BSA teisinasi dėl savo veiklos

 (4)
Reaguodamas į Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos priekaištus Verslo programinės įrangos aljansas (BSA) Eltai perduotame pranešime paaiškino, kad Lietuvoje BSA veikia pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus ir įstatymus.
BSA veikla siekiama šviesti vartotojus autorinių teisių klausimais, spręsti programinės įrangos "piratavimo" problemą, t. y. pagrindinę pasaulio programinės ir kompiuterių įrangos gamintojų problemą, susijusią su nelegaliu programinės įrangos kopijavimu bei naudojimu.

BSA - tai ne pelno organizacija, vienijanti programinės ir kompiuterių įrangos gamintojus. BSA yra įregistruota Jungtinėse Amerikos Valstijose ir veikia daugiau kaip 70 pasaulio šalių. BSA veikla susijusi su nacionalinių kiekvienos šalies įstatymų įgyvendinimu, todėl BSA daugiausia atstovauja teisininkai. Šiandien BSA vienija daugumą pirmaujančių programinės ir kompiuterinės įrangos gamintojų, tokių kaip "Adobe", "Apple", "Attachmate", "Autodesk", "Corel", IBM, "Macromedia", "Microsoft", "Symantec" ir kitas.

BSA atstovaujamų narių, kaip ir bet kurių kitų užsienio autorių teisių turėtojų, teises ir jų gynimo būdus reglamentuoja Lietuvoje galiojantys autorių teisių įstatymai ir atitinkamos tarptautinės konvencijos. Šių metų rugsėjo mėnesį, stiprinant autorių teisių įgyvendinimo ir gynimo sistemą ir Lietuvai siekiant narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir integracijos į Europos Sąjungą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu patvirtino "Autorių teisių gynimo strategiją". Nuo 1994 m. gruodžio 14 d. Lietuvoje galiojančios tarptautinės Berno konvencijos ir atitinkamų nacionalinių autorių teisių įstatymų nuostatos nustato, kad užsienio kūrinių autorių teisių turėtojų teisės saugomos lygiai taip pat, kaip ir Lietuvos autorių teisės, kad užsienio autorių teisių turėtojų naudojimuisi šiomis teisėmis ir jų įgyvendinimui negalioja jokie formalumai, pavyzdžiui, juridinio asmens registracija. Minėtuose įstatymuose taip pat nustatyti apsaugos mastas ir teisinės gynybos būdai, kuriais autoriams leidžiama saugoti savo teises.

Pažymėtina, kad Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje valstybėje, konkrečius teismo procesus prieš konkrečius pažeidėjus inicijuoja kiekvienas BSA narys atskirai, priklausomai nuo to, ar pažeisti jo interesai.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad užsienio piliečiai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į LR teismus ir turi tokias pat civilines procesines teises kaip ir Lietuvos piliečiai bei juridiniai asmenys (LR CPK 477 str.). Taigi tam, kad juridinis asmuo galėtų ginti savo pažeistas teises ir interesus Lietuvoje, galiojantys įstatymai nenumato privalomosios registracijos.

Taip pat pažymėtina, kad BSA nevykdo jokios komercinės-ūkinės veiklos, neplatina savo narių produktų. Juos BSA nariai platina per Lietuvoje registruotas bendroves, kurios yra tų produktų pardavėjai.

Neteisingas ir nepagrįstas kaltinimas, kurį Vilniaus miesto verslininkų konfederacija pateikė BSA ir jos nariams, kad pažeidžiamas LR nutarimas dėl "Mažmeninės prekybos taisyklių". Suprantama, kad ne kiekvienas verslininkas, matydamas dėžutę ir joje esančią laikmeną, pavyzdžiui, diskelį, iš karto suvokia, kad kompiuterių programa - tai nėra prekė, o kūrinys, kuriuo galima naudotis pagal autoriaus suteikiamą licenciją ir kurią reglamentuoja ne prekybos taisyklės, o autorių teisių įstatymas.

Minėtame nutarime aiškiai nurodyta, kad prekių ženklinimo tvarka netaikoma nematerialiam turtui. Būtent kompiuterių programa ir yra tas nematerialus turtas, kurį saugo intelektinės nuosavybės teisių apsaugos įstatymai ir kuris, beje, turėtų būti apskaitomas įmonės balanse kaip nematerialus turtas.

Turbūt dauguma verslininkų nustebs sužinoję, kad, įsigydami ir naudodamiesi kompiuterių programa, jie neįgyja jokių nuosavybės teisių į pačią programą, išskyrus teisę naudotis programa, kuri suteikiama ir apibrėžiama licencinėje sutartyje.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Lietuvė iš Donecko sėdo prie taksi vairo Vilniuje: norėtųsi čia likti gyventi (45)

2017 vasario mėn. 26 d. 13:36
Dalia Gančiauskaitė gimė Rusijoje, Sachaline, o 1986 m., kai jai buvo treji metai, šeima persikėlė į Donecką. Šiame mieste ji ir gyveno iki pat persikėlimo į istorinę tėvynę, rašo ru.DELFI.lt.

Pavyzdingą kūną susikūrusi vilnietė: išbandžiau visas dietas, bet padėjo ne jos (102)

2017 vasario mėn. 26 d. 12:39
Diana Startaitė
Asmeninio albumo nuotr.
Nepageidaujami kilogramai užklumpa kaip liga, senatvė ar nauji mokesčiai. Būname jiems nepasiruošę ir dar kurį laiką nepastebime pokyčių. 23-ejų Diana Startaitė pasakojo, kad ją į realybę sugrąžino gana tiesmuki kursiokų klausimai. Ką daryti, kai džinsai tampa per siauri, kaip nepaprasti valios ir susikurti kūną, į kurį gražu žiūrėti ir kuriame gera jaustis – interviu su jauna vilniete.

A. Užkalniui kabino makaronus (116)

2017 vasario mėn. 26 d. 11:37
Pasta į lėkštę arba į namus
Andrius Užkalnis
Pradėkime nuo to, ką jūs labiausiai norite žinoti: apie tai, kodėl mes sakome taip, o ne kitaip. Žinomas posakis apie makaronų kabinimą ant ausų, kurį panaudojau antraštėje (taip, aš pats rašau tas antraštes trečiuoju asmeniu, o ką?) yra kilęs iš rusų kalbos ir ten paplitusio posakio, ir todėl nevartotinas, ir būtent todėl aš jį pavartojau, kad sukurčiau tą vadinamąjį disonansą, kuriuo taip žavisi internetų troliai.

Maskvoje – eitynės B. Nemcovui atminti (5)

2017 vasario mėn. 26 d. 14:02
Rusijos opozicija Maskvoje rengia demonstraciją užpernai nužudytam opozicijos lyderiui Borisui Nemcovui atminti. B. Nemcovas 2015-ųjų vasario 27 dieną nušautas šalia Kremliaus. Dėl nužudymo Rusijos teismas yra pradėjęs baudžiamąją bylą, bet kritikai įsitikinę, kad tikrieji žmogžudystės užsakovai niekada nepaaiškės.

Nereikia nė siaubo filmų – papasakojo, kaip nusikaltusius bausdavo viduramžių Lietuvoje (136)

2017 vasario mėn. 26 d. 10:34
Stasys Samalavičius, "Vilniaus Rotušė" nuotr.
Įsakymai nukirsdinti, žiaurūs kankinimo įnagiai ir makabrišku elgesiu garsėję broliai, kurie nugaros neatsukdavo net vienas kitam – visai tai ne ištraukos kokio siaubo filmo, o 18 amžiaus Vilniaus realybė.