Vaizdingoje rytų Šveicarijoje įsikūręs kurortinis miestas Davosas nuo 19 a. garsus savo slidinėjimo trasomis ir laikomas žiemos sporto kurortu. Galbūt dar pajėgiame įsivaizduoti tą kilnią, aiškią, gero šimtmečio senumo aukštuomenės gyvenimo dvasią, kai padorumas ir garbė laikyti savaime suprantamomis vertybėmis. Dramatišką šių vertybių griūtį savo puikiuose romanuose kiek vėliau aprašė talentingasis vokiečių rašytojas Erichas Marija Remarkas.
Arūnas Spraunius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Be abejo, Davosas žymus ir savo Pasauliniu ekonomikos forumu, kuris vyksta kasmet nuo 1971-ųjų ir kuriame toji aukštuomenės dvasia iš pradžių dar buvo jaučiama. Bet laikai keičiasi, o kilni dvasia nėra pirmojo būtinumo prekė. Viską nenumaldomai persmelkia globalaus pasaulio papročiai, klasikinį vakarietišką aiškumą be ceremonijų keičia postmodernus mirgėjimas. Neaplenkė jis ir Davoso.

Pastaruosius porą metų Lietuvos spauda rūstauja, kad niekas iš aukščiausiųjų mūsų šalies asmenų nekviečiamas į Forumo renginius. Juo labiau kad į jį plūstelėjo energingi naujieji buvusio sovietinio bloko kapitalistai. Štai šiemet Pasaulio ekonomikos forumo iniciatorius Klausas Schwabas už aktyvią veiklą krištolinį prizą įteikė Latvijos prezidentei Vairai Vykei-Freibergai.

Pasaulio spauda jaučia besikeičiančią Davoso forumo dvasią ir konstatuoja, kad Davoso forumas darosi keistas ir net paradoksalus.

Pirmoji pusė – dienraščio „The Financial Times“ žurnalisto Gideono Racmano straipsnis „Davoso užrašai: vynas, moterys ir... malda“

„Išsiruošęs vakarieniauti ir ragauti klasikinio klareto, žinojau, kad nepasigailėsiu. Kažkoks kuoktelėjęs geradarys pasiūlė pritrenkiamo vynų rinkinio degustaciją: 1952-ųjų „Latur“, 1962-ųjų „Lafit“, 1975-ųjų „Sheval Blan“ ir dar šešios rūšys.

Greta manęs sėdėjo Ukrainos ministras pirmininkas Viktoras Janukovyčius. Kalbos barjeras sutrukdė mums užmegzti aukštuomenės pokalbį ir pasirodyti vyno ir papročių žinovais. Be to, vakarienei įpusėjus, jam reikėjo pasišalinti.

Galima sakyti, man pasisekė: Ukrainos premjeras išėjo nebaigęs gerti savo „Latur“ ir „Lafit“, ir aš nedelsdamas perpyliau juos į savo degustavimo taures. Aišku, galvoje šmėkštelėjo mintis, kad posovietiniams politikams nutinka visokių bėdų, tarkime, juos mėgina nunuodyti, todėl akimirką dvejojau prieš ragaudamas iš V. Janukovyčiaus perimtą vyną. Bet pagalvojau: juk ne kiekvieną dieną gali ragauti „Latur“. Atrodo, viskas baigėsi gerai. Kitą rytą jaučiausi prastai, bet tai veikiausiai buvo senos geros pagirios.

Po vakarienės patraukiau į viešbutį „Belveder“, kuriame vyko „jaunų globalinių lyderių“ kokteilių vakarėlis. Jame kalbėjausi su jaunu vaikinu, kuris pranešė artimiausiu metu veikiausiai tapsiąs Serbijos ministru pirmininku. Turbūt mano veido išraiška atrodė labai skeptiška, ir jis tuoj pasitaisė, kad veikiausiai bus vicepremjeras. Dėl visa ko jo vizitinę kortelę išsaugojau.

Jei jau prakalbome apie būsimus vicepremjerus, pridursiu: kitame kambario kampe pastebėjau Anglijos torių partijos lyderį Davidą Cameroną. Padrąsintas devynių klasikinio „Klaret“ ir keturių kokteilio „Margarita“ taurių, tiesiu taikymu patraukiau prie jo. Deja, pokalbis buvo trumpas. Mus pertraukė kažkoks egzaltuotas vokietis, nei iš šio, nei iš to pradėjęs suokti D. Cameronui ditirambus: „Žaviuosi jumis, linkiu visapusiškos sėkmės, esate mūsų žemyno ateitis“. D. Cameronas mandagiai linkčiojo galvą, paskui vien lūpomis sušnibždėjo: „Tik nesijuokite“. Ir dėl to iškart man patiko.

Tuo momentu mus vėl pertraukė. Vienas „jaunų globalinių lyderių“ pranešė, kad tuoj apie klimato pokyčius dikutuos Simonas Peresas ir Claudia Schiffer (dievaži, nemeluoju – taip ir buvo).

Patraukiau prie baro. Be abejo, C. Schiffer mane domina dėl daugelio priežasčių, tačiau jos požiūrio į globalinį atšilimą tų priežasčių sąraše nėra. Vienas pažįstamas amerikietis ryžtingai pareiškė: „Einu, „užkadrinsiu“ Claudią Schiffer“. Kai susiruošiau išeiti, jie gyvai šnekučiavosi, bet manau, kad viskas pokalbiu ir baigėsi.

Vis dėlto groteskiškiausias mano nuotykis Davose buvo malda už mirusįjį,į kurią buvau įtrauktas prieš savo valią.

Kongresų centre prie manęs priėjo izraelietis, su kuriuo susipažinau autobuse pakeliui į Davosą. Jis paklausė: „Jūs juk žydas, tiesa?“ Nujausdamas kažką negero, vis dėlto patvirtinau, kad esu žydas. Ir iš tiesų – jis kaipmat pareiškė, kad renka dešimt žydų maldai už savo mirusį tėvą. Nespėjęs atsitokėti, buvau nutemptas į kažkokį kambarį, ant galvos man buvo užmesta popierinė servetėlė.

Tarp susirinkusiųjų pastebėjau porą ilgabarzdžių rabinų, dirbtinio apvaisinimo metodo autorių Robertą Winstoną, savo kolegą iš „The Financial Times“ apžvalgininką Jacobą Weisbergą. Sutrikęs tarstelėjau jam: „Nežinojau, kad Robertas Winstonas žydas“. J. Weisbergas ramiai atsakė: „Panašu, kad taip, Gideonai“. Prasidėjus maldai, vėl kreipiausi į kolegą: „Vis dėlto reikėtų kažką daryti“. Jis sušnibždėjo: „Stovėk ramiai, ir, kol tai nesibaigs, netikrink savo elektroninio pašto“ Tai buvo geriausia patarimas iš visų, kuriuos gavau Davose“.

Antroji pusė – publikacija „Kodėl reikia būti Davose“ iš lenkų laikraščio „Gazeta Wyborsza“

„Anot kadaise populiarios knygos pavadinimo, ir nostalgija dabar ne ta kaip anksčiau. Kaip ir Davoso forumas. Dienraštį „The NewYork Times“ šiais metais jis nuvylė. Kadaise derybos vykdavo už uždarų durų, kai kada buvo sprendžiami iš tiesų svarbūs klausimai. Tarkime, būtent Davose Boriso Berezovskio vadovaujama rusų verslo oligarchų grupė 1996-aisiais parengė planą, kaip neleisti Rusijoje į valdžią grįžti komunistams. Šiandien Davosas labiau panašus į tuščiagarbių mugę ir „saviems“ skirtą šou. Bet neperdėkime. Pasikeitusi forumo išraiška nereiškia, kad teisūs tie, kurie jame nedalyvauja.

Jie neteisūs. Davose visą laiką svarstomi svarbūs klausimai, gaila, kad nė vieno svarbaus asmens iš Lenkijos šiemet jame nebuvo. Užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga pareiškė, kad mūsų prezidentas atvykti norėjo, bet organizatoriai nesugebėjo parengti jo vizito. Keista, organizuoti daugiau kaip 2 tūkst. kitų svarbių asmenų vizitus iš viso pasaulio jie kažkaip sugebėjo.

Gaila, nes pozicija tarptautinėje arenoje įtvirtinama metų metus, o prarandama labai lengvai, kaip teisingai pastebėjo Aleksandras Kwasniewskis, kuris, būdamas prezidentu, Davose daug nuveikė ją formuodamas. Skųstis nuoboduliu Davose „The New York Times“ gali sau leisti, o Lenkijai ignoruoti tokią galimybę vargu ar derėtų. Tarkime, Maskva šios galimybės neignoruoja. Priešingai. Organizatoriai sugebėjo organizuoti vizitą daugiau nei 50 rusų, vadovaujamų dviejų Medvedevų – vicepremjero ir numanomo Vladimiro Putino įpėdinio Dmitrijaus ir „Gazpromo“ valdybos pirmininko pavaduotojo Aleksandro. Jie turėjo konkretų tikslą – pagerinti Rusijos ir jos prezidento įvaizdį Vakaruose.

Maskvos kaip patikimos dalykinės partnerės reputacija stipriai susvyravusi. Ukrainos, Baltarusijos ar Gruzijos šantažas dėl dujų, palietęs ir Europos vartotojus, V. Putino šypsena pridengta idėja įkurti dujų OPEC, gangsteriški savojo (Michailo Chodorkovskio istorija) ir Vakarų („Shell“ ir BP atvejis) investicijų užvaldymo metodai atliko savo darbą.

Taigi veikti buvo ką. Be abejo, įvaizdžio gerinimo operacija užtruks, bet pirmi rezultatai buvo regimi iš karto. Tarkime, kompanijos „Coca-Cola“ vadovas su atodūsiu pasakė, kad pasaulis nesupranta, kaip stipriai pasikeitė Rusija, ir reikia padėti jai judėti teisinga kryptimi.

Būtent tokio rezultato ir siekia V. Putinas. Gerindamos Rusijos įvaizdį, dirba jau kelios Vakarų reklamos kompanijos. Naujam savo įvaizdžiui rusai pasirengę išleisti 50 mlrd. dolerių.

Net jei pastangos Šveicarijos kurorte neišlygino gilių veidą norinčios atsijauninti Rusijos raukšlių, jos vis viena vertos plojimų. V. Putinas neseniai pranešė, kad įkvėpimo ieško skaitydamas 11 a. persų poetą Omarą Chajamą ir bendraudamas su savo labradorų veislės šunimi Koni. Kodėl O. Chajamas – nežinau. Bet žinau, kodėl Koni. Labradorų veislės šunys protingi ir klusnūs. Toks pripažinimas ne ypač malonus žmonėms, V. Putino patarėjams. Bet atrodo, kad jis prasmingas: gyvūnai (ne vien šunys) yra ne kartą įėję į istoriją“.

„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (1)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą (2)

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (216)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Nuo dukrytės gimimo iki bilieto į Europos čempionatą: geresnės vasaros naujokas negalėjo tikėtis

Pirmadienio vakarą komandos draugai Eimantą Bendžių sveikino su dukrytės gimimu, o jau po paros...

Į L. Somovo ir Jazzu koncertą Vilniuje tūkstančiai renkasi „apsiginklavę“ skėčiais ir apklotais (3)

Antradienio vakarą į Vilniaus Universiteto botanikos sodą renkasi minios Leono Somovo ir Justės...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (96)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (194)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (153)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Paauglių liga laikyta aknė vis dažniau puola suaugusiuosius (2)

Su odos problemomis, tokiomis kaip aknė, vis dar susiję daugybė mitų, žmonės tiki senoviniais...

Nepamirštamas pasimatymas: vaikino išradingumas nustebino (9)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Pasimatymas, kurio niekada nepamiršiu“ . Dėkojame Gabijai už...