Bado akcijų bangos kelia ligų audrą?

 (2)
KMUK Gastroenterologijos klinikos vadovas doc. L.Kupčinskas mano, jog badavimas kelia pavojų žmogaus gyvybei, o jo pasekmės gali atnešti rimtų ir nepataisomų sveikatos sutrikimų. Bandydami mėnesį vandeniu mitusį žmogų pastatyti ant kojų, stacionaro gydytojai kasdien iš mokesčių mokėtojų aruodų paima po 100-150 Lt. Po dešimties parų vieno tokio badautojo "atpompavimo" kaina pasiekia keturženklę sumą. Deja, šiomis investicijomis užtušuojamos tik pirmosios ilgalaikio nevalgymo pasekmės.
32 paras išbadavusių keturių "inkariečių" pavyzdžiu vis dažniau seka kitų bankrutavusių šalies įmonių darbininkai. Jie taip pat bando savo neišmokėtus atlyginimus "išsimušti" griebdamiesi bado akcijų, t.y. visiškai atsisakydami maisto. Visi tikisi, jog pakentės, pabadaus, o pasiekę savo pasveiks ir toliau gyvens lyg nieko nebuvę.

Ar tai nėra naivus pasitikėjimas savo geležine sveikata ir dar vienas bandymas apgauti prigimtį? Ar ilgalaikis badmiriavimas neužmeta visam likusiam gyvenimui ant badavusiojo pečių sveikatos problemų kraičio? O gal atvirkščiai badavimu galima pagydyti kai kurias įsisenėjusias ligas?..

Uždrausta

"Antroje XX amžiaus pusėje išties buvo mada gydyti įvairias ligas, pavyzdžiui, bronchinę astmą ar susirgimus alergija, atsisakant maisto ir vartojant tik vandenį. Tačiau septintojo dešimtmečio pabaigoje Pasaulinės sveikatos organizacija uždraudė naudoti badavimą kaip gydymo metodą", - LŽ pasakojo Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) esančios Gastroenterologijos klinikos vadovas docentas Limas Kupčinskas.

Anot jo, jau daugiau nei prieš tris dešimtmečius ši metodika nepatvirtino lūkesčių buvo prieita išvada, jog visiškas badavimas yra pavojingas dalykas, galintis turėti sunkių pasekmiųžmogaus gyvenime.

Net žarnyno valymas badaujant laikomas paramedicininės praktikos prasimanymu ir klizmavimo procedūra, anot medikų, jokios naudos badaujančiajam, kaip įprasta manyti, neduoda - susikaupusios nuodingos medžiagos nepasišalina.

Nepaisant to, šiandien dar dažnai pasitaiko tokių, kurie, pasiskaitę paramedicinos žinynų, bando savo negalavimus gydyti ilgesnį ar trumpesnį periodą atsisakydami maisto. "Mokslinės medicinos šalininkai tokios gydymo formos nepripažįsta", - LŽ pažymėjo L.Kupčinskas. Jis teigė, jog nutukimo atveju medikai skiria kruopščiai apskaičiuotomis kalorijomis grįstą dietą, tačiau visiško bado netaiko. "Beje, badavimo pasekmių, net numetęs kelis kilogramus svorio, žmogus gali ir nepajusti. Tačiau bet kuriam badautojui gali sutrikti imuninė sistema ir jis taps imlesnis bakterinėms ir virusinėms infekcijoms. Negana to, badavimas sukelia riziką išryškėti užslėptiems genetiniams defektams, polinkiui į ligą. Gali atsirasti komplikacijų, išryškėti lėtinės ligos. Tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms", - pažymėjo L.Kupčinskas.

Pakitimai

KMUK Gastroenterologijos klinikos vadovas papasakojo, kokie pakitimai vyksta organizme, kai vartojami skysčiai ir druskingas vanduo.

Kai organizmas su maistu nebegauna energijos, iš pradžių sunaudojamos kepenyse esančios nedidelės angliavandenių atsargos. Kai jų nelieka, organizmas pradeda naudoti riebalų sankaupas, kurios yra poodiniuose sluoksniuose ir įvairiuose organuose. Kai ir šios atsargos išsenka, pradedami naudoti baltymai. Kaip žinoma, jie yra visų vidaus organų struktūros pagrindas. itai tada ir prasideda virškinimo trakto, širdies raumenų ir kitų sistemų nykimas - degeneracija.

"Nenaudojant maisto kaip natūralaus stimuliatoriaus, sutrinka virškinimo trakto motorika, nebedirba tulžies pūslė ir skrandis, o plonosiose žarnose, kuriose paprastai rezorbuojasi maistas, vystosi visiška gaurelių atrofija, pasakoja docentas, - Laimei, tai yra grįžtamasis procesas, bet jei po ilgo badavimo iškart pradedama normaliai valgyti, tai šių gaurelių nunykimas gali sukelti sunkų viduriavimą, pykinimą ir net skrandžio išsiplėtimą". Gydytojas L.Kupčinskas pažymėjo, jog tuo atveju gali prireikti net chirurginės intervencijos, žmogui gali grėsti mirtis. Dėl to po badavimo reikia atgauti jėgas, reikalinga dieta, kuri trunka panašiai tiek pat laiko, kaip ir pats badavimas. Kalbant apie badavimą, reikėtų nepamiršti, kas vyksta kraujyje. Be to, kad badavimas sumažina kraujyje limfocitų (ląstelių, gaminančių antikūnus) skaičių, dėl ko krinta atsparumas, kraujyje dar mažėja ir baltymų. O tai gali sukelti kūno patinimus.

"Norint įsivaizduoti, kas tai yra, reikia prisiminti ne sykį dokumentinėse juostose matytus badaujančius trečiojo pasaulio vaikus išsipūtusiais pilvais", - palygino L.Kupčinskas ir paaiškino, jog tai vyksta dėl to, kad sumažėjus baltymų kiekiui kraujyje susikaupę skysčiai eina į audinius - kaupiasi pilvaplėvėje arba pliauros ertmėje. Be visa to, dėl badavimo gali atsirasti kardiovaskulinės sistemos sutrikimas ir dėl elektrolitų - kalio ir magnio balanso koncentracijos išsiderinimo gali išsivystyti širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai.

Čia docentas L.Kupčinskas papasakojo atvejį iš savo praktikos, kai viena nutukusi jauna moteris savarankiškai bandė visiškai nevalgydama mesti svorį. Kauno "Inkaro" įmonės darbininkės, reikalaudamos neišmokėtų atlyginimų, save badu marino net 32 paras!

Po 20 parų dėl visiško elektrolitų balanso išsiderinimo (mat ji dar vartojo skystį varančius diuretikus) ši moteris mirė nuo širdies ritmo sutrikimų, nes jų sureguliuoti medikai jau negalėjo. Docentas L.Kupčinskas, paklaustas, kada prasideda kritinė badautojo riba, atsakė, jog keturios "inkarietės" nutraukė savo bado akciją po 32 parų pačiu laiku - jos jau stovėjo ties ta kritine riba.

"Mėnuo - tai kritinio laikotarpio pradžia. Medicinos priemonės, bandant gydyti tokį ilgalaikį badavimą, gali būti ir nesėkmingos", - pažymėjo L.Kupčinskas ir prisiminė bemaž 15-20 metų senumo įvykį - Airių respublikonų armijos karių bado streiką politiniais reikalavimais. Tuomet vienas 56 paras išbadavęs žmogus mirė.

Kaina

Daugelio medikų teigimu, žmogaus sveikata brangi, tik turėdamas ją žmogus gali save realizuoti, būti kitų įvertintas. Ekonominius reikalavimus realizuoti badavimu yra pavojinga - vėliau tas poelgis gali iš žmogaus pareikalauti dar didesnių moralinių ir finansinių investicijų.

Pasidomėjus, kiek pradžiai reikia "valdiškų" pinigų, bandant gydyti prisibadavusį žmogų, šios klinikos slaugos administratoriai apskaičiavo: vien lovadienis kainuoja 46 Lt. Slaugos priemonės tyrimams, infūzijos bei skiediniai atsieina dar 20 Lt. Eteriniai-baltyminiai mišiniai - dar 46 ar net 76 Lt. O jei dar prireikia suleisti specialų 500 ml kiekio baltymų flakoną į kraują, tenka dar pakloti 130 Lt.

Taigi visa tai susumavus išeina, jog per 10 dienų vienam ligoninėje paviešėjusiam badautojui "atstatyti" prireiks mažiausiai 1000 litų. O jei jų bus keturi, dešimt ar dvidešimt?..

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Emigravusių lietuvių apklausa dėl „Brexit”: rezultatai nustebino visus (808)

2017 balandžio mėn. 25 d. 19:32
Rezultatai nustebino ne tik pačius apklausos rengėjus, bet ir Lietuvos Seimo narius.

Plaukų stilistas papasakojo, kas žudo jūsų plaukus klydote ir dėl kokosų aliejaus (44)

2017 balandžio mėn. 25 d. 22:38
Plaukų stilistas Edvardas Kulvičius sako, kad plaukai – žmogaus sveikatos veidrodis. Jei jie nusilpę, pilki ar skilinėja, pirmiausia reikėtų pasidaryti kraujo tyrimą ir nustatyti, kokių medžiagų jums trūksta.

Memento mori arba jei važiuoji į Lenkiją pasidomėk ir paminklų kainomis (136)

2017 balandžio mėn. 25 d. 20:43
„Neseniai šį pasaulį paliko mano teta, kuri visą savo gyvenimą taupė laidotuvėms. Aš jos paklausiau, ar tikrai tai taip svarbu? Juk, atrodo, gyvenk ir džiaukis, o numirus vis vien palaidos. Tačiau teta paaiškino: „Palaidot tai palaidos, vaikeli, bet kas man paminklą pastatys, jei nepaliksiu pinigėlių?“, - rašo straipsnio autorė.

Orai: iki šilumos – tik kelios dienos (4)

2017 balandžio mėn. 26 d. 00:05
Orai: iki šilumos – tik kelios dienos
DELFI / Kęstutis Cemnolonskis
Antroje savaitės pusėje neramus vėjas kasdien dangumi gins debesis, iš kurių gausiau palis penktadienį.

Supelijusi duona apgaulinga: įspėja apie nematomą pavojų (4)

2017 balandžio mėn. 26 d. 00:57
Taip tikriausiai yra nutikę ir jums: atidarote tik vakar pirktos duonos maišelį, o ant pirmos riekės jau matote melsvus pūkuotus taškus - duona supelijo. Tačiau juk mus mokė, kad maisto švaistyti nevalia, o pelėsis tai dar ne pasaulio pabaiga, todėl dėmę galima tiesiog nupjauti. Bet ar taip elgtis protinga? Mokslininkai teigia, kad dažnai taip darydami apie šį tą nepagalvojame.