„Pagal gautą medžiagą Privatizavimo komisija ir Valstybės turto fondas (VTF) tik pritarė privatizavimui, o galutinį sprendimą priėmė Vyriausybė. Teisiniai pažeidimai buvo iš jos pusės", - antradienį po komisijos posėdžio teigė jos pirmininkas "darbietis" Jonas Pinskus.
Todėl, pasak jo, komisija ketina kelti Vyriausybės teisinės atsakomybės klausimą ir gal net kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ministrų kabineto nutarimo, susijusio su „Alitos" privatizavimu.
J.Pinskus žurnalistams užsiminė, jog komisijai užkliuvo tai, kad Vyriausybė nenutraukė bendrovės privatizavimo konkurso ir nepaskelbė naujo.
„Manau, kad privatizavimas vyko teisingai, konkursas buvo tęsiamas. Tik šitas variantas buvo priimtinas, Civilinis kodeksas leidžia tokius dalykus. O teisinis ginčas gali būti, tačiau čia jokiu būdu nėra kokių nors įstatymų pažeidimas", - anksčiau žurnalistams sakė A.Brazauskas.
Anot jo, „Alitos" privatizavimo eiga atitiko galiojančius teisės aktus. Jau įsibėgėjus konkursui esą buvo iškilę abejonių dėl dalyvių ir net svarstyta, ar nereikėtų jo nutraukti bei skelbti naują konkursą. Tačiau po ilgų konsultacijų nuspręsta, kad yra ekonominis teisėtumas, į kurį atsižvelgti esą pasiūlė Generalinė prokuratūra.
„Galiu patvirtinti, kad toks sprendimas Vyriausybėje buvo priimtas sąmoningai, konsultuojantis su atitinkamomis teisinėmis kompanijomis, kurios dalyvavo privatizavimo procese ir vykdė konsultacines paslaugas", - teigė A.Brazauskas.
„Jeigu tas konkursas būtų buvęs likviduotas ir paskelbtas naujas, be jokių abejonių, už 50 su viršum milijonų „Alita" nebūtų buvusi parduota, ir valstybė būtų turėjusi nuostolių", - pridūrė jis.
„Iš neteisės negali kilti teisė", - lakoniškai į premjero samprotavimus atkirto J.Pinskus.
Anot komisijos narių, dėl galimai neskaidraus „Alitos" privatizavimo buvo įspėjęs ne tik Valstybės saugumo departamentas (VSD), bet ir Generalinė prokuratūra, Seimo Antikorupcijos komisija, nepriklausomi advokatai, kai kurios kitos valstybinės institucijos.
Kaip po uždaro posėdžio žurnalistams teigė A.Brazauskas, slaptų teisėsaugininkų išvadų negalima panaudoti „praktiniame darbe" – tai tesąs „tam tikras signalas, supažindinantis su situacija vienos ar kitos firmos ar kompanijos atžvilgiu".
Iš konkurso pašalinus Italijos verslininką Luigiterzo Boscą, „Alitos" privatizavimo konkurso laimėtoja 2004 metų pradžioje buvo pripažinta bendrovės vadovų įsteigta bendrovė "Invinus". Ši už 83,8 proc. akcijų valstybei sumokėjo 58,05 mln. litų - 8,05 mln. litų daugiau nei buvo nustatyta akcijų paketo pardavimo kaina.
L.Bosca iš VTF vėliau prisiteisė 1,7 mln. litų kompensaciją – beveik trečdaliu mažesnę, nei prašė. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad verslininko pašalinimas iš derybų dėl privatizavimo buvo neteisėtas ir nesąžiningas. Tačiau praėjusių metų pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas VTF prašymu panaikino šią nutartį. Tiesa, L.Bosca Lietuvos apeliacinio teismo nutartį gali per tris mėnesius apskųsti Aukščiausiajam Teismui.
VTF verslininką iš "Alitos" privatizavimo konkurso pašalino esą jam laiku neatvykus parafuoti įmonės privatizavimo sutarties. L.Bosca tokius VTF teiginius neigė. Italijos verslininkas už privatizuojamą kontrolinį 83,77 proc. akcijų paketą siūlė didžiausią - 90 mln. litų - kainą, arba 40 mln. litų daugiau negu buvo pradinė akcijų paketo kaina.
Prieš kelias savaites LNK „Žinios" paskelbė, kad šioje privatizavimo istorijoje minimas buvęs įtakingas tuometinio prezidento A.Brazausko patarėjas Vladimiras Beriozovas. Esą jis per patį privatizavimo įkarštį rūpinosi, kad „Alita" neatitektų didžiausią kainą pasiūliusiam investuototojui. Pasak televizijos, privatizavimas buvo aptarinėjamas net su VTF vadovu Povilu Milašausku.
Savo ruožtu P.Milašauskas tikino, kad su V.Beriozovu įmonės privatizavimo nederino. Antradienį A.Brazauskas taip pat teigė nežinąs apie panašią įtaką ir buvusio savo patarėjo vaidmenį privatizavimo procese.
Antradienį komisijos posėdyje apsilankęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Daivis Zabulionis žurnalistams teigė, kad ši tarnyba „Alitos" privatizavimo procese mokestinių pažeidimų nerado ir žala valstybei nebuvo padaryta. Tiesa, jis pripažino, kad po privatizavimo buvo aptikta „tam tikrų klaidų", bet vėliau jos buvo ištaisytos.
Tačiau J.Pinskus teigė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymoje iškeltos kai kurios abejonės. Esą „Alita" paskolą bankui grąžina iš apyvartinių lėšų, o taip esą galimai pažeidžiami kitų akcininkų interesai. A.Brazauskas šia pažyma esą itin susidomėjo.
Dauguma Seimo komisijos gautos medžiagos pažymėta grifu „slaptai", todėl ji nebus prieinama ne tik visuomenei, bet ir kai kuriems parlamentarams. Su ja galės susipažinti tik tie politikai, kurie turi leidimus dirbti su slapta informacija.
Praėjusių metų birželį keturiems „Alitos" vadovams iš viso priklausė 92,62 proc. bendrovės akcijų. Tačiau gruodį jie sumažino turėtą įmonės akcijų paketą iki 83,77 proc. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, užbiržiniais sandoriais buvo dovanota 8,85 proc. „Alitos" įstatinio kapitalo. Dalį turimų akcijų dovanojimo būdu greičiausiai savo artimiesiems perleido visa bendrovės vadovų komanda.
Šiuo metu "Alita" dirba pelningai, jos akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamajame sąraše. BNS teigimu, pernai įmonė gavo 100,217 mln. litų pajamų - tiek pat, kaip ir 2004 metais (100,212 mln. litų).
Seimo komisija, tirianti antros pagal dydį šalies alkoholio gamybos įmonės "Alita" privatizavimo aplinkybes, išvadą turėjo pateikti iki kovo 1 dienos. Tačiau komisija žada prašyti pratęsti jos darbą iki birželio 30 dienos. Pernai Seimas buvo du kartus atidėjęs komisijos išvadų pateikimą.
Parlamentas yra pavedęs komisijai išsiaiškinti, kodėl "Alitos" privatizavimo konkurso laimėtoju buvo pripažintas mažiausią kainą pasiūlęs pirkėjas, kuo remiantis didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas buvo iš konkurso pašalintas, ar tokiais veiksmais nebuvo padaryta žalos valstybei, kas dėl to atsakingas. Komisija taip pat turi nustatyti, ar apie konkurso dalyvius VTF pateikta teisėsaugos institucijų informacija buvo pagrįsta ir objektyvi.
