Vokietija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) tada, kai Europa rengiasi švęsti 1957 metų kovo 25-ąją įsteigtos Europos Ekonominės Bendrijos 50 metų jubiliejų. Ta proga kovo 25-ąją Vokietijos sostinėje numatyta surengti ES viršūnių susitikimą, skirtą Romos sutarties pasirašymo penkiasdešimtmečiui. Jame bus siūloma pasirašyti Berlyno deklaraciją.
Arūnas Spraunius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Kai kurios informacinės agentūros tuos 50 metų vadina neturinčia precedento sėkmės istorija. Žiūrint su kuo lygintume; jei su tragiška 20 amžiaus pirma puse - be abejo, taip. Juo labiau, kad įvertinęs skaudžias klaidas Senasis žemynas skelbia savo ateitį projektuojąs kaip atvirą kultūrai, mokymuisi ir socialinei pažangai, viešąjį gyvenimą siekiąs padaryti demokratiškesnį, skaidresnį bei siekti taikos ir sutarimo visame pasaulyje.

Vis dėlto dabartinę padėtį galima būtų pavadinti keistoka. Nemažai kalbama apie Europos vienybę kaip pagrindinį jos sėkmės šansą. O jį vis tiek geriausiai personifikuoja ES konstitucija. Bet kalbų ta pačia tema gausa gali reikšti ir tam tikrą svyravimą, mėginimą įtikinėti save tuo, kas galbūt kelia abejonių.

Informacinės agentūros praneša, kad Vokietijos diplomatai privačiai tariasi su kolegomis Olandijoje, Prancūzijoje,Čekijoje, Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje dėl galimybės iš originalaus Konstitucijos teksto pašalinti joms ir kitoms Konstitucijos nepatvirtinusioms šalims labiausiai nepriimtinas nuostatas. Viliamasi iki birželio susitarti dėl pataisyto projekto sudarymo grafiko, gal net pasiūlyti gairių dėl jos turinio (tarkime, kad naujasis dokumentas net nebūtų vadinamas Konstitucija).

Apie būtinybę ES priderinti savo konstituciją prie besikeičiančio pasaulio bei užtikrinti savo sėkmę ateityje Čekijos dienraštyje "Mlada fronta Dnes" prieš sausio pabaigoje vykusį vizitą šioje šalyje rašė ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. A.Merkel siekia savo šalies pirmininkavimo ES metu atgaivinti konstitucinę sutartį. Iki birželio mėnesio ji siekia priimti susitarimą atgaivinti konstituciją kokia nors forma 2009 metais.

Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko Walterio Steinmeierio teigimu, po poros metų apmąstymų (2005-aisiais Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai referendumuose atmetė Konstitucijos projektą) reikėtų pradėti ES konstitucijos reformų procesą, nustatant sąlygas, laiko planą ir svarstytinas turinio kryptis. Štai tokia itin atsargi retorika su vos vos juntamu noru turėti vilties.

Net pasisekus susitarti dėl grafiko ir Konstitucijos pataisų, neaišku, ar naujasis projektas sulauks piliečių pritarimo. Tad yra raginimų visose šalyse Konstituciją patvirtinti parlamente, o ne referendumu.

Socialistų kandidatė į Prancūzijos prezidentus Segolene Royal jau atmetė šią galimybę, pabrėždama, kad, išrinkta šalies vadove, ji surengtų referendumą dėl Konstitucijos. Susidaro įspūdis, kad nuo Naujųjų pirmininkaujančios Vokietijos tonas kalbant apie Konstitucijos ratifikavimo pajudinimą iš mirties taško vis tiek primena reanimuotojo pastangas.

Tačiau net ir vienoje ES šalyje gali būti skirtinjgų nuomonių dėl pagrindinio Bendrijos dokumento. Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas ir jo Pilietinė demokratų partija nuolat atmeta dabartinį Konstitucijos projektą ir ragina priimti visiškai naują paktą. Šios šalies prezidentas Vaclavas Klausas siūlo vietoje ES sukurti laisvesniais ryšiais susietą Europos valstybių organizaciją.

Didžiosios Britanijos vadovai visai neseniai nusprendė griežtai priešintis planams atgaivinti ES konstitucinę sutartį. Britų spaudos teigimu, premjeras Tony Blairas įsitikinęs, kad Didžioji Britanija galėtų pritarti tik vadinamajai "mini-sutarčiai", kurioje būtų įtvirtintos po plėtros būtinos techninės rinkimų pataisos bei nutraukta praktika, kad Bendrijai kas pusę metų pirmininkauja vis kita valstybė.

A.Merkel nori, kad dokumento turinys iš esmės nesikeistų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuva. Berlyno pėdomis žengti, regis, pasirengusios ir po Vokietijos ES vairą perimsiančios Portugalija bei Slovėnija.

ES išsiplėtus nuo 15 iki 27 narių, šia konstitucija buvo siekiama pagreitinti sprendimų priėmimo procesą ir reformuoti bloko institucijas. Konstitucija būtų panaikinusi nacionalinius veto kai kuriose srityse ir įsteigusi Europos užsienio reikalų ministro postą. Šiuo metu sutartį dėl Konstitucijos Europai yra ratifikavusios 18 šalių.

Pasak apžvalgininkų, sunku suderinti Prancūzijos, Olandijos, Anglijos ir Lenkijos norą, kad naujoji Konstitucija kuo mažiau saistytų atskiras šalis, su 18-os Konstituciją patvirtinusių valstybių reikalavimu, kad koks nors naujasis projektas kuo mažiau skirtųsi nuo dabartinio.

Tiesa, eilinių ES piliečių motyvacija tiek Bendrijos, tiek ir jo Konstitucijos atžvilgiu turi labai konkretų pavidalą – prancūzai sako ne konstitucijai, bijodami padidėsiančiuos konkurencijos darbo rinkoje bei atlyginimų mažėjimo, rytų europiečiai, atvirkščiai, naudojasi judėjimo laisvės ir legalaus darbo galimybėmis.

Europietiškas „masių maištas“ turi labai konkrečias, gyvenimiškas formas.

Bet tapatybės kausimas nėra jau toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti vien praktinių tikslų siekiančiam vartotojui. Tarkime, Čekijos prezidentas kategoriškai teigia, jog parlamentarizmui ir demokratijai reikalinga tauta, o projektuojamoje ES ji bent kol kas nenumatyta. V.Klausas sako neįsivaizduojąs, kad netrukus atsirastų Europos tauta.

Pasak jo, analogijos su Jungtinėmis Valstijomis tėra klaidinimas - skirtumai tarp Masačiusetso ir Teksaso yra nepalyginamai mažesni nei, tarkime, tarp Suomijos, Graikijos, Airijos ir Portugalijos. Taigi kol kas pastangos judinti ES konstitucijos ratifikavimą esą tėra europeistų bandymas paskubinti suvienodinimą, unifikaciją.

Įdomu tai, kad ginčai dėl kostitucijos, taigi ir pačios Bendrijos idėjinio turinio tęsiasi metų metus. Savaip simboliška, kad žiniasklaidoje galbūt netyčia vis praslysta formuluotė „vaidinamoji ES konstitucoja“. Apie Lietuvos ar Prancūzijos pagrindinius dokumentus juk nesakoma „vadinamoji“. Taigi problemų dėl turinio vis dėlto esama.

Gali būti, tai pagrindinis klausimas, lemsiantis ES ne vien verslo, bet ir valdymo, politikos, kultūros ir kokį tik nori turinį. Galų gale dėl Konstitucijos ar lygaus jam kitaip pavadinto dokumento vis viena teks susitarti. Ne kuo kitu, o juo vadovaujantis turėtų būti apsisprendžiama dėl konkrečių sprendimų – nuo europietiškos tapatybės iki dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu ar lenkiškos mėsos eksporto į Rusiją.

Paprastas pavyzdys – akivaizdus faktas, jog kol kas visos ES valstybės vykdo gana skirtingą energetikos politiką. Prancūzija ir kai kurios kitos ES šalys labiausiai priklauso nuo esančiose jėgainėse gaminamos atominės energijos, o Vokietija dėl aplinkosauginių priežasčių siekia persiorientuoti ir statyti naujo tipo branduolinius reaktorius.

Britanija ir Švedija nori, kad Europos mastu nebūtų reguliuojamas ir ribojamas monopolių energetikos rinkoje įsitvirtinimas, o Vokietija ir Prancūzija priešinasi mėginimams liberalizuoti elektros bei dujų energetikos sektorius.

Energetika yra svarbi, bet tik viena iš daugybės gyvenimo ir verslo sričių. Dėl visko besiformuojančioje europiečių bendrijoje tenka tartis Gali būti, kad tie 50 metų vieningos Europos formavimęsi nėra jau taip daug.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (70)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (58)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (15)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1063)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (55)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Pavydėtinos Graikijos princesės gyvenimo akimirkos: 21-erių mergina jau turi viską (19)

Liepą Graikijos princesės Marios-Olympios 21-ojo gimtadienio proga surengtoje ištaigingoje puotoje...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (41)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...