Atostogos žudikams - Europos reikalavimas?

Seimo narys Aloyzas Sakalas tik po kelių pokalbių "prisiminė" prieš metus teikęs įstatymo pataisas, pagal kurias pataisos darbų kolonijose laikomiems nuteistiesiems gali būti suteikiamos "atostogos". Remiantis šiomis pataisomis prieš kelias dienas iš kolonijos išleistas nusikaltėlis įtariamas vėl nužudęs žmogų.
© "Lietuvos žinios"
  • "Užuomarša"
  • Europa

    Teigiamai kolonijoje besielgiantis H.Daktaras (kairėje) taip pat galėtų pasinaudoti Seimo nario A.Sakalo inicijuotomis įstatymo pataisomis, suteikiančiomis teisę į "atostogas". Kaip LŽ jau rašė, antradienį Vilniuje, savo bute, buvo rasta nužudyta 20-metė Natalija Janušauskienė.

    Įtariama, kad nusikaltimą padarė į brolio laidotuves iš Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos penkioms dienoms išleistas 30-metis Josifas Laikovskis, kalėjęs už nužudymą ir vagystę. Iš kolonijos gruodžio 29 dieną išleistas nusikaltėlis atgal turėjo grįžti antradienį 12 val., bet ir vakar joje nepasirodė.

    J.Laikovskis "atostogų" gavo pagal 2000 metų vasario 17-ąją Seimo priimtą Pataisos darbų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą.

    Šiose pataisose, inicijuotose praėjusios kadencijos Seimo Socialdemokratų frakcijos pirmininko A.Sakalo, be kita ko, numatoma, kad "nuteistiesiems, laikomiems visų rūšių pataisos darbų ir auklėjimo darbų kolonijose, gali būti leidžiama išvykti už laisvės atėmimo vietų ribų ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, arba dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam arba jo šeimai".

    Pagal įstatymo pakeitimą nuteistasis gali gauti leidimą išvykti su palydovu ar net be jo. Leidimą duoda pataisos darbų įstaigos viršininkas, suderinęs su apylinkės prokuroru. "Užuomarša"

    Naujojo Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys A.Sakalas kurį laiką niekaip negalėjo prisiminti teikęs šias pataisas. Iš pradžių parlamentaras tvirtino apskritai neprisimenąs, kas jas inicijavo.

    Lė gavus Seimo posėdžio stenogramą, kurioje pataisų iniciatoriumi įvardijamas A.Sakalas, jis sakė "nepamenąs, kaip buvo".

    "Yra dvi galimybės: aš pats rengiau ar mane tik komitetas įpareigojo jas teikti komiteto vardu. Dabar tikrai to neprisimenu. Na, jeigu rengiau, tai rengiau", - sakė tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui priklausęs parlamentaras.

    Ir tada, ir jau prisiminęs pataisų autorystę, A.Sakalas teigė pataisose nematąs "nieko blogo". "Jeigu norime, kad šitie žmonės, kad ir padarę kokį nusikaltimą, grįžtų ir daugiau nusikaltimų nedarytų, turim su jais atitinkamai elgtis", - savo inicijuotas pataisas komentavo parlamentaras.

    A.Sakalo duomenimis, kalėję yra daugiau kaip 10 proc. Lietuvos gyventojų. "Tai ką, juos turime nurašyti?" teiravosi jis.

    A.Sakalas, teikdamas pataisas, teigė rėmęsis Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kur kai kuriems kaliniams leidžiama iš įkalinimo įstaigų išvykti savaitgaliams.

    Ar tos pačios lengvatos taikomos ir žmogžudžiams, A.Sakalas sakė nežinąs. Tiesa, pirminiame A.Sakalo teiktų pataisų projekte buvo numatoma išimtis, kad "atostogos" negali būti suteiktos asmenims, nuteistiems už banditizmą, tyčinį nužudymą, įkaitų paėmimą, teroro aktą ir pan.

    Po projekto svarstymo Seime iš galutinio varianto šios išimtys dingo.

    Europa

    Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko liberalo Raimondo Šukio manymu, po pakartotinio J.Laikovskio nusikaltimo reikėtų kalbėti ne apie lengvatų nuteistiesiems peržiūrėjimą, bet apie kolonijos administracijos atsakomybės griežtinimą.

    "Buvo mintis komitete svarstyti šį konkretų atvejį, bet nemanau, kad dėl to reikėtų keisti įstatymą", - sakė jis LŽ. Pasak komiteto pirmininko, vienintelė klaida šiuo konkrečiu atveju buvo ta, kad kolonijos administracija, nors ir vadovaudamasi įstatymu, per daug pasikliovė teigiamu nusikaltėlio elgesiu ir išleido jį be palydovo.

    "Pasaulinėje bausmių atlikimo praktikoje nuteistieji išleidžiami savaitgaliais, ir nieko baisaus ten neįvyksta. Tai yra daugiau bausmių politikos klausimas, - sakė R.Šukys. Tikrai nesiūlyčiau dėl vieno atvejo, tegu ir labai skaudaus, grįžti į praeitį. Humaniškumo požiūriu tai tikrai būtų žingsnis atgal".

    "Suprantu, daugelis pasakys, kad nukentėjusiojo teisės taip pat gerbtinos, bet jeigu norime, kad Europos Sąjungoje mus sutiktų kaip civilizuotą šalį, atitinkančią tam tikrus ES šalims keliamus reikalavimus, reikia tai užtikrinti", - sakė R.Šukys.

  • Parašykite savo nuomonę
    arba diskutuokite anonimiškai čia
    Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
    Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
     

    Aktualijos

    Nusitaikė į nusivylusius bankų palūkanomis: siūlo paslaugą turintiems santaupų

    2017 kovo mėn. 24 d. 13:16
    Vienas po kito besisteigiantys finansinių technologijų (angl. fintech) startuoliai iš bankų bando nugvelbti bent dalį gaunamų pajamų už skirtingas paslaugas: tarptautiniai pervedimai, atsiskaitymai internetu ar mokėjimai už paslaugas ir pan.

    Pasidavė ir geriausias A. Maldeikienės mokinys: po pusmečio VU – atviras laiškas feisbuke

    2017 kovo mėn. 24 d. 10:26
    Kiek daugiau nei pusmetį dėstytoju Vilniaus universitete (VU) dirbantis Tautvydas Marčiulaitis savo ateities su šia profesija nebesieja. Pašnekovo teigimu, problema yra tai, kad Lietuvai dėstytojų nereikia ir tuo esą jis įsitikino asmeniškai.

    Kainų komisija „Vilniaus energijai“ skyrė 1,307 mln. eurų baudą

    2017 kovo mėn. 24 d. 13:46
    Kainų komisija iš sostinės šilumos ūkio pasitrauksiančiai „Vilniaus energijai“ skyrė maksimalią baudą - 1,307 mln. eurų. Ji skirta už tai, kad 2012-2014 metais įmonė nepagrįstai padidino šilumos kainas.

    Švedijos ministrės pareiškimas sukėlė audrą – pasiūlė integruoti „Islamo valstybės“ narius

    2017 kovo mėn. 24 d. 14:08
    Švedijos kultūros ir demokratijos ministrės Alice Bah Kuhnke pareiškimas, kad ISIS gretose kovojusius džihadistus reikia įsileisti į šalį ir padėti jiems integruotis – tarsi teroristinės veiklos, kurią smerkia visas likęs pasaulis, legitimavimas. Taip LRT.lt sako politologas Vytautas Keršanskas. LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė pasakoja, kad šis ministrės pasisakymas šokiravo klausytojus bei sukėlė kritikos bangą.

    Po D. Britanijos sprendimo – liūdnos lietuvių reakcijos: gali tekti rinktis pilietybę

    2017 kovo mėn. 24 d. 11:00
    Kovo 13-osios vakarą, Jungtinės Karalystės (JK) Parlamentas galutinai patvirtino „Brexit“ įstatymo projektą – Bendruomenių rūmai (palaikė 335, prieš balsavo – 287 parlamentarai) ir Lordų rūmai 274 balsais prieš 135 pritarė, jog nebeliktų pataisos dėl šalyje gyvenančių Europos Sąjungos (ES) piliečių teisės likti šalyje užtikrinimo. Lietuvos piliečių, gyvenančių JK situaciją aštrina ir tai, kad užuot susivieniję, Lietuvos politikai išeivijos tautiečius lyg atstumia, nesuteikdami jiems teisės į dvigubą pilietybę – išvykusiųjų galimybės efektyviai dalyvauti ir Jungtinės Karalystės, ir Lietuvos demokratiniuose procesuose yra apribotos.