Todėl neatsitiktinai dauguma ginčų, kylančių iš rangos teisinių santykių, yra susiję su darbų perdavimo akto pasirašymu.

Sprendžiant su statybos darbų priėmimu susijusius klausimus, pirmiausia reikia vadovautis statybos rangos sutarties sąlygomis, tačiau taip pat būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) nuostatas.

Pagal CK nuostatas darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą.

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas rangovo ir užsakovo pasirašomu aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

Užsakovas priimdamas darbus turi juos patikrinti ir nurodyti trūkumus darbų perdavimo akte – priešingu atveju užsakovas netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (tai užsakovui gali būti reikalinga kilus ginčui su rangovu dėl atsiskaitymų pagal rangos sutartį ar trūkumų pašalinimo).

Galimybė pareikšti reikalavimą dėl tokių akte nenurodytų trūkumų pašalinimo po darbų perdavimo akto pasirašymo užsakovui gali išlikti tik numačius tokią užsakovo teisę statybos rangos sutartyje arba darbų perdavimo akte.

Rangą reglamentuojančios CK normos numato du atvejus, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus – jei rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, su sąlyga, jei dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, ir jei nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, su sąlyga, jei šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti.

Užsakovas apie atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo aktą ir atsisakymo priežastis turi nurodyti padarydamas žymą darbų perdavimo akte, priešingu atveju jis negalės remtis darbų trūkumais, kaip suteikusiais užsakovui teisę atsisakyti pasirašyti darbų perdavimo aktą.

Užsakovui nepasirašius darbų perdavimo akto ir nenurodžius atliktų darbų trūkumų rangovas tokiu aktu gali remtis tik su sąlyga, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – t. y. jei buvo parengtas ir sutartyje nustatytais terminais bei sąlygomis pateiktas užsakovui pasirašyti darbų perdavimo aktas, sudarytos sąlygos užsakovui patikrinti darbus.

Todėl užsakovui statybos rangos sutartyje svarbu detaliai aptarti darbų perdavimo tvarką ir sąlygas bei numatyti su tuo susijusias rangovo pareigas.

Tuo atveju, jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios normos, numatančios papildomą rangovo prievolę raštu įspėti užsakovą apie pareigą priimti darbų rezultatą, jei užsakovas vengia priimti atliktą darbą.

Darbų perdavimo aktas gali būti pasirašomas ne tik dėl visų darbų, bet taip pat dėl darbų etapų, tačiau su sąlyga, jei darbų etapų priėmimo galimybė yra numatyta statybos rangos sutartyje.

Tokiu atveju pasirašius darbų etapo rezultato perdavimo aktą, darbų etapo rezultato atžvilgiu kyla tos pačios pasekmės, kaip ir priėmus visus darbus – užsakovui pereina priimto darbų etapo rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika ir užsakovas negali remtis darbų trūkumų faktu, jei tokie trūkumai nenurodyti darbų etapo perdavimo akte.

Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo užsakovo atsisakymo pasirašyti darbų perdavimo aktą pagrįstumo, CK (6.694 str. 4 d.) numatyta vienašalio darbų perdavimo akto galiojimo prezumpcija.

Ši prezumpcija gali būti paneigta tik teismo sprendimu, kuriuo vienašalis darbų perdavimo aktas būtų pripažintas negaliojančiu, jei užsakovas įrodytų, kad darbų perdavimo aktą pasirašyti atsisakė pagrįstai (t. y. rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, jei dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, arba nustačius darbų rezultato trūkumus, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, jei šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti).

Todėl užsakovui statybos rangos sutartyje tikslinga numatyti, kad darbai laikomi perduotais užsakovui ir su rangovu atsiskaitoma tik su sąlyga, jei darbų perdavimo aktas yra pasirašytas abiejų šalių.

Priešingu atveju, rangovui teisme pareiškus reikalavimą atsiskaityti už vienašaliame darbų perdavimo akte nurodytus darbus, užsakovui tektų tokį vienašalį darbų perdavimo aktą ginčyti teismine tvarka.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ja neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija.

Konsultacijas rengia advokatų Kalyčio, Rukštelės ir partnerių kontora „Acta Juris“, Vilnius, Verkių g. 52, LT-09190 Vilnius, tel./faks. +370 5 273 86 45, el. paštas advokatai@vap.lt