Bado akcijų bangos kelia ligų audrą?

 (2)
KMUK Gastroenterologijos klinikos vadovas doc. L.Kupčinskas mano, jog badavimas kelia pavojų žmogaus gyvybei, o jo pasekmės gali atnešti rimtų ir nepataisomų sveikatos sutrikimų. Bandydami mėnesį vandeniu mitusį žmogų pastatyti ant kojų, stacionaro gydytojai kasdien iš mokesčių mokėtojų aruodų paima po 100-150 Lt. Po dešimties parų vieno tokio badautojo "atpompavimo" kaina pasiekia keturženklę sumą. Deja, šiomis investicijomis užtušuojamos tik pirmosios ilgalaikio nevalgymo pasekmės.
32 paras išbadavusių keturių "inkariečių" pavyzdžiu vis dažniau seka kitų bankrutavusių šalies įmonių darbininkai. Jie taip pat bando savo neišmokėtus atlyginimus "išsimušti" griebdamiesi bado akcijų, t.y. visiškai atsisakydami maisto. Visi tikisi, jog pakentės, pabadaus, o pasiekę savo pasveiks ir toliau gyvens lyg nieko nebuvę.

Ar tai nėra naivus pasitikėjimas savo geležine sveikata ir dar vienas bandymas apgauti prigimtį? Ar ilgalaikis badmiriavimas neužmeta visam likusiam gyvenimui ant badavusiojo pečių sveikatos problemų kraičio? O gal atvirkščiai badavimu galima pagydyti kai kurias įsisenėjusias ligas?..

Uždrausta

"Antroje XX amžiaus pusėje išties buvo mada gydyti įvairias ligas, pavyzdžiui, bronchinę astmą ar susirgimus alergija, atsisakant maisto ir vartojant tik vandenį. Tačiau septintojo dešimtmečio pabaigoje Pasaulinės sveikatos organizacija uždraudė naudoti badavimą kaip gydymo metodą", - LŽ pasakojo Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) esančios Gastroenterologijos klinikos vadovas docentas Limas Kupčinskas.

Anot jo, jau daugiau nei prieš tris dešimtmečius ši metodika nepatvirtino lūkesčių buvo prieita išvada, jog visiškas badavimas yra pavojingas dalykas, galintis turėti sunkių pasekmiųžmogaus gyvenime.

Net žarnyno valymas badaujant laikomas paramedicininės praktikos prasimanymu ir klizmavimo procedūra, anot medikų, jokios naudos badaujančiajam, kaip įprasta manyti, neduoda - susikaupusios nuodingos medžiagos nepasišalina.

Nepaisant to, šiandien dar dažnai pasitaiko tokių, kurie, pasiskaitę paramedicinos žinynų, bando savo negalavimus gydyti ilgesnį ar trumpesnį periodą atsisakydami maisto. "Mokslinės medicinos šalininkai tokios gydymo formos nepripažįsta", - LŽ pažymėjo L.Kupčinskas. Jis teigė, jog nutukimo atveju medikai skiria kruopščiai apskaičiuotomis kalorijomis grįstą dietą, tačiau visiško bado netaiko. "Beje, badavimo pasekmių, net numetęs kelis kilogramus svorio, žmogus gali ir nepajusti. Tačiau bet kuriam badautojui gali sutrikti imuninė sistema ir jis taps imlesnis bakterinėms ir virusinėms infekcijoms. Negana to, badavimas sukelia riziką išryškėti užslėptiems genetiniams defektams, polinkiui į ligą. Gali atsirasti komplikacijų, išryškėti lėtinės ligos. Tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms", - pažymėjo L.Kupčinskas.

Pakitimai

KMUK Gastroenterologijos klinikos vadovas papasakojo, kokie pakitimai vyksta organizme, kai vartojami skysčiai ir druskingas vanduo.

Kai organizmas su maistu nebegauna energijos, iš pradžių sunaudojamos kepenyse esančios nedidelės angliavandenių atsargos. Kai jų nelieka, organizmas pradeda naudoti riebalų sankaupas, kurios yra poodiniuose sluoksniuose ir įvairiuose organuose. Kai ir šios atsargos išsenka, pradedami naudoti baltymai. Kaip žinoma, jie yra visų vidaus organų struktūros pagrindas. itai tada ir prasideda virškinimo trakto, širdies raumenų ir kitų sistemų nykimas - degeneracija.

"Nenaudojant maisto kaip natūralaus stimuliatoriaus, sutrinka virškinimo trakto motorika, nebedirba tulžies pūslė ir skrandis, o plonosiose žarnose, kuriose paprastai rezorbuojasi maistas, vystosi visiška gaurelių atrofija, pasakoja docentas, - Laimei, tai yra grįžtamasis procesas, bet jei po ilgo badavimo iškart pradedama normaliai valgyti, tai šių gaurelių nunykimas gali sukelti sunkų viduriavimą, pykinimą ir net skrandžio išsiplėtimą". Gydytojas L.Kupčinskas pažymėjo, jog tuo atveju gali prireikti net chirurginės intervencijos, žmogui gali grėsti mirtis. Dėl to po badavimo reikia atgauti jėgas, reikalinga dieta, kuri trunka panašiai tiek pat laiko, kaip ir pats badavimas. Kalbant apie badavimą, reikėtų nepamiršti, kas vyksta kraujyje. Be to, kad badavimas sumažina kraujyje limfocitų (ląstelių, gaminančių antikūnus) skaičių, dėl ko krinta atsparumas, kraujyje dar mažėja ir baltymų. O tai gali sukelti kūno patinimus.

"Norint įsivaizduoti, kas tai yra, reikia prisiminti ne sykį dokumentinėse juostose matytus badaujančius trečiojo pasaulio vaikus išsipūtusiais pilvais", - palygino L.Kupčinskas ir paaiškino, jog tai vyksta dėl to, kad sumažėjus baltymų kiekiui kraujyje susikaupę skysčiai eina į audinius - kaupiasi pilvaplėvėje arba pliauros ertmėje. Be visa to, dėl badavimo gali atsirasti kardiovaskulinės sistemos sutrikimas ir dėl elektrolitų - kalio ir magnio balanso koncentracijos išsiderinimo gali išsivystyti širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai.

Čia docentas L.Kupčinskas papasakojo atvejį iš savo praktikos, kai viena nutukusi jauna moteris savarankiškai bandė visiškai nevalgydama mesti svorį. Kauno "Inkaro" įmonės darbininkės, reikalaudamos neišmokėtų atlyginimų, save badu marino net 32 paras!

Po 20 parų dėl visiško elektrolitų balanso išsiderinimo (mat ji dar vartojo skystį varančius diuretikus) ši moteris mirė nuo širdies ritmo sutrikimų, nes jų sureguliuoti medikai jau negalėjo. Docentas L.Kupčinskas, paklaustas, kada prasideda kritinė badautojo riba, atsakė, jog keturios "inkarietės" nutraukė savo bado akciją po 32 parų pačiu laiku - jos jau stovėjo ties ta kritine riba.

"Mėnuo - tai kritinio laikotarpio pradžia. Medicinos priemonės, bandant gydyti tokį ilgalaikį badavimą, gali būti ir nesėkmingos", - pažymėjo L.Kupčinskas ir prisiminė bemaž 15-20 metų senumo įvykį - Airių respublikonų armijos karių bado streiką politiniais reikalavimais. Tuomet vienas 56 paras išbadavęs žmogus mirė.

Kaina

Daugelio medikų teigimu, žmogaus sveikata brangi, tik turėdamas ją žmogus gali save realizuoti, būti kitų įvertintas. Ekonominius reikalavimus realizuoti badavimu yra pavojinga - vėliau tas poelgis gali iš žmogaus pareikalauti dar didesnių moralinių ir finansinių investicijų.

Pasidomėjus, kiek pradžiai reikia "valdiškų" pinigų, bandant gydyti prisibadavusį žmogų, šios klinikos slaugos administratoriai apskaičiavo: vien lovadienis kainuoja 46 Lt. Slaugos priemonės tyrimams, infūzijos bei skiediniai atsieina dar 20 Lt. Eteriniai-baltyminiai mišiniai - dar 46 ar net 76 Lt. O jei dar prireikia suleisti specialų 500 ml kiekio baltymų flakoną į kraują, tenka dar pakloti 130 Lt.

Taigi visa tai susumavus išeina, jog per 10 dienų vienam ligoninėje paviešėjusiam badautojui "atstatyti" prireiks mažiausiai 1000 litų. O jei jų bus keturi, dešimt ar dvidešimt?..

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

Vis žemiau ir žemiau: blogiau buvo tik konservatoriams (72)

2017 gegužės mėn. 22 d. 19:49
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai tolygiai čiuožia žemyn: šis procesas kur kas spartesnis nei socialdemokratų, kai praėjusioje kadencijoje jie ėmėsi vadovauti valdančiajai koalicijai, bet valstiečių situacija nepalyginamai geresnė nei konservatorių Andriaus Kubiliaus ir ekonominės krizės laikais.

S. Ahy įvardijo pagrindinį šiuolaikinio žmogaus poreikį (49)

2017 gegužės mėn. 22 d. 19:07
Politikos strategas, aktyvus demokratijos procesų rėmėjas dr. Shahriaras Ahy kalbės apie Lietuvoje planuojamą pradėti iniciatyvą „Lietuva 4.000.000“. Jos tikslas - suvienyti visame pasaulyje esančius lietuvius ir taip patenkinti šiuolaikinių žmonių poreikį priklausyti bendruomenei.

Naujovės parduotuvėse sumažins eiles ir neleis apsirikti skaičiuojant grąžą (120)

2017 gegužės mėn. 22 d. 17:44
Savitarnos kasos jau paplito, bet netrukus naujovių parduotuvėse, siekiant išvengti eilių ir klaidų, bus ir daugiau, LRT RADIJUI sako bendrovės „Strongpoint“ išmaniųjų parduotuvės sprendimų grupės vadovas Povilas Kepalavičius.

R. Karbauskis: Darbo kodekso svarstymas bus atidėtas (162)

2017 gegužės mėn. 22 d. 17:53
Be Trišalės tarybos išvados dėl naujojo Darbo kodekso pataisų, kurioms yra pritaręs parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstymas Seime neprasidės, žada „valstiečiai“.

A. Milaknio tritaškių Klaipėdoje įkvėptas „Žalgiris“ pirmas žengė į LKL finalą (25)

2017 gegužės mėn. 22 d. 17:42
Klaipėdos "Neptūnas" - Kauno "Žalgiris"
DELFI / Karolis Bakūnas
„Tete-a-Tete Casino LKL“ čempionato pusfinalio ketvirtose rungtynėse Klaipėdos „Neptūnas“ namuose neatsilaikė prieš Kauno „Žalgirį“ – 53:69 (12:15, 9:13, 19:21, 13:20). Seriją iki trijų pergalių žalgiriečiai laimėjo 3-1 ir žengė į finalą, kuriame jų varžovais taps Panevėžio „Lietkabelis“ arba Vilniaus „Lietuvos rytas“.