Pagal Seimo statutą, norint parlamentarą A.Paulauską atšaukti iš Seimo pirmininko pareigų tam turėjo pritarti daugiau nei pusė parlamentarų – 71 iš 141.

Po balsavimo A.Paulauskas žurnalistams teigė tikėjęsis panašių rezultatų ir tikino nesijaučiąs išduotas: "Mačiau, kad taip baigsis". Anot jo, tai tik parodė, kad buvo siekiama persidalinti įtaką ir perskirstyti valdžią.

A.Paulauskas pabrėžė nesigailintis, kad pats nepasitraukė iš posto, nors tokių minčių turėjo. "Manęs dabar niekas negali apkaltinti dėl to, kad sugrioviau koaliciją. Tokia buvo plano dalis", - teigė jis, tačiau plačiau paaiškinti, ką turėjo omenyje, atsisakė.

Pasak Naujosios sąjungos pirmininko, nepasitikėjimo jam paskelbimą nulėmė Darbo partijos narių balsai. Anksčiau "darbiečiai" buvo nusprendę balsuoti laisvai, tačiau, DELFI žiniomis, antradienį jiems buvo duotas nurodymas balsuoti prieš A.Paulauską.

Tuo tarpu Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas žurnalistams aiškino siūlęs nepalaikyti opozicinių konservatorių iniciatyvų atstatydinti A.Paulauską, tačiau Darbo partijos frakcijos nariai jo nepaklausę.

"Buvo leista balsuoti laisvai, žmonės elgėsi taip, kaip galvojo. Iš tikrųjų koalicija, kur nenorima išsiaiškinti tiesos, kas dedasi mūsų valstybėj, jei koalicijos partneriai nepalaiko nei vienos mūsų idėjos, matyt ir Seimo nariai nusprendė taip pasielgti", - sakė V.Uspaskichas.

Darbo partijos lyderis teigė tikėjęsis "ne visai tokių" balsavimo dėl nepasitikėjimo A.Paulausku rezultatų. "Norėčiau, kad Artūras (Paulauskas - BNS) nugalėtų ambicijas ir liktų su partija ir frakcija kuriant naują koaliciją. Mes neturime užtęsti ilgesnio proceso valstybėje ir turime galvoti", - BNS sakė V.Uspaskichas.

Laikinuoju Seimo vadovu iki ketvirtadienio paskirtas vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas "darbietis" Vydas Gedvilas. Beje, jis iš karto atsisakė jam pagal naująsias pareigas priklausančios apsaugos.

Valdančiosios koalicijos sutartyje nurodyta, kad Seimo pirmininko, kaip ir premjero, pareigos skiriamos konkretiems asmenims, o ne partijoms. Todėl A.Paulauskui netekus posto dauguma turėtų žlugti, tačiau koalicijos likimas kol kas neaiškus.

Naujoji sąjunga iki šiol neatšaukė savo deleguotų ministrų iš Vyriausybės. Kaip elgtis toliau, socialliberalai žada spręsti antradienį vakare šaukiamame prezidiumo posėdyje.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, paklaustas, ar realu, kad šiuo metu gali būti atnaujintos po Seimo rinkimų vykusios, tačiau vėliau žlugusios derybos dėl "vaivorykštės" koalicijos, pareiškė esą geriausia išeitis būtų pirmalaikiai parlamento rinkimai.

"Kaip rodo nervingas valdančiosios daugumos atskirų partijų elgesys, aš neatmesčiau tokio varianto, kad geriausia išeitis Lietuvai būtų ilgai neatidėliojant galvoti ir apie neeilinius Seimo rinkimus", - antradienį komentuodamas nepasitikėjimo Seimo pirmininku Artūru Paulausku rezultatus žurnalistams sakė A.Kubilius.

Tuo pačiu konservatorių lyderis sakė nesiimąs spėlioti, ar po socialliberalų lyderio A. Paulausko atleidimo iš Seimo pirmininko pareigų žlugs dabartinė valdančioji koalicija.

"Negalėčiau spėlioti, valdančiąją koaliciją sieja ne kokios nors vertybės ar principai, bet labai konkretūs interesai. Ir pinigai, kaip rodo ne tik Lietuvos politikos istorija, labai dažnai būna stipri rišamoji grandis", - sakė A.Kubilius.

Balsavimą dėl nepasitikėjimo inicijavo opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija, praėjusią savaitę surinkusi 36 tokiam siūlymui pritariančių parlamentarų iš opozicinių frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės parašus.

Nutarimo dėl A.Paulausko nušalinimo iš pareigų projekte buvo reiškiamas susirūpinimas dėl paaiškėjusių skandalingų Seimo kanceliarijos darbo faktų. Tai esą yra jau šeštus metus tebesitęsiančio ydingo vadovavimo Seimui pasekmė, o Seimo pirmininkas, vadovaudamas parlamento darbui, neužtikrino tinkamo Seimo ir Seimo kanceliarijos darbo.