Ką čia slėpti: lengviau atsikvėpėme, kai pranašautojai šių metų gruodį numatytą pasaulio pabaigą, grindžiamą Majų laiko skaičiavimo sistema, nukėlė metais į priekį. Bet štai skaitau Merkinės piramidės Česukuose, kupolo bei kryžių komplekso įkūrėjo, 28 m. vyro, kuriam prieš 10 metų apsireiškė Dievas, Povilo Žėko svetainėje „Maištinga siela“ paskelbtus samprotavimus apie artėjantį „Didžiųjų permainų metą – 2013-2015 m.“, ir pagaugai kūnu eina.
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Jaunasis mesijus, kuris jau atkreipė tūkstančių dėmesį į savo netradicines galias, aprašytas knygoje „Žodis, apšviečiąs pasaulį“, nors pats ir netiki pasaulio pabaiga, gauna ženklus, kad ateityje „tautos nebeliks, lietuviai asimiliuosis su lenkais arba rusais, o išeiviai iš Azijos keis netgi didžiųjų tautų veidą.

Prasidėjus permainoms Lietuvos ekonomika neišvengiamai žlugs, o nacionalinis pinigas nuvertės. Tačiau neverta Lietuvos litų keisti į valiutą, nes žlugus pasaulio ekonomikai ir valiuta praras vertę. Žmonėms derėtų turimas lėšas investuoti į jų pačių išgyvenimui permainų metu būtinus reikmenis, asmeninę žemės ūkio veiklą.

Jokios palūkanos neišgelbės žmonių santaupų, jos pražus drauge su šiuolaikine pinigų sistema. Tai paveiks visus Lietuvos gyventojus, ypač tuos, kurie valdo dideles pinigines lėšas. Staiga žlugs jų lūkesčiai uždirbti dar daugiau. Dalis turtingųjų neatlaikys šio likimo smūgio: pražudys save ar netgi kitus“.

Kiek šioje ilgokoje citatoje yra konjunktūrinių spėliojimų, nesiimu spręsti. Bet ne vien Česukų mesijus perspėja: gresia dar didesnis tautų persikraustymo etapas. 2012-ieji – tarsi pasiruošimo metas, o jau tolimesniais... Tiesa, P. Žėkas perspėja, kad per 2000 metų žmonija tikėjosi daugiau kaip 200 pasaulio pabaigų (tai yra, kartą per 10 metų), bet nė viena jų neįvyko.

Šiaip jau globalizacijos, kosmopolitizmo, „vieningos pasaulio nacijos“ arba „vieningos žmonijos“ perspektyva nėra tokia mistinė. Neaišku, kiek ji tolima. Net nereikia tikėti pasenusiomis Mikaldos pranašystėmis, kad suprastum, kad žmonijai kaip ir individui taip pat gali būti būdingas savęs išsaugojimo instinktas. Vadinasi, tautų jungimasis, tautinės konglomeracijos nėra išgalvotas dalykas.

Tautų samplaikos, migracijos – natūralios ar dirbtinės, tai yra, prievartinės – būta ir anksčiau. Argi tuo neužsiėmė Vytautas, atgabenęs į LDK totorius, karaimus? Argi ne tą pačią tautų perkraustymo politiką vykdė Rusijos carai, iš savo kolonijų išsiuntę tūkstančius ūkininkų kelti žemės ūkį amžino įšalo zonoje? Jau nekalbant apie J. Stalino vykdytas tremtis, A. Hitlerio 1939 m. spalio mėnesį Reichstage pasakytoje kalboje inicijuotą „etnografinės situacijos reorganizavimą“...
Apie tai – kiek plačiau.

Kaip rašoma Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti portale (ji buvo sudaryta V.Adamkaus dekretu 1998 09 07), Švedijoje dirbantis latvių istorikas Karlis Kangeris išsamiai išanalizavo Baltijos vokiečių repatriaciją po Molotovo – Rybbentropo pakto pasirašymo 1939 08 23. Naciams jau užėmus Lenkiją, o sovietams įvedus savo dalinius į Baltijos šalis, A. Hitleris kaip „vieną svarbiausių reicho uždavinių“ įvardijo vokiečių piliečių „grįžimą namo“, nes jiems esą Baltijos šalyse gresia pavojus.

Kadangi daugiausia jų tuomet gyveno Estijoje ir Latvijoje (1939 m. Latvijoje buvo 60 tūkst., o Estijoje – 18 tūkst., Lietuvoje – daugiau kaip 51 tūkst. vokiečių), tai pirmiausiai būtent šie vokiečiai buvo keliami į naujas gyvenamąsias vietas po Versalio sutarties Vokietijai likusiame ir tų metų spalio 12 d. susigražintame vadinamame „Lenkijos arba Dancigo koridoriuje“, kuris nacių reikalavimu buvo atsiimtas, siekiant reichui susijungti su Rytų Prūsija. Iš šių žemių prievarta buvo iškeldinami žydai ir lenkai, o jų vietas užėmė etniniai Baltijos vokiečiai.

Po jų į reichą ypač plūdo vokiečių repatriantai iš sovietų užimtos Besarabijos, Bukovinos, Volynės, Galicijos, Narevo ir Rumunijai priklausiusios Dobrudja (Dobrudžos) teritorijos (joje prie Juodosios jūros yra garsusis Varnos kurortas). 1941 m. pradžioje prie jų prisijungė vokiečiai iš Lietuvos ir likę jų tautiečiai iš kitų Baltijos šalių.

Taip 1941 m. kovą į naujas žemes atkelta apie pusė milijono vokiečių, kurie iš esmės užėmė maždaug 408 tūkst. iškeldintų lenkų ir žydų vietas. Šie buvo iškraustyti į vadinamą Bendro valdymo teritoriją Lenkijoje, sudarytą 1940-ųjų birželį.

K. Kangeris rašo, kad tuo tikslu ir prasidėjus žydų naikinimo vajui Dancige, kitų pajūrio miestų psichiatrijos ligoninėse buvo masiškai naikinami psichiniai ligoniai...

Nors A. Hitlerio planai pradėti II pasaulinį karą taip toli nesiekė, tačiau arijų teorija ir nacionalšovinistinė tautos vienijimo idėja Veimaro respublikoje ir reiche sklandė seniai. Savo garsiajame „Mein Kampf“ A. Hitleris rašė, kad „vienas kraujas reikalauja vieno reicho“.

Dar 1935 m. buvo įsteigta speciali institucija – Ryšių su etniniais vokiečiais tarnyba (VoMi), kuriai vėliau pradėjo vadovauti SS reichsfiureris Heinrichas Himmleris – vienas iš koncentracijos stovyklų, savanorių būrių užimtose teritorijose „Waffen-SS“ ir germanizacijos iniciatorių. Tie „ryšiai“ pasitarnavo nacių žvalgybai, užgrobiant ir aneksuojant kaimynines žemes, kaip „penktąją koloną“ panaudojant jose gyvenusius etninius vokiečius (pavyzdžiui, Pietų Tirolio, Sudetų arba Klaipėdos kraštuose).

Vokiečių iškeldinimas iš Lietuvos nebuvo reicho prioritetas. Matyt, pagal Vokietijos tautinės politikos idėją Berlynas kūrė planus, kaip juos čia išlaikyti. Ir štai, kaip 2009 m. lapkritį „Kultūros baruose“ rašė Heidelberge gyvenantis kultūros istorikas Arthuras Hermannas, Lietuvoje 1942-1944 m. vyko atvirkštinis procesas: iš Vokietijos grįžo didžioji dalis vokiečių, išvykusių į reicho teritoriją 1941-ųjų pavasarį.

Vokiečių kolonistai buvo apgyvendinti devyniose Pietų ir Vidurio Lietuvos apskrityse, jiems patiems, taip pat rusams, žydams ir lenkams priklausiusiuose ūkiuose, o lietuvių savivaldai palikti Rytų Lietuvos rajonai. Taip vokiečiams atiteko 6597 ūkiai su beveik 123 tūkst. ha žemės, 4193 namai miestuose, o iš viso į Lietuvą grįžo apie 28 tūkst. vokiečių, t.y. daugiau pusė čia gyvenusių.

Tai buvo didžiausia vokiečių kolonizacija, išskyrus nacių užimtus Lenkijos rajonus. A. Hermannas pastebi, kad su ja lietuviai iš esmės sutiko, nes tai atitiko jų planus išstumti bolševikus, sulietuvinti Vilniaus kraštą. Deja, labiausiai nuo šito „kompromiso“ nukentėjo žydai, kurių jau pirmosiomis karo dienomis buvo tūkstančiai išvežta, sunaikinta, įkalinta...

Tautų perkraustymo vajus palietė ir pasienyje su Lietuva gyvenusius Lenkijos lietuvius. Kaip rašė Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikė Arūnė Arbušauskaitė, po III-ojo ATR padalijimo Seinų kraštas atsidūrė Prūsijos valdžioje, vėliau čia šeimininkavo prancūzai, rusai.

Po I pasaulinio karo dėl Seinų ir jo apylinkių vyko įtempta kova tarp lietuvių ir lenkų. Ši žemė ėjo iš rankų į rankas. Nors bolševikinė Rusija pagal 1920 07 12 sutartį ją priskyrė Lietuvai, tačiau po ilgų kovų ir lenkų agresijos prieš Lietuvą pagal sąmokslą su nacistine Vokietija SSRS 1939 10 13 Seinus perdavė Berlynui, o laimėjusi karą 1944 08 31 – Lenkijai. Panašias peripetijas išgyveno dauguma Suvalkų krašto gyventojų.

Tai štai, kaip primena istorikė, 1941 m. sausio 10 d. Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija „pasirašė susitarimą dėl Vokietijos piliečių ir vokiečių tautybės asmenų perkėlimo iš Lietuvos SSR į Vokietiją, taip pat dėl Lietuvos piliečių bei lietuvių, rusų, baltarusių tautybės asmenų perkėlimo iš Vokietijos (Memelio, Suvalkų sričių) į Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką“.

Vokiečiai vertė lietuvius „grįžti į savo namus“, kuriuos jau buvo užėmę sovietai ir kur grėsė naujos deportacijos ir kalėjimai Tai buvo vadinama savanorišku persikėlimu ir tik priimančios šalies sutikimu. Bet gestapas nesiterliojo: 1940 m. sausį Seinų, Punsko ir Krasnapolio valsčiuose buvo suimta kelios dešimtys lietuvių, nepanorėję registruotis ir būti išvežti, ir uždaryti į Suvalkų kalėjimą.

Taip, A.Arbušauskaitės duomenimis, 1941 m. iš Seinų valsčiaus išvežti 2895 lietuviai, vien Kalvarijos perėjimo punkte 1941 m. vasarį buvo užregistruoti 1127 persikėlėliai į Lietuvą iš Suvalkų krašto.

Ar beverta rašyti, kad tokie perkėlimai nepateisinami nei politiniu, nei moraliniu požiūriu. Lietuvos valdžia tik prieš pusantrų metų suskato rūpintis priverstiniais imigrantais iš Suvalkų krašto. 2010 m. birželį Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Lietuvos Vyriausybę pradėti konsultacijas su Berlynu dėl kompensacijų galimybės priverstinai į SSRS okupuotą Lietuvos teritoriją iškeldintiems lietuviams.

Tačiau daugiau informacijos, kaip vykdoma ši rezoliucija, rasti nepavyko. Kartu primenama, kad minėtame slaptajame protokole Vokietija Sovietų Sąjungai už 7,5 mln. dolerių pardavė Suvalkiją, į kurią ir kitus pietų Lietuvos rajonus per trumpą 1941-ųjų laikotarpį - nuo sausio 31-osios iki vasario 21 d. - buvo atkelta beveik 7000 Lenkijoje gyvenusių lietuvių.

Žinoma, šiuos nacių „etnografinės situacijos reorganizavimo“ veiksmus sunku lyginti su brutaliais sovietų vykdytais trėmimais ir tautos naikinimu. Tačiau – kiekvienam savo skausmas, kuris susilydo į visos tautos vargus ir nelaimes, kartais vedančius į visišką jos išnaikinimą. Tai, žinoma, dar ne „pasaulio pabaiga“, bet, jeigu nebūsime susikibę rankomis ir vieningi, toks metas ne juokais gali ateiti...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (62)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (7)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Ispaniją sudrebinę teroro išpuoliai: žudikai ketino panaudoti dujas mirtininkų liemenės buvo netikros, Ieškomasis septyniolikmetis sunkvežimio vairuotojas (506)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Būsimųjų vairuotojų laukia iššūkiai: bus dar daugiau neišlaikiusiųjų iš pirmo karto (10)

Norintieji gauti vairuotojo teises tiesiog apgulė „Regitrą“. Daugelis skuba praktinį...

Lenkimo manevras, pasibaigęs tragedija: pamoka, kurią turime išmokti (7)

Ketvirtadienį Trakų rajone įvyko sukrečianti avarija, kurios metu kaktomuša susidūrus dviem...

Ketinate pirkti brangakmenius? Ekspertė patarė, kaip neapsigauti (6)

Viešoje erdvėje neretai galime išgirsti ką nors įdomaus ir neįtikėtino apie deimantus – apie...

Savaitgalį per Lietuvą keliaus audra (15)

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja škvalą ir perkūniją, škvalo metu vėjas gali siekti 15-20 m/s,...

Artėjantis draudimas prekiauti galingais siurbliais išjudino pirkėjus (39)

Nuo rudens visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, pirkti ir parduoti bus galima tik tokius...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (138)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...