Artėjant gruodžio 6-7 d. numatytam Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitui į Varšuvą, gerokai pašlijusių abiejų šalių santykių fone nori nenori vėl atgyja diskusija apie 1940 m. Katynės žudynes ir prieš 8 mėnesius įvykusią tragediją prie Smolensko.
© Reuters/Scanpix

Tai bus trečias Rusijos prezidento apsilankymas Lenkijoje po to, kai iširo sovietinis blokas. Naujienų agentūros gana smulkiai aprašo vizito programą: pirmadienio rytą du Rusijos delegacijos lėktuvai nusileis Okencų oro uoste, Dmitrijus Medvedevas ir jo žmona Svetlana apsistos ištaigingame Varšuvos viešbutyje „Hyatt“ (ši 1957 m. Los Andžele įkurta korporacija turi 434 viešbučius ir pramogų namus visame pasaulyje). 12 val. vietos laiku prasidės oficialioji vizito dalis: vyks susitikimas su prezidentu Bronislawu Komorowskiu bei jo žmona Anna, dviejų lyderių pokalbis akis į akį, paskui valstybinių delegacijų derybos. Numatyta pasirašyti keletą tarpvalstybinių susitarimų.

Kitą rytą prezidentas D.Medvedevas padės gėlių prie Mauzoliejaus sovietiniams kariams ir išskris į Briuselį, kur rengiamas ES ir Rusijos viršūnių susitikimas, taip pat priėmimas pas Belgijos karalių Albertą II.

Oficialiai agentūros PAP buvo pranešta, kad abiejų šalių prezidentai vizito metu kalbėsis apie ES ir Rusijos santykius, naująją NATO strategiją, dviejų valstybių bendradarbiavimą, Baltarusijoje ir Ukrainoje vykstančius procesus, būsimus abiejų šalių įvairaus lygio vadovų susitikimus. Tačiau vargu, ar derybininkams pavyks nutylėti Katynės ir Smolensko tragedijų klausimus. Lenkijos prezidento patarėjas patikino, kad vadinama „Katynės byla“ iš tikrųjų bus svarstoma susitikime.

Nors ji, kaip ir Smolensko tragedijos tyrimas, vis dar klimpsta visokio plauko ekspertų ir politikų diskusijose, tiek Maskvoje, tiek Varšuvoje jau įvyko kai kas naujo.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, prieš pat šį vizitą Rusijos Dūma pripažino J.Stalino kaltę dėl 22 tūkst. lenkų karininkų ir kareivių sušaudymo 1940-ųjų pavasarį Katynės miške. Varšuvoje atsargiai įvertino šią deklaraciją. Žinoma, tai žingsnis į priekį, pastebi laikraštis. Po to, kai prieš keliolika metų tai padarė B.Jelcinas ir V.Putinas, dabar Rusijos parlamentas oficialiai SSRS diktatorių susiejo su karo laikų žudynėmis.

Bet Lenkijos vadovai nori, kad Maskva žengtų dar toliau. Pirmiausia, tvirtina jie, už tų laikų genocidą kaltė suverčiama vienam asmeniui, tačiau už tai atsakomybę turi prisiimti visa komunistinė sistema. Ta atsakomybė turi būti juridinė, o pačios žudynės turi būti pripažintos kaip genocido aktas. Gi Lenkijos opozicija reikalauja, kad Maskva oficialiai atsiprašytų lenkų bei išmokėtų kompensacijas aukų šeimoms bei valstybei. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pripažino, kad „po tokio teigiamo Rusijos parlamento gesto turi būti žengti kiti žingsniai“.

Nuo to priklauso, kaip greitai ateis dviejų slavų valstybių susitaikymo metas, tęsia temą prancūzų „Liberation“.

Bet buvęs Lenkijos prezidentas Alexandras Kwasniewskis perspėjo dabartinį šalies vadovą, kad derybose tie du įvykiai neturi tapti pagrindiniu pokalbių motyvu, nes tuomet reikš, kad Lenkija tebėra istorijos įkaitė. Interviu laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ jis abejojo, ar pavyks formaliai reabilituoti sušaudytus lenkų kariškius, nes tai esą jau padarė pats V.Putinas dar balandžio 7 dieną, pripažinęs, kad buvo įvykdytas nusikaltimas.

Kita vertus, šis politikas derybose rekomendavo atkreipti D.Medvedevo dėmesį į Rusijos teisingumo ministerijos raštą Europos teismui, kuriame abejojama sušaudytųjų Katynėje skaičiumi ir pavardėmis. Bet spausti jį prie sienos būtų neteisinga, „juk ne D.Medvedevas pasirašė tą raštą“, sakė laikraščiui A.Kwasniewskis. Jo nuomone, nereikia užsiminti ir apie kompensacijas, kurių siekia opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis, nes tai gali rimtai komplikuoti jau prasidėjusį Lenkijos ir Rusijos susitaikymą.

Tuo tarpu sausio viduryje ruošiamasi paskelbti iškart po Smolensko katastrofos sudarytos specialios valstybinio aviacijos komiteto komisijos išvadas. Spalio 20-ąją apie 100 puslapių įteikta Lenkijos vyriausybės atstovui šioje komisijoje pulkininkui Edmundui Klichui, o iki gruodžio 20 d. lenkų ekspertai įteiks savo pastabas.

Bet kuo toliau, tuo labiau ši katastrofa apauga įvairiomis versijomis ir įtarimais. Kaip rašo laikraštis Wprost“, remdamasis Lenkijos karinės prokuratūros prokuroro Ireniuszo Szeląngo pranešimu, Rusijos prokuratūra anuliavo balandžio 10 d. duotus Smolensko oro uosto dispečerių parodymus apie galimą Lenkijos karinių oro pajėgų vado Andrzejaus Blasiko buvimą pilotų kabinoje katastrofos metu. Įtarimai nepanaikinti ir žuvusiam prezidentui Lechui Kaczynskiui, kuris esą nurodinėjo lakūnams tučtuojau bet kokiomis sąlygomis leistis Smolensko „Severnij“ oro uoste. Kaip liudija iššifruotos stenogramos, ekipažo vadas Arkadius Protasiukas tuo metu sušukęs: „Jeigu mes nesileisime, jis mane užmuš“.

Kas tas „jis“? Išėmus iš tyrimo dispečerių liudijimus, perrašinėjimo metu atsiradus triukšmams „juodųjų dėžių“ įrašuose, katastrofos kaltininkai tampa dar labiau neaiškūs. Tvirtinama, kad generolo leitenanto A.Blasiko būdas buvo nelengvas. Kaip liudijo žuvusių lakūnų žmonos, jis galėjo daryti spaudimą ekipažui ir net reikalauti leisti pačiam sėsti už vairalazdžių.

Kol komisijos išvados dar galutinai neparengtos, J.Kazcynskis, kaip pranešė Lenkijos TV kanalas TVN24, kreipėsi į ES ir JAV, kviesdamas imtis „griežtos politikos Rusijos atžvilgiu“. Savo laiške, kurį jis išsiuntinėjo kartu su 300 tūkst. lenkų parašų bei nuotraukų, raginama „priešintis augančiam Rusijos spaudimui“, kai naikinami ir komplikuojami katastrofos įrodymai. Lapkričio viduryje tokie laiškai pasiekė net JAV Kongresą, kuriame savo kontrolę sustiprino lenkų radikalams pritariantys respublikonai.

Taigi, po D.Medevedevo vizito į Varšuvą vargu ar ateis dviejų slavų tautų susitaikymas. Liberaliame prancūzų dienraštyje „Les Echos“ Prancūzijos tarptautinių santykių instituto patarėjas analitikas Dominique Moisi rašo, kad tiek rusai, tiek lenkai rūpinasi savo reputacijos gerinimu. Bet Lenkija labiau demokratiška šalis, ir jai susitaikymo su Maskva procesas reikštų, kad ji tebėra „didi Europos valstybė“ bei tiltas tarp Rusijos ir ES.

Kol kas Katynės ir Smolensko tragedijos bei sunkus jų tyrimas šių tiltų statyti nepadeda. Analitikas cituoja Rusijos istorikę Nataliją Lebedevą, kuri yra sakiusi: „Tiesa apie Katynę rusams kur kas svarbiau negu lenkams. Lenkams Katynė – praeitis, istorija, o rusams – ateitis. Tai nulems, ar ant Rusijos vėl nenusileis stalinizmo vaiduoklis“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (177)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (169)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

V. Matijošaitis: per ateinančius porą metų neatpažįstamai pasikeis visos centrinės Kauno gatvės (7)

Dalies medžių, kurie yra sergantys ir pažeisti, pakeitimas bus neišvengiamas, sako Kauno meras...

A. Juškevičiui – bilietas į Europos čempionatą, L. Lekavičiui – du mėnesiai be krepšinio (3)

Negailestingą diagnozę išgirdęs Lukas Lekavičius ketvirtadienio rytą galėjo šiek tiek...

Lietuvė iki šiol sapnuoja Etiopijos moterų klyksmus: tai, ką pamatai čia, smegenys atsisako suprasti (7)

„Tai unikali šalis, daugiau tokių nėra likę, - apie paslaptingąją Etiopiją sako „Boutique...

V. Laučius. Kauno medžių apokalipsė (290)

Saugoti senus medžius reikia, labai gerai, kad žmonės juos bando ginti, bet stebina viena...

Kruopių miestelyje rastas sidabrinių litų lobis (17)

Akmenės rajone darbininkai aptiko lobį – iš žemės iškasė apie pusšimtį tarpukario litų...

Pilvo pūtimas – ne tik prastos mitybos išdavikas: kokias ligas išduoda dujų kaupimasis

Skausmingas pilvo raižymas, spaudimas ir vis išeinančios dujos – nemalonūs pojūčiai, kurių...

Pietų pertrauka armėniškame restorane: užteko ir trijų šašlykų (11)

Vieni iš smagiausių pietų pertraukos atradimų būna tada, kai prieš vykdama nieko pernelyg daug...

Didžiausias išduotų paskolų būstui augimas – jau nebe sostinėje (10)

Keletą pastarųjų metų Vilniuje stebėtas būsto finansavimo rinkos aktyvumas išplito ir į kitus...