BSA teisinasi dėl savo veiklos

 (4)
Reaguodamas į Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos priekaištus Verslo programinės įrangos aljansas (BSA) Eltai perduotame pranešime paaiškino, kad Lietuvoje BSA veikia pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus ir įstatymus.
BSA veikla siekiama šviesti vartotojus autorinių teisių klausimais, spręsti programinės įrangos "piratavimo" problemą, t. y. pagrindinę pasaulio programinės ir kompiuterių įrangos gamintojų problemą, susijusią su nelegaliu programinės įrangos kopijavimu bei naudojimu.

BSA - tai ne pelno organizacija, vienijanti programinės ir kompiuterių įrangos gamintojus. BSA yra įregistruota Jungtinėse Amerikos Valstijose ir veikia daugiau kaip 70 pasaulio šalių. BSA veikla susijusi su nacionalinių kiekvienos šalies įstatymų įgyvendinimu, todėl BSA daugiausia atstovauja teisininkai. Šiandien BSA vienija daugumą pirmaujančių programinės ir kompiuterinės įrangos gamintojų, tokių kaip "Adobe", "Apple", "Attachmate", "Autodesk", "Corel", IBM, "Macromedia", "Microsoft", "Symantec" ir kitas.

BSA atstovaujamų narių, kaip ir bet kurių kitų užsienio autorių teisių turėtojų, teises ir jų gynimo būdus reglamentuoja Lietuvoje galiojantys autorių teisių įstatymai ir atitinkamos tarptautinės konvencijos. Šių metų rugsėjo mėnesį, stiprinant autorių teisių įgyvendinimo ir gynimo sistemą ir Lietuvai siekiant narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir integracijos į Europos Sąjungą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtino "Autorių teisių gynimo strategiją". Nuo 1994 m. gruodžio 14 d. Lietuvoje galiojančios tarptautinės Berno konvencijos ir atitinkamų nacionalinių autorių teisių įstatymų nuostatos nustato, kad užsienio kūrinių autorių teisių turėtojų teisės saugomos lygiai taip pat, kaip ir Lietuvos autorių teisės, kad užsienio autorių teisių turėtojų naudojimuisi šiomis teisėmis ir jų įgyvendinimui negalioja jokie formalumai, pavyzdžiui, juridinio asmens registracija. Minėtuose įstatymuose taip pat nustatyti apsaugos mastas ir teisinės gynybos būdai, kuriais autoriams leidžiama saugoti savo teises.

Pažymėtina, kad Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje valstybėje, konkrečius teismo procesus prieš konkrečius pažeidėjus inicijuoja kiekvienas BSA narys atskirai, priklausomai nuo to, ar pažeisti jo interesai.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad užsienio piliečiai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į LR teismus ir turi tokias pat civilines procesines teises kaip ir Lietuvos piliečiai bei juridiniai asmenys (LR CPK 477 str.). Taigi tam, kad juridinis asmuo galėtų ginti savo pažeistas teises ir interesus Lietuvoje, galiojantys įstatymai nenumato privalomosios registracijos.

Taip pat pažymėtina, kad BSA nevykdo jokios komercinės-ūkinės veiklos, neplatina savo narių produktų. Juos BSA nariai platina per Lietuvoje registruotas bendroves, kurios yra tų produktų pardavėjai.

Neteisingas ir nepagrįstas kaltinimas, kurį Vilniaus miesto verslininkų konfederacija pateikė BSA ir jos nariams, kad pažeidžiamas LR nutarimas dėl "Mažmeninės prekybos taisyklių". Suprantama, kad ne kiekvienas verslininkas, matydamas dėžutę ir joje esančią laikmeną, pavyzdžiui, diskelį, iš karto suvokia, kad kompiuterių programa - tai nėra prekė, o kūrinys, kuriuo galima naudotis pagal autoriaus suteikiamą licenciją ir kurią reglamentuoja ne prekybos taisyklės, o autorių teisių įstatymas.

Minėtame nutarime aiškiai nurodyta, kad prekių ženklinimo tvarka netaikoma nematerialiam turtui. Būtent kompiuterių programa ir yra tas nematerialus turtas, kurį saugo intelektinės nuosavybės teisių apsaugos įstatymai ir kuris, beje, turėtų būti apskaitomas įmonės balanse kaip nematerialus turtas.

Turbūt dauguma verslininkų nustebs sužinoję, kad, įsigydami ir naudodamiesi kompiuterių programa, jie neįgyja jokių nuosavybės teisių į pačią programą, išskyrus teisę naudotis programa, kuri suteikiama ir apibrėžiama licencinėje sutartyje.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Net medikams pritrūksta žodžių: tik nuotraukose išryškėja tikrieji tėvų poelgiai (16)

2017 sausio mėn. 17 d. 18:36
Praėjusiais metais į Santariškių klinikų Vaikų ligoninę atvežti 505 vaikai, patyrę vienokį ar kitokį smurtą ar tėvų nepriežiūrą. 150 jų teko hospitalizuoti ir rimtai gydyti. Apie tai pranešta policijai, Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

G. Kildišienės naudojamą automobilį iš „Agrokoncerno“ lizingu išsiperka jos mama (1237)

2017 sausio mėn. 17 d. 16:48
Greta Kildišienė
DELFI / Kiril Čachovskij
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūno pavaduotojos Gretos Kildišienės naudojamą automobilį „Range Rover“ iš LŽVS pirmininko Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ lizingu išsiperka politikės mama, antradienį neoficialiai BNS patvirtino keli skirtingi šaltiniai.

Žinomo Kauno restorano savininkas ilgai atsimins atleistą darbuotoją (275)

2017 sausio mėn. 17 d. 15:06
"Casa della pasta" restoranas Kaune
DELFI (R. Achmedovo nuotr.)
Grupė jaunuolių nusprendė viešumu pamokyti restoraną Kaune valdantį italą, kuris esą neteisėtai atleido darbuotojus, kovojusius už savo teises. Tačiau verslininkas teigia, kad įstatymų nepažeidė ir darbuotoją atleido, nes per bandomąjį laikotarpį pamatė, kad šis netiko darbui.

Žinia apie karalienės mirtį įsiutino britus: ką tie rusai sau galvoja? (382)

2017 sausio mėn. 17 d. 16:08
Žinia apie karalienės mirtį įsiutino britus: ką tie rusai sau galvoja?
Twitter nuotr.
Jungtinė Karalystė iki šiol negali atsigauti po to, kai Naujųjų metų išvakarėse buvo paskleista žinia apie tariamą karalienės Elizabeth II mirtį. Tokia melaginga informacija ėmė sklisti socialiniuose tinkluose. Gandą pasigavo Kremliaus žiniasklaidos kanalai, o Bakingemo rūmai privalėjo išplatinti paneigimą. Tačiau kas sukėlė visą gandų laviną?

A. Juknevičius: jei važiuotume kaip S. Peterhanselis, mus diskvalifikuotų (18)

2017 sausio mėn. 17 d. 17:40
Darius Vaičiulis ir Antanas Juknevičius
DELFI / Andrius Ufartas
Kaip lietuviai bando išsikovoti Dakaro ralio organizatorių pagarbą ir palankesnį požiūrį? Kas laukia po metų ir ar lietuviška pasiekimų kartelė dar neįsirėmė į galimybių lubas? Kuo Lietuvos lenktynininkai pranašesni už latvius ar kazachus? Apie tai DELFI konferencijoje diskutavo geriausią Baltijos šalių rezultatą Dakaro ralyje užfiksavę Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis.