Nebelikus nei dviems mėnesiams iki Seimo rinkimų ir suprantama, naujos valdžios institucijų formavimo pradžios, AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip Susisiekimo ministerijos įpareigota institucija, paskelbė konkursą strateginės reikšmės projektui „Vilniaus viešojo logistikos centro steigimas“ (galimybių studijai ) atlikti.
Uostas
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Būtų galima sveikinti valdžios institucijas ir jų įgaliotą instituciją, jeigu tai būtu buvę padaryta, mažiausiai prieš penketą metų... Nes nuo 2002 metų, kuomet tarptautinio projekto „NeLoC“ ( „Tarptatutinis logistikos centrų tinklas Baltijos jūros regione“ ) rėmuose buvo parengta Lietuvos intermodalinių logistikos centrų koncepcija, faktiškai į priekį nepasistumta nė per žingsnį. Nors kalbant tiksliau, tų žingsnelių buvo pritrypčiota nemažai, tačiau, deja, vadovaujantis vienu marksizmo klasiku tai buvo „vienas žingsnis pirmyn –du atgal“.

Konkursų logistikų centrų projektų vykdymui buvo paskelbtas ne vienas. Ir net projektai buvo parengti. Ir pinigėliai jų vykdytojams buvo sumokėti. Ir net viešoji įstaiga “Vilniaus viešasis logistikos centras”, dalyvaujant garbioms valdžios institucijoms, buvo spėta įsteigti ir vėl panaikinti.

Tuo tarpu, trypčiodami vietoje steigiant modernius logistikos centrus jau daug ką praradome ir dar toliau prarandame. Pirmiausia - verslo struktūrų pasitikėjimą valdžios institucijų gebėjimu įgyvendinti šaliai strategiškai svarbius projektus. Nesulaukę jokios pažangos steigiant kompleksinius logistikos centrus, verslo struktūros pradėjo steigti savo vietinės reikšmės logistikos centriukus, kurie kaip grybai po lietaus, dygsta pakelėse. Iš esmės tai nėra blogai.

Tačiau stambūs logistikos žaidėjai, kurie domisi tarptautinėmis transportavimo–distribucijos grandinėmis, ieško galimybių plėtoti savo verslą moderniuose kompleksiniuose logistikos centruose, kuriuose butų atliekamos ne tik transportavimo, krovos, sandėliavimo, intermodalinio transporto paslaugų, distribucijos ir kitos įvairios pridedamosios vertės operacijos, bet ir transporto tyrimų, bankininkystės paslaugų bei informacinių technologijų kompanijos.

Be Klaipėdos jūrų uosto, kuris pagal paslaugų apimtis vos patenka į penktą dešimtuką Europoje, mes nieko kito tarptautinėms logistikos kompanijoms negalime pasiūlyti. Todėl apie Lietuvos transporto sektorių ir jo infrastruktūrą, kaip bent kiek rimtesnį žaidėją europinėje transporto paslaugų rinkoje, jau beveik nekalbama. Globalesnės reikšmės europiniai projektai aplenkia Lietuvą. Svarbiausias dėmesys teikiamas dviem kryptim. Viena jų tradicinė - Baltijos jūros šiaurinė dalis.

Ne paslaptis, kad Europoje sakoma, jog trumpiausias kelias tarp Europos ir Azijos eina per Suomiją. Galima tik pavydėti, kaip sutelktai dirba suomių verslo, mokslo ir valstybinių institucijų atstovai modernizuodami transporto infrastruktūrą ir gerindami transportavimo ir distribucijos paslaugų kokybę bei prieinamumą. Kiti tarptautinės prekybos srautai tarp Azijos ir Europos keliauja per Ukrainą, Lenkiją ir kitas Vidurio Europos šalis. Čia dėl savo geografinės padėties negalime būti labai konkurencingi. Taigi, mes prarandame didžiųjų transporto ir logistikos kompanijų dėmesį dabartiniu tarptautinės prekybos ir transporto srautų persiskirstymo momentu.

Tuo tarpu, nepaisant pasaulinės ekonomikos augimo problemų, šiandien Kinijos ir kitų Azijos šalių uostai yra perkrauti prekių, gabenamų į Europą: nes gamyba ir toliau perkeliama į Azijos šalis, o krovinių srautai Azija –Europa –Azija kryptimis ir toliau neišvengiamai didėja ir didės. Krovinių srautai persiskirsto, ieškoma naujų alternatyvų, Azijos–Europos jūros keliui jau nebetenkinant transportavimo paslaugų poreikių.

Alternatyvių sausumos transporto kelių ieško netgi COSCO, antroji pasaulyje pagal dydį ir apyvartą Kinijos laivybos kompanija. Labai svarbu pažymėti, kad kaip vieną alternatyvų variantą COSCO nagrinėja Baltijos šalių transporto infrastruktūros pajėgumus ir jų plėtros perspektyvas, kaip galimą Azijos-Europos transportavimo grandinės sekciją. Tam tikslui COSCO kompanijos Tyrimų ir plėtotės centras užmezgė glaudžius partnerystės ryšius su Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centru bei su mokslininkais iš Švedijos.

Dėl globalizacijos persiskirstant tarptautinės prekybos ir krovinių srautams, neturime praleisti progos užimti didesnį tarptautinių transporto paslaugų segmentą negu dabar. Žinoma, turime dirbti ne vieni, o su kaimyninėmis valstybėmis. Veikdami drauge su Švedija, Danija ir šiaurės Vokietijos žemėmis galime ir turime sukurti patrauklią transportavo – distribucijos grandinę pietinėje Baltijos jūros dalyje, kuri būtų svarbi ir globalesniu mastu.

Tačiau į neviltį varė atsakingų valdžios institucijų veiksmai, tiksliau – jų nebuvimas, steigiant strategiškai svarbius transporto – distribucijos objektus.

Taigi, dabartinis konkurso paskelbimas strateginės reikšmės projektui – Vilniaus viešajam logistikos centrui steigti - kas tai: realus valdžios institucijų atsibudimas ar tik rinkiminė viešųjų ryšių akcija?..

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (9)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (29)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (44)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (23)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (101)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (504)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (22)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (10)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...