Ukrainiečiai pamažu mėgina įsitvirtinti kaip politinė nacija. Lapkričio 25 d. šalyje paminėta Didžiojo bado ir politinių represijų aukų atminimo diena. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareiškė, kad būtina didįjį praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio badą pripažinti ukrainiečių tautos genocidu.
Arūnas Spraunius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
„Keliasdešimt pasaulio parlamentarų išdėstė poziciją dėl mūsų istorijos. Aš noriu paraginti visus Ukrainos politikus apsispręsti šiuo klausimu, būti drąsius, liautis klūpėjus ant kelių ir pasakyti, koks buvo šis istorijos puslapis“, – kalbėjo V. Juščenka Kijeve per archyvinių dokumentų apie 1932–1933 m. badą parodos „Išslaptintas atminimas“ atidarymą. Ukrainos Saugumo tarnybos vadovas Ihoris Dryžčanas pareiškė žurnalistams, kad Kijeve atidarytą parodą ketinama padaryti tarptautine ir parodyti ją daugelyje pasaulio šalių.

V. Juščenka siūlo įvesti šalyje administracinę atsakomybę už teigimus, neigiančius tai, kad praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje buvo įvykdytas ukrainiečių tautos genocidas. Jis priminė, kad daugelyje šalių galioja atsakomybė už Holokausto fakto neigimą.

Lapkričio viduryje deputatai atidėjo prezidento įstatymo projekto svarstymą. Aukščiausiajai Radai pateiktas Regionų partijos deputatų rengtas alternatyvinis įstatymo projektas dėl didžiojo 1932–1933 m. bado. Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Morozas pritarė V. Juščenkos siūlymui dėl administracinės atsakomybės už neigimą, kad 1932–1933 m. badas prilygo ukrainiečių tautos genocidui. Kalbėdamas apie projektą, kurį pateikė Regionų partijos frakcija, O. Morozas pabrėžė, kad šis dokumentas pakartoja beveik visas prezidento siūlyto įstatymo projekto nuostatas, tik, užuot dokumente vartojus terminą „genocidas“, pavartota formuluotė „Stalino nusikaltimai liaudžiai“.

Pagal Ukrainos nacionalinio atminimo instituto medžiagą reikia skirti badą Ukrainoje ir ukrainiečių tautos genocidą. Didysis badas truko nuo 1930 iki 1933 m. dėl nepaprastai didelių mokesčių, kuriuos įvedė VKP(B) CK ir SSRS Liaudies komisarų taryba Ukrainos kaimuose. Remiantis gyventojų surašymo duomenimis, per 12 m. Ukrainos gyventojų skaičius sumažėjo 8 mln. žmonių, ir tai, Kijevo nuomone, būtent ir buvo šio bado padarinys.

Ukrainos vertinimu, kryptingais veiksmais sovietinė valdžia genocidą vykdė 1932 m. spalio–gruodžio mėnesiais ir 1933 m. nuo sausio iki kovo, kai buvo priimami nutarimai ir vykdomi veiksmai, dėl kurių masiškai žuvo žmonės. Tyrėjų iš Ukrainos, Rusijos, Jungtinių Valstijų, Švedijos ir kitų šalių duomenimis, didžiojo bado aukų skaičius svyruoja nuo 7 iki 10 mln. žmonių.

Prezidento V. Juščenkos įstatymo projekte „Dėl didžiojo 1932–1933 m. bado Ukrainoje“ numatoma uždrausti bado fakto neigimą, taip pat nustatyta ir administracinė atsakomybė.

Kodėl prireikė įstatyme numatyti administracinės atsakomybės galimybę už ukrainiečių genocido neigimą? Galbūt dėl to, kad ši daug iškentėjusi tauta gana nelengvai ir tarsi drovėdamasi mėgina kurti save kaip naciją, turinčią neabejotiną teisę garsiai ir tiesiai įvardyti ją ištikusias nelaimes ir tragedijas neramiame 20 a. 2003 m. minint vadinamojo Golodomoro septyniasdešimtmetį, Ukrainos komunistų partijos pirmininkas Petras Symonenko pareiškė, kad 1932–1933 m. bado priežastis buvo ne genocidas, bet sausra ir persistengimas vykdant maisto programą.

Paties bado fakto ukrainiečių komunistų vadas neigti negalėjo, nes jį dar 1987 m. pripažino tuometinis Ukrainos komunistų partijos sekretorius Vladimiras Ščerbickis. Štai toks kone savižudiškas sovietijos tebesiilginčios ukrainiečių visuomenės dalies požiūris į savo istoriją.

Ukrainos mokslų akademijos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojo profesoriaus Stanislavo Kulčickio teigimu, Ukraina, ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dar nepamiršusi kovų dėl nepriklausomybės 1917–1920 m., net ir įvilkta į Sovietų Sąjungos „tramdomuosius marškinius“, tebebuvo pavojinga Kremliui. Didelė respublika turėjo sieną su Europa ir pakankamai gausią išeiviją.

Pasak S. Kulčickio, 1932 m. į Ukrainą atvyko Viačeslavo Molotovo vadovaujama ypatingoji maisto paruošų komisija. Respublikoje prasidėjo maisto ėmimo iš valstiečių kampanija. Vis dėlto Kremlius tuo nepasitenkino, ir, V. Molotovo ir Josifo Stalino spaudžiamas, Ukrainos komunistų partijos centro komitetas priėmė nutarimą „Dėl priemonių didinant maisto paruošas“. Jis leido maisto paruošų komisijoms iš vadinamųjų skolininkų konfiskuoti rastą maistą – mėsą ar bulves.

1933 m. sausio 1 d. J. Stalinas pasiuntė į Charkovą telegramą, kurioje nurodė, kad už vadinamąsias duonos vagystes turi būti skirta mirties bausmė arba mažiausiai 10 m. laisvės atėmimo. Būtent po šios telegramos prasidėjo iki tol neregėtos masinės kratos, nors Ukrainos valstiečiai ir taip prie jų buvo įpratę.

Maisto Ukrainoje tiesiog neliko. Žmonės turėjo tik vieną išeitį – keliauti ten, kur galima bent šio to nusipirkti. Būtent tuo metu J. Stalinas parašė Lazariui Kaganovičiui laišką, kuriame nurodė blokuoti Ukrainą ir Kubanę. Buvo blokuojami ne tik geležinkeliai, upių ir kitoks transportas, bet net išvažiuojamieji keliai iš kaimų.

Dabartinė Ukrainos visuomenė, nors ir pamažu, bet ima suvokti praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje šalį ištikusią tragediją. Tenka pasitelkti kantrybę, nes buvusioje Sovietų Sąjungoje vadinamasis Golodomoras buvo uždrausta tema.

S. Kulčickio teigimu, problema susidomi vis daugiau Vakarų istorikų. Šių metų spalį Romos Gramshy institute vyko mokslinis seminaras tema „J. Stalinas, 1931–1933 m. badas ir Golodomoras Ukrainoje“. Pernai „Ukrainos istorijos žurnale“ publikuoti šiai temai skirti žinomo vokiečių istoriko, Kelno universiteto profesoriaus Gerhardo Zimono straipsniai. Ukrainiečių tragedijos priežastys nušviečiamos naujai parengtuose mokykliniuose vadovėliuose, apie ją vis dažniau ima rašyti šalies spauda. S. Kulčickio teigimu, istorikams teks dar daug dirbti, kad Ukrainos visuomenė iš tiesų suvoktų sovietų sukelto bado priežastis ir pasekmes.

„Užsienio įvykių komentaras“ – darbo dienomis 17.55 val. (kart. 6.55 val.).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka: nušauti penki teroristai, vilkėję mirtininkų liemenes sužeisti septyni žmonės (383)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Atrakcijos Palangoje, kurios paįvairins poilsį prie jūros

Mėgstame sakyti – prie jūros per mažai pramogų arba tam reikia daug pinigų. Netiesa! Atrakcijų...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (70)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

N. Vasiliauskaitė. Daugiau nei nužudymas, mažiau nei pergalė (8)

Įvykiai Virdžinijoje daugelyje reportažų pristatomi kaip smurtingosios ultradešinės susidūrimo...

Lėktuvnešio apsauga kelia abejonių: ant jo nutūpęs dronas liko nepagautas (66)

„HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešis – naujas, modernus ir didelis Jungtinės Karalystės...

Apklausa: konservatoriai jau lenkia valstiečius (335)

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir...

Mirė Lietuvos futbolo federacijos komunikacijos vadovė V. Zizaitė (10)

Rugpjūčio 18-ą dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ilgametė...

Papasakojo, kaip išsirinkti skaniausius vaisius ir daržoves (2)

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda....

Keisis atliekų tvarkymas: pokyčius pajus kiekvienas gyventojas (49)

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai...