti aukštesni, visi yra lygiavininkai, tik vieni mažiau, kiti daugiau, visi - visuomenininkai, tik vieni visuomeniniams reikalams laiko skiria, kai reikia kur nors pasirašyti, kiti jiems atiduoda visą gyvenimą.

Savitai atrodo ir vertybių grupių skaičius: 10.

Kodėl ne 5 ar 20? Galima spėti, kad sociologai panaudojo rezultatų faktinę analizę, tačiau kaip į vieną grupę gali pakliūti, pavyzdžiui, hedonistams priskiriamos savybės: orientacija į malonumus ir saviraiška, saviaktualizacija?

Tad šis tyrimas šiek tiek panešėja į horoskopus. Jo rezultatai intriguoja, ir galbūt skaitytojas ras čia ką nors naudinga sau. Tarkim, pajaus unikalumą priskirdamas save prie dvasingųjų. Arba pasiguos, priskirdamas save prie lygiavininkų bei su palengvėjimu atsidusdamas: tokių kaip aš - dauguma. Tačiau ar šitai objektyvu, ar moksliška? Ne”.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (4)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (84)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (161)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

Kauniečiai butų pirkėjai pakeitė kryptį (10)

Nekilnojamojo turto ekspertai stebi kintančius kauniečių poreikius renkantis gyvenamąjį būstą....

Aprangos kodas: žmonės, kuriems galioja „švaraus stalo“ etiketas biure (1)

Penktadienį DELFI Stilius lankėsi vienoje didžiausių draudimo bendrovių „Gjensidige“ . Tik...

Ką veikti už paplūdimio ribų?

Atvykus į pagrindinius mūsų šalies kurortinius mietus, Palangą bei Šventąją, ko gero,...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (30)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Menininkas M. Zaveckas vedė savo išrinktąją: pasidalijo romantiška pasipiršimo istorija (4)

Saulėtą šeštadienio popietę Vingio parko botanikos sode menininkas Marius Zaveckas ir Alina...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (114)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

D. Adomaitis apsisprendė: rungtynėse su Latvija žaidėjų netausos favoritai – lietuviai (3)

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis šeštadienio vakaro kontrolinėms...