Seimo rinkimai politikams rūpi kur kas labiau nei rinkėjams, ypač gyvenantiems užsienyje. Įvairiose šalyse įsikūrę Lietuvos piliečiai jau kelis mėnesius raginami registruotis ambasadose ir generaliniuose konsulatuose, kad galėtų balsuoti spalio 12-ąją, tačiau kol kas šis procesas vyksta vangokai. Rinkimų organizatoriai džiaugsis, jei savo valią pareikš bent 20 tūkst. žmonių – vienas iš keliasdešimties išeivių.
Žmonės, emigrantai
© S.Žiūros nuotr./Fotobankas
  • Informacija apie balsavimą Seimo rinkimuose įvairiose šalyse

    Per pastaruosius kelerius rinkimus išeiviai balsuodavo ir itin aktyviai (kai kuriose šalyse aktyvumas pasiekdavo 100 proc.), ir kelis kartus vangiau nei Lietuvoje gyvenantys rinkėjai (savo valią pareikšdavo vos dešimtadalis užsiregistravusių rinkėjų).

    Vienose valstybėse tiek Lietuvos ambasados, tiek lietuvių bendruomenės kviečia tautiečius spalio 12 d. atlikti pilietinę pareigą. Tam spausdinami plakatai, internetu platinami humoristiniai filmukai, rengiamos diskusijos. Kitose šalyse, kur gyvena nedaug lietuvių, diplomatinės atstovybės apsiriboja informacija savo tinklalapiuose. Tačiau visiems išeiviams galioja ta pati tvarka, kaip dalyvauti rinkimuose.

    Dauguma išeivių balsuoja paštu

    Visų pirma rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai kviečiami užsiregistruoti – elektroniniu paštu, telefonu, faksu, atitinkamoje valstybėje veikiančios ambasados tinklalapyje ar atėjus į pačią ambasadą arba generalinį konsultatą. Norint pakliūti į rinkėjų sąrašus reikia nurodyti savo vardą, adresą, asmens kodą, asmens tapatybės ar paso numerį.

    Kaip DELFI pasakojo Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento darbuotoja Angonita Rupšytė, atsakinga už balsavimą užsienyje, registracija leidžia patikslinti iš seniau turimus rinkėjų sąrašus. Mat dalis žmonių tik neseniai išvyko į užsienį ar anksčiau nebalsavo, kiti persikraustė į kitą valstybę, treti grįžo į Lietuvą.

    Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), gavusi duomenis apie išeivius, patikrina, ar jie tikrai yra balsuoti galintys Lietuvos piliečiai, ir iš mūsų šalyje gyvenančių rinkėjų sąrašo perkelia prie tų, kurie balsuoja užsienyje.

    Pildydami registracijos anketą žmonės turi nurodyti, ar nori balsuoti paštu. Tokiu atveju jiems bus išsiusti biuleteniai (pirmam, antram arba abiem turams, priklausomai nuo rinkėjo noro), specialūs vokai ir instrukcija, kaip balsuoti. Pareiškus savo valią biuletenį teliks įdėti į voką ir išsiųsti į ambasadą. Už tai rinkėjams mokėti nereikės.

    Kadangi kai kuriose šalyse paštas dirba lėtai, o biuletenius reikės siųsti toli, žmonės kviečiami nedelsti ir registruotis jau dabar. Mat susizgribęs paskutinę savaitę rinkėjas gali nebesuspėti balsuoti paštu.

    Tie, kam patogu balsuoti ambasadoje, galės tai daryti per rinkimus. Šie žmonės taip pat kviečiami registruotis, kad būtų išvengta nesusipratimų dėl, pavyzdžiui, balsavimo kelis kartus.

    Tačiau VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas anksčiau DELFI teigė, kad net neužsiregistravę žmonės ambasadose galės dalyvauti rinkimuos. Tuo tarpu norintiems savo valią pareikšti paštu registracija būtina, kitaip bus neaišku, kur ir kam siųsti biuletenius.

    Užsienio reikalų ministerijos teigimu, per ankstesnius rinkimus dauguma užsienyje nuolat gyvenančių Lietuvos piliečių balsavo būtent paštu.

    Pasak A. Rupšytės, biuleteniai į užsienį skubiuoju paštu bus pradėti siųsti rugsėjį, kai tik VRK paskelbs visus kandidatų sąrašus. Pirmieji biuleteniai su rinkimuose dalyvaujančių partijų pavadinimais ir Vilniaus Naujamiesčio apygardoje (į ją suplaukia visi balsai iš užsienio) kandidatuojančių žmonių pavardėmis skiriami būtent išeiviams.

    Tuomet biuletenius ambasados siunčia užsiregistravusiems rinkėjams, o šie, gavę juos, gali balsuoti.

    A. Rupšytės teigimu, kadangi nežinoma, kiek tiksliai emigrantų balsuos, kol kas sunku pasakyti, kiek kainuos rinkimai užsienyje. Tam numatyta maždaug 0,5 mln. Lt, tačiau jei faktinės išlaidos bus didesnės, teks atseikėti daugiau lėšų.

    Pinigų reikės ir papildomiems balsavimo punktams, kuriuos žadama įsteigti kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Rusijoje). Vien Didžiojoje Britanijoje turėtų atsirasti bent septyni balsavimo punktai.

    Aktyvumas – ir 9 proc., ir 100 proc.

    Anot A. Rupšytės, nors iki rinkimų lieka vis mažiau laiko, rinkėjai registruojasi vangiai. „Žmonių aktyvumo nėra“, - apgailestavo ji.

    Į rinkėjų sąrašus įtrauktų žmonių skaičius auga dešimtis kartų lėčiau nei emigrantų. Be to, nemaža dalis užsiregistravusiųjų per rinkimus vis tiek nebalsuoja. Pavyzdžiui, 1996 m. Seimo rinkimuose žadėjo dalyvauti 11 tūkst. piliečių, o balsavo mažiau nei 39 proc. iš jų.

    2000 m. parlamentą rinko beveik kas antras iš 11,5 tūkst., o 2004 m. – beveik 55 proc. iš 17 tūkst. užsiregistravusiųjų.

    Aktyviau išeiviai dalyvaudavo prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. Pavyzdžiui, europarlamentarus rinko per 64 proc. iš 15,8 tūkst., o prezidentą 2004 m. – net 67 proc. iš 17 tūkst. žmonių.

    Didžiausio emigrantų dėmesio sulaukė referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje – iš 16 tūkst. rinkėjų balsavo daugiau nei 85 proc. Apytiksliais skaičiavimais, vien per pastaruosius keliolika metų į užsienį galėjo išvykti 400-500 tūkst. žmonių.

    Išeivių aktyvumas balsuojant per pastaruosius keliolika metų kai kuriose šalyse siekdavo vos 9,43 proc. (Brazilijoje per 2004 m. Seimo rinkimus), 10,31 proc. ir 20 proc. (Rusijoje bei Brazilijoje per 1997 m. prezidento rinkimus), 16,88 proc. ir 22,81 proc. (Latvijoje bei Estijoje per 2000 m. Seimo rinkimus) iš užsiregistravusiųjų, 18,6 proc. (Estijoje per 2003 m. prezidento rinkimus).

    Tačiau kartais balsuodavo daugiau nei 95 proc. rinkėjų (Belgijoje, Danijoje ir Švedijoje per referendumą, Japonijoje per 2000 m. parlamento rinkimus). Dar dažniau savo valią pareikšdavo visi užsiregistravę rinkėjai (Egipte per 2004 m. prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, Kazachstane, Kinijoje ir Turkijoje per 1997 m. prezidento rinkimus, Urugvajuje per 2000 m. parlamento rinkimus, Venesueloje per referendumą).

    Šiuo požiūriu absoliučiais rekordininkais galima vadinti Gruzijoje gyvenančius lietuvius. Visus kartus nuo 2000 m. parlamento rinkimų čia balsuodavo po 100 proc. užsiregistravusiųjų.

    Sprendžiant iš turimų sąrašų (praėjusių Seimo rinkimų duomenys), daugiausia rinkėjų gyvena JAV (4 tūkst. 776, nors išeivių čia priskaičiuojama apie pusė milijono), Rusijoje (1 tūkst. 594), Vokietijoje (1 tūkst. 287), Didžiojoje Britanijoje (1 tūkst. 125, nors lietuvių čia gali gyventi apie 200 tūkst.).

    Ispanijoje, kuri prieš keletą metų traukė tūkstančius lietuvių, buvo užsiregistravę 620 rinkėjai. Airijoje, kur gali gyventi per 100 tūkst. lietuvių, praėjusiuose rinkimuose žadėjo dalyvauti tik 287 žmonių – beveik dvigubai mažiau nei tolimojoje Argentinoje (529), šiek tiek mažiau nei Australijoje (325) ir vos pusketvirto karto daugiau nei Japonijoje (81).

    Balsuoti ragina ir patys išeiviai

    Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje balsuoti išeivius ragina svetainėje „YouTube" patalpintais filmukais su šūkiu „Kur jūsų rankos?" Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga diskusijoms apie šalies ateitį sukūrė tinklalapį, kurį galima pasiekti adresais kurjusurankos.lt ir lietuvosateitis.com.

    Airijos lietuviai tautiečiams apie rinkimus primena tuščiu juodu karstu su prierašu: „Aš esu? Išėjęs balsuoti…“ ir specialiu tinklalapiu.

    Tuo tarpu išeivius Amerikoje balsuoti ragina tenykštė lietuviška žiniasklaida. Čikagoje leidžiamas savaitraštis „Vakarai“ ir interneto dienraštis vakarai.us sumanė akciją „Neleisk nuspręsti už tave!“ Specialiai sukurtame tinklalapyje aiškinama, kaip skirtingose JAV vietovėse gyvenantys lietuviai gali balsuoti, skelbiama informacija apie Lietuvos atstovybes JAV, kita su Seimo rinkimais susijusi informacija.

    Informacijos apie balsavimą Seimo rinkimuose įvairiose šalyse galite rasti Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklalapiuose

    Airijoje
    Albanijoje
    Andoroje
    Argentinoje
    Austrijoje
    Baltarusijoje
    Belgijoje
    Bosnijoje ir Hercegovinoje
    Brazilijoje
    Čekijoje
    Čilėje
    Danijoje
    Egipte
    Ekvadore
    Estijoje
    Etiopijoje
    Filipinuose
    Graikijoje
    Gruzijoje
    Irane
    Islandijoje
    Ispanijoje
    Italijoje
    Izraelyje
    Japonijoje
    Jungtinėse Valstijose
    Jordanijoje
    Didžiojoje Britanijoje
    Jungtiniuose Arabų Emyratuose
    Juodkalnijoje
    Kanadoje
    Kazachstane
    Kinijoje
    Kipre
    Kirgizijoje
    Kolumbijoje
    Korėjos Respublikoje
    Kroatijoje
    Kuveite
    Latvijoje
    Lenkijoje
    Libane
    Lichtenšteine
    Liuksemburge
    Maltoje
    Maroke
    Meksikoje
    Mongolijoje
    Nyderlanduose
    Norvegijoje
    Pietų Afrikos Respublikoje
    Portugalijoje
    Prancūzijoje
    Rumunijoje
    Rusijoje
    San Marine
    Saudo Arabijoje
    Serbijoje
    Sirijoje
    Slovakijoje
    Suomijoje
    Švedijoje
    Šveicarijoje
    Tadžikistane
    Tunise
    Turkijoje
    Ukrainoje
    Urugvajuje
    Uzbekistane
    Venesueloje
    Vengrijoje
    Vietname
    Vokietijoje

  • Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
    Parašykite savo nuomonę
    arba diskutuokite anonimiškai čia
    Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
    Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

    Top naujienos

    Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (23)

    Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

    Gyvai / Lietuvos įtakingiausieji 2017: DELFI TV tiesiogiai su vienu įtakingiausių Lietuvos ekonomistų G. Nausėda (1)

    Tęsdamas išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“, DELFI pristato įtakingiausių...

    N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (16)

    „Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

    Barselonos teroristo medžioklė: jis gali būti bet kur Europoje (2)

    Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

    D. Kuprys paliko NŽT vadovo pareigas (5)

    Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai ( NŽT ) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

    G. Žiemelis investuoja į tūkstančio vietų bendrabutį (57)

    Gediminas Žiemelis investuoja į daugiau kaip tūkstančio vietų bendrabutį darbininkams.

    Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1726)

    Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

    Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (137)

    Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

    Svajonių atostogų vieta, į kurią turistų skaičius griežtai ribojamas (2)

    Ieškantys geriausios vietos nardymui ir vietos puikios atostogoms – turėtų vykti į Atlanto...