Kritiką Lietuvos politikai itin skaudžiai pakenčia. Jei kas nors pasako, kad vienas kuris nors politikas ar aukštesnes pareigas užimantis valstybės pareigūnas padarė ką nors prasilenkiančio su politine ar tarnybine etika, šis apsimeta nustebęs ir tuoj pat puola aiškinti, kad kritikai tiesiog nori jį sukompromituoti.
A.Paulauskas ir V.Adamkus
© BNS foto
Lygiai taip pat, o gal net garsiau reaguojama į aukštų politikų pareiškimus vieni kitiems. Valdas Adamkus jau viešai vengia kritikuoti Algirdą Brazauską, kaip ir A. Brazauskas – Prezidentą.

Šią savaitę Prezidentui papriekaištavus, kad socialliberalai nelinkę ginti savo ministrų ir palieka šiuos bei kuruojamas sritis likimo bei socialdemokratų valiai, valstybės vadovą užsipuolė abeji koalicijos partneriai. Ir net pateikė priežastį, dėl ko taip buvo padaryta.

Aišku, rinkimai, ir aišku, kad Valdas Adamkus nori sumenkinti koalicijos atliekamą gyvybiškai svarbų darbą valstybei. Štai Gediminas Kirkilas rašo, kad tokia Prezidento pozicija, t.y. kritika, nepadeda spręsti švietimo, socialinės ar sveikatos apsaugos problemų. Ir skaldo koalicijos partnerius. Socialliberalai taip pat apkaltino Prezidentūrą rezgant rinkimines pinkles ir skaldant partnerius.

Tokios panašaus turinio diskusijos, kam labiau rūpi Lietuva, A. Paulauskui, A. Brazauskui ar V. Adamkui, tęsiasi iki šiol.

Vis dėlto oficialūs pareiškimai neatitinka realios situacijos ir iš tikrųjų yra graži priedanga, mat dauguma visuomenės pernelyg nesigilina į politikos virtuvę. Jei pasako V. Adamkus, kad valdančioji koalicija murkdosi smulkmeniškuose dalykuose ir savo interesuose, iš tikrųjų kai kam gali pasirodyti, kad taip ir yra. Jeigu G. Kirkilas sureikšmino Prezidento kritiką iki tokio lygmens, kad ji gali suskaldyti valdančiąją koaliciją, tuo taip pat kas nors patikėjo.

Tačiau tai, kad socialliberalai jau kuris laikas akivaizdžiai pataikauja socialdemokratams, greitai leis konstatuoti, kad nėra, o gal net ir nebuvo jokios koalicinės politikos.

Yra tik interesai, ir net ne partijų, o virš jų stovinčių lyderių, nebeišsitenkančių senuose marškinėliuose. Juk socialliberalai į Prezidento priekaištus sureagavo tik tada, kai pajuto palaikymą iš didžiojo koalicijos brolio.

Tiksliau, pats socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas iškart po susitikimo tvirtino, kad nėra labai patenkintas tuo, kas buvo padaryta su jų ministro kuruojama švietimo reforma. A. Paulauskas davė suprasti, kad tarsi išgavo iš A. Brazausko pažadą, jog tokia praktika, kai ministrai atsostogauja, keisti reformos kursą, nebebus taikoma. Juk jie turį atsiskaityti visuomenei.

Niekam ne paslaptis (nors gal ir turėjo būti), kad pats ministras Monkevičius gana rimtai galvojo apie atsistatydinimą, kai jam nežinant, atostogaujant, per dieną Vyriausybės posėdyje buvo pakoreguotas švietimo reformos kursas. Iš tikrųjų tai yra akibrokštas ir save gerbianti partija turėtų mažų mažiausiai pareikšti didelį protestą tam, kas įvyko.

Viena vertus, tai yra partijos garbė, jeigu ji gali apginti savo ministrą ir savo politiką. Juk tam, ką darė A. Monkevičius, visuomet priešinosi A. Brazausko aplinka ir netgi nepartiniai socialliberalų frakcijos nariai. Tuo tarpu partija ir frakcijos dauguma A. Monkevičių palaikė.

Jeigu neapgina savo partijos pozicijos, tai tada kam stebėtis, kad žmonės nepasitiki politinėmis partijomis – jos juk nieko negali, dirba neefektyviai.

Antra, viso politinio proceso plėtros ir jo dalyvių reikalas yra ir tai, kaip politiką ir valstybės valdymą vertina visuomenė. Jeigu ministrui atsostogaujant galima pagal kažkieno įgeidžius pakeisti reformos eigą ir partija, kuriai atstovauja ministras, nepareiškia realaus pasipiktinimo, tai gal tada tai yra norma. Bet ar ta norma yra gera ir kur link su tokia praktika yra einama?

Kaip galima būtų vertinti G. Kirkilo argumentą, kad, suprask, reforma buvo pakoreguota, nes “reforma nėra dogma, ji turi būti vykdoma, atsižvelgiant į realias galimybes ir aplinkybes”. Bet juk yra skirtumas, kai reforma keičiama už akių, ministrui išvykus atostogų, skubiai, ir kai dėl jos kurso su ministru dalykiškai tariamasi. Jei ministro pozicija radikaliai skiriasi nuo Vyriausybės ir jeigu jo neparemia partija, tai ministras atsistatydina. Tačiau šįkart buvo kitaip.

Taip kad ši padėtis svariai prisideda prie to skepticizmo, kurį reiškia valstybės gyventojai apklausose, vertindami institucijų darbą ir galimybes.

Kitas klausimas, kodėl socialliberalai, užuot išnaudoję palankią poziciją koalicijoje, t.y. išnaudoję savo potencialą kaip jėgos, be kurios nepavyktų suformuoti stabilios valdančiosios koalicijos, nuolankiai linkčioja didiesiems broliams ir net puola Prezidentą, jiems tai akivaizdžiai parodžiusį.

Atrodo, kad gandai apie A. Paulausko norą su socialliberalais prisijungti prie socialdemokratų ir tapti šios jėgos remiamu kandidatu į Prezidentus nėra tokie iš piršto laužti. Tačiau jeigu taip, tai A. Paulauskas savo ambicijoms patenkinti aukoja ne tik partijos, bet ir valstybės interesus. Ir prie jo prisideda visas kolegų politikų būrys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (84)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (99)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (12)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (64)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (152)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (109)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

A. Bagatskis mėgavosi lietuvių komplimentu Latvijos rinktinei

Latvijos nacionalinė komanda laimėjo didelį susidomėjimą kėlusias draugiškas rungtynes Rygoje...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (72)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Siekiama patikslinti Tarybų Sąjungos Lietuvai padarytą žalą (166)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras neranda mokslininko, kuris už vidutinį centro...

Priežastys, kodėl apsilankius tualete vargina nemalonūs pojūčiai (2)

Deginimo pojūtis šlapinimosi metu yra vienas nemaloniausių dalykų. Štai kodėl svetainė...