Vedybų sutartis- tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). LR civilinis kodeksas numato dvi šių sutarčių rūšis:
1. Ikivedybinė sutartis - sudaroma iki santuokos įregistravimo ir įsigaliojanti nuo santuokos įregistravimo dienos. Pažymėtina, kad jos negali sudaryti nepilnametis.
2. Povedybinė sutartis - sudaroma bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo ir įsigaliojanti nuo jos sudarymo dienos arba, esant sutuoktinių susitarimui, suėjus tam tikram terminui arba įvykdžius tam tikrą sąlygą.
Svarbu atkreipti dėmesį į LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 24 str. 2 d., pagal kurią sudarydami povedybinę sutartį sutuoktiniai negali pakeisti turto, įgyto prieš įsigaliojant LR civiliniam kodeksui, t.y. 2001 m. liepos mėn. 1 d., teisinio režimo.
Vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma, t.y. sudaroma raštu ir patvirtinama notaro. Notarinės formos nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia. Notarinis atlyginimas už vedybų sutarties patvirtinimą yra nuo 100 iki 300 litų, priklausomai nuo jos sudėtingumo.
LR civilinis kodeksas numato privalomą vedybų sutarčių registraciją Vedybų sutarčių registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Bet kokiu atveju neįregistruota šiame registre notarine forma sudaryta vedybų sutartis sutuoktiniams yra galiojanti.
Neįregistravimo neigiama pasekmė yra ta, kad jie negali panaudoti sutarties sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis (pavyzdžiui, sutuoktinių kreditorius) ir įrodinėti savo teisių, kylančių iš sutarties, prieš trečiuosius asmenis remdamiesi kitais įrodymais, išskyrus, kai sudarant konkretų sandorį tretieji asmenys žinojo apie sudarytą vedybų sutartį. Svarbu ir tai, kad Vedybų sutarčių registre turi būti registruojami ir vedybų sutarčių pakeitimai bei nutraukimas.
Be to, pakeitimai neturi grįžtamosios galios (t.y. taikomi tik po jų įtvirtinimo notarine forma atsirandantiems turtiniams sutuoktinių santykiams) ir siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus galimi tik teismui leidus. Už vedybų sutarties įregistravimą į Centrinės hipotekos įstaigos sąskaitą būtina sumokėti 25 litus.
LR civilinio kodekso 3.104 str. numato sutuoktiniams galimybę pasirinkti, kokį turto teisinį režimą nustatyti sutartyje. Jie turi teisę numatyti, kad:
1. turtas, įgytas ir iki santuokos sudarymo, ir gyvenant santuokoje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad negalima pakeisti šeimos turto teisinio režimo;
2. kiekvieno sutuoktinio iki santuokos įgytas ir asmenine nuosavybe esantis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
3. turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė nuosavybė, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių indėlį įgyjant bendrą turtą.
Tačiau sutuoktiniai neprivalo pasirinkti vieną iš šių variantų pilna apimtimi, o gali nustatyti ir mišrų turto teisinį režimą. Pavyzdžiui, gali susitarti, kad iki santuokos įgytas ir asmenine nuosavybe esantis turtas taps jų bendrąja jungtine nuosavybe, o susituokus įgyti nekilnojami daiktai bus bendrąja daline nuosavybe.
Pažymėtina, kad vedybų sutarties turinys nėra apribojamas vien tik turto teisinio režimo nustatymu. Sutuoktiniai sutartyje taip pat gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu (t.y. kaip naudosis bendru turtu ir pan.), tarpusavio išlaikymu (gali nustatyti tik papildomas garantijas, o ne teisę į išlaikymą ribojančias sąlygas), dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdą ir tvarką nutraukiant santuoką, kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.
Vedybų sutartyje sutuoktiniai gali numatyti, kad jų teises ir pareigas ribos tam tikras terminas, kuris nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, dienomis skaičiuojamas laikas, taip pat apibrėžiamas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti, pavyzdžiui, per pirmuosius penkerius santuokos metus įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė, o praėjus penkeriems metams įgytas turtas bus bendroji jungtinė nuosavybė.
Taip pat sutuoktiniai pareigų ir teisių atsiradimą arba pasibaigimą gali susieti su vedybų sutartyje numatytos sąlygos įvykdymu ar neįvykdymu, pavyzdžiui, iki gimstant vaikui įgytas turtas bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o gimus vaikui visas turėtas turtas taps bendrąja jungtine nuosavybe.
LR civilinio kodekso 3.105 str. nurodytos vedybų sutarties sąlygos, kurios būtų laikomos niekinėmis, t.y. negaliojančiomis nuo pat sutarties sudarymo momento, dėl to sutuoktiniai privalėtų grąžinti vienas kitam viską, ką yra gavę dėl tokios sutarties sudarymo. Prie tokių sąlygų priskirtinos:
1. prieštaraujančios imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei, viešajai tvarkai;
2. pasirinkus turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą, pakeičia šio režimo įstatyme numatytą esmę (pavyzdžiui, sutuoktiniai pasirinkę šį režimą negali kartu nustatyti, kad asmeninio naudojimo daiktai (drabužiai, avalynė) bus bendroji jungtinė nuosavybė, nes LR civilinis kodeksas juos priskiria asmeninei nuosavybei);
3. pasirinkus turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą, pažeidžia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą;
4. riboja sutuoktinių veiksnumą ar teisnumą;
5. reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius (asmeninio pobūdžio santykius);
6. nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams (pavyzdžiui, negali vienas iš sutuoktinių sutartimi atsisakyti pareigos auklėti savo vaikus perkeliant šią pareigą kitam sutuoktiniui);
7. riboja ar atima iš sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) teisę į išlaikymą;
8. riboja ar atima iš sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą;
9. keičia sutuoktinių turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.
Šių išvardytų sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos vedybų sutarties, jeigu ji gali būti sudaryta ir neįtraukus šių niekinių sąlygų.
Paminėtina, kad sutuoktinių kreditoriai turi teisę reikalauti pripažinti vedybų sutartį negaliojančia dėl jos fiktyvumo, t.y. kuomet sutuoktiniai sudarė sutartį tikslu visiškai arba iš dalies išvengti savo prievolės kreditoriams.
Be to, LR civiliniame kodekse numatyta galimybė pripažinti vedybų sutartį visiškai ar iš dalies negaliojančia vieno iš sutuoktinių reikalavimu, jeigu jos sąlygos iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalankios.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.
Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt