Kalbėdamas su žurnalistais A.Brazauskas teigė, jog pasigenda "principingų ir ryžtingų" sprendimų dėl statybų metu kylančių problemų.

Vyriausybės vadovas žadėjo sėsti prie bendro stalo su darbų vykdytojais, užsakovais bei projektuotojais ir aptarti svarbiausius klausimus.

Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo darbai oficialiai prasidėjo 2002 metais - per tą laikotarpį atlikta darbų už 38 milijonus litų. Šiemet skirta 25 milijonai litų. Planuojama, jog iš viso rūmų atstatymui reikės 101 milijono litų.

Specialistai teigia, jog rūmų atstatymo darbai vyktų sklandžiau, jei nekiltų sunkumų dėl žinių apie Valdovų rūmus trūkumo.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Rūmų išorė bus renesansinės architektūros. Pirmieji du aukštai, bent pietinio korpuso, buvo ankstyvesnės gotikinės statybos. Todėl pietiniame korpuse bus įrengtos pavyzdinės gotikos, renesanso ir taip pat ankstyvojo baroko laikotarpių menės.

Pagrindiniai Valdovų rūmų atstatymo darbai turėtų būti baigti iki 2009 metų - Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus.

Lietuvos valdovų rūmų atkūrimą finansuoja valstybė, privačioms lėšoms kaupti yra įsteigtas Valdovų rūmų paramos fondas. Per ketverius metus Valdovų rūmų atstatymui Lietuvos ir užsienio šalių gyventojai paaukojo 2 mln. 439 tūkst. litų. Šios lėšos skiriamos radinių ir meno vertybių restauravimui, tyrimams ir rūmų atkūrimo idėjai garsinti.