Būsimasis šalies Seimas pakryps į kairę

 (3)
Lietuvos politikos mokslų specialistai beveik vienbalsiai teigia, kad po rinkimų Seimas žymiau daugiau nei dabar atstovaus kairiajam politikos spektrui, ir tai reiškia, kad šalies eurointegracijos reikalai pateks į tam tikro neapibrėžtumo laikotarpį.
Politologas Lauras Bielinis, remdamasis sociologinėmis nuomonių apklausomis, prognozuoja, jog Seimo rinkimuose pergalę turėtų švęsti Algirdo Brazausko socialdemokratinė koalicija "Veikime kartu" bei Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai).

Pasak L. Bielinio, rinkimuose nemažai balsų gali surinkti ir Lietuvos liberalų sąjunga (LLS) bei Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai, TS/LK).

Politologo manymu, konservatorių nereikėtų visiškai "nurašyti", nes jie yra dominuojanti politinė jėga dešiniajame sparne.

"Už dešiniuosius linkęs balsuoti rinkėjas turės nedidelį pasirinkimą, ir konservatoriai jam bus svarbiausia partija", BNS sakė politologas.

"Centro sąjungos (CS) galimybės kelia abejones. Jos lyderių veiksmuose yra daug prieštaringumo. Rinkėjui bus sunku teigiamai įvertinti šią partiją vien tik todėl, kad jis negalės konkretizuoti, kuo ši partija gali būti jam naudinga", svarstė L. Bielinis.

Pasak jo, kalbėti apie Naujosios politikos bloką, kaip apie vieningą darinį, negalima. Kaip žinoma, aplink naujosios politikos sąvoką susibūrė NS, LLS, CS ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga .

"Net ir turėdami daugumą Seime, jie sunkiai galėtų išsilaikyti, nes partijų programinės nuostatos kertasi", teigė L. Bielinis.

Jo nuomone, konservatorių ir liberalų programinis bendrumas dauguma atvejų akivaizdus, tačiau "gyvenime" šios partijos pernelyg nutolusios viena nuo kitos, tad jų bendradarbiavimas labai abejotinas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, politologas Raimundas Lopata nesiryžo nurodyti galimos koalicijos, tačiau išskyrė "Naujosios sąjungos faktorių".

"Kas formuos Vyriausybę, priklauso nuo to, kur pasuks socialliberalai - į kairę ar į dešinę", sakė R. Lopata.

Pasak R. Lopatos, bet kuriuo atveju Lietuva įžengs į visiškai naują koalicijų etapą.

"Kokios spalvos ji bus, pasakyti sunku, bet panašu, kad kairumo būsimajame Seime bus daugiau", sakė politologas.

"Tačiau tai nereiškia, kad dešiniųjų įtaka bus nepakankamai solidi", sakė R. Lopata.

L. Bielinio manymu, socialliberalai bei socialdemokratinė koalicija gali nesunkiai sudaryti koalicinę vyriausybę.

"Tiek vienoje, tiek kitoje partijoje yra labai daug artimų pagal savo socialinę ar politinę orientaciją žmonių. Socialliberalai yra arti socialdemokratinių sprendimo būdų", mano politologas.

Pasak L. Bielinio, jei parlamentinėje koalicijoje dominuos socialdemokratai, ji turėtų būti stabili, priešingu atveju, galima laukti visokiausių nesusipratimų.

"Socialliberalai Seime atrodys kitaip, nei jie atrodo dabar. Ši politinė partija yra puikiai organizuota rinkimų kovai, tačiau politinei veiklai, sprendimų priėmimui, politiniam, ekonominiam ar socialiniam vadovavimui ji yra nepasirengusi. Jos atstovai, pakliuvę į naują situaciją, gali daryti neprognozuojamus sprendimus", teigė L. Bielinis.

Tačiau esminių pasikeitimų vidaus ir užsienio politikoje per artimiausius ketverius metus, jo nuomone, neturėtų būti.

"Vienomis kryptimis tempai gali sulėtėti, kitomis pagreitėti, pasikeis prioritetinės kryptys, tačiau pačios kryptys išliks", prognozuoja politologas.

Jo vertinimu, ir kairieji, ir dešinieji savo programose akcentuoja tuos pačius bendruosius valstybės prioritetus, tačiau pabrėžia "tam tikrus niuansus".

Pasak L. Bielinio, jei laimės kairieji, sulėtės didžiųjų įmonių privatizavimas, nes jie pabrėžia valstybės kontrolės dominavimą strateginėse įmonėse.

Socialdemokratinei koalicijai bei socialliberalams atėjus į valdžią, sulėtėti gali ir eurointegraciniai procesai.

"Partijos pasisako už stojimą į ES ir NATO, tačiau didžiausią dėmesį ketina skirti socialiniams Lietuvos piliečių interesams. Pabrėžiama, kad nebus daroma niekas, kas kenktų visuomenės interesams", sakė politologas.

Pasak R. Lopatos, galima daryti prielaidas, jog valdžioje esant Naujosios sąjungos bei A. Brazausko rėmėjų koalicijai, galimi šalies orientacijos pokyčiai.

"Socialdemokratinės koalicijos pareiškimus privatizavimo, strateginių objektų ir panašiais klausimais galima interpretuoti kaip pokyčius šalies orientacijoje apskritai", BNS sakė R. Lopata.

Jo nuomone, Lietuvai gavus pakvietimą derėtis su Europos Sąjunga, išnyko riba tarp užsienio ir vidaus politikos, tad jei "namų darbai" bus daromi per lėtai, tai reikš ir užsienio politikos orientacijos keitimą.

L. Bielinio nuomone, daugelio partijų rinkimų pažadai yra tik politinė maskuotė, siekiant patekti į valdžią.

"Socialdemokratinės koalicijos pažadai negali būti iki galo įgyvendinti. Jų programa yra labai smulki, apima beveik visas gyvenimo sritis, tačiau kyla klausimas, ar jie sugebės organizuoti valstybės gyvenimą bei įgyvendinti didelį pažadų spektrą, esant tokiai situacijai, kai išnaudoti resursai ir valstybės iždas tuščias", sakė L.Bielinis.

Politologo nuomone, socialliberalų rinkimų pažadai yra mažiausiai motyvuoti, "jie nėra paskaičiuoti, o remiasi daugiau sociologiniais rinkėjų lūkesčių tyrimais".

Pasak R. Lopatos, partijų programose yra populistinių pažadų, tačiau jų daugiausia galima rasti silpnesnių partijų programose, tų partijų, kurios neperžengia 5 procentų barjero.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Kokios lygos universitetuose svetur studijuoja lietuviai? (5)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 19:48
Į prestižinių universitetų klubą įstojusius lietuvius galima skaičiuoti vienetais. Iš 15-os Lietuvos mokinių mėgstamiausių aukštųjų mokyklų į pasaulio universitetų šimtuką patenka trys. Populiariausi universitetai, į kuriuos traukia baigusieji gimnazijas Lietuvoje, rikiuojasi 600–700 pasaulinio reitingo vietose. Bet studijos užsienyje prieinamos nesunkiai, ypač kai diplomų malūnų – abejotinos kokybės mokyklų, lengva ranka dalijančių diplomus, – tinklas plečiasi.

Seimo nario J. Sabatausko perėjoje kliudytas girtutėlis pėsčiasis pabėgo (113)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 19:33
Julius Sabatauskas
DELFI (T. Vinicko nuotr.)
Šeštadienio vakarą, 18.14 val., Alytuje, Ulonų g., automobilis „Škoda Superb“, kurį vairavo Seimo narys Julius Sabatauskas (gim. 1958 m.), pėsčiųjų perėjoje kliudė, manoma, neblaivų nenustatytos tapatybės maždaug 30 metų vyrą.

Prabilo valymų Širvintose vykdytoja (156)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 17:30
Ingrida Baltušytė-Četrauskienė
DELFI montažas
Nesėkmingai reorganizaciją vykdžiusi ir teismus vieną po kito prapilanti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė ginasi tenorėjusi sumažinti valdininkų skaičių ir pyksta ant teisybės teismuose ieškančių darbuotojų bei jos neišgirstančių teismų.

Lietuviškas žvejybos laivas tapo Airijoje kurto filmo „žvaigžde“ (25)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 18:17
Ar įsivaizduojate, kokių matmenų turėtų būti žvejybos traleris, kurio tinklais galima laisvai užkloti milžinišką stadioną? Toks milžinas per diena pagauna daugiau žuvies nei keli įprasti Airijos traleriai per visą mėnesį. O ar įsivaizduojate, kokia kaina pasiekiami tokie įspūdingi rodikliai? Didžiulė žala padaroma ne tik jūrų gyvūnijai. Neigiamą įtaką neišvengiamai pajunta ir pakrantes vietovių gyventojai, rašo irishexaminer.com.

Biologijos mokytojai – skaudu: labai apmaudu dėl mūsų atlyginimų (32)

2016 gruodžio mėn. 10 d. 19:49
Mokytojos parašytas straipsnis puikiai atspindi mūsų situaciją. Esu biologijos mokytoja. Dirbu dviejose darbovietėse – gimnazijoje ir vidurinėje mokykloje. Darbo stažas – 6 metai. Turėjau 26 kontaktines pamokas, su visais priedais už sąsiuvinių tikrinimą, vadovavimą klasei, pasiruošimą pamokoms susidaro visas etatas.