Atsižvelgiant į pasiūlymus, bus didinama ir bankroto administratorių atsakomybė.
Vienas svarbiausių uždavinių – pašalinti iš rinkos prasiskolinusią, turto neturinčią įmonę, nemokančią atlyginimų savo darbuotojams. Bus siekiama, kad turto neturinčių įmonių administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš Valstybės įsteigto fondo lėšų, tada šios įmonės darbuotojai galėtų gauti jiems priklausančias išmokas iš Garantinio fondo.
Ar uždirba per daug?
Verslininkai neretai piktinasi, kad bankroto administratorius už darbą gauna pernelyg didelį atlygį. Vargu ar jis gali iš esmės ką nors pakeisti veiklą nutraukusioje įmonėje. Ne paslaptis, kad kartais tereikia išsiuntinėti pranešimus ir organizuoti susirinkimus. Jei dar yra turto – skelbti vieną ar kitą aukcioną. Vienas pašnekovas prisimena konkretų atvejį, kai bankroto administratoriaus išlaidos ir atlyginimas siekė 18 tūkst. Lt, nors paskolos dydis buvo 30 tūkst. litų.
Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vedėja Dalia Sukiasianienė atremia verslininkų priekaištus. Jos teigimu, pagal Bankroto įstatymą, visos teisės dėl bankroto administravimo išlaidų perleidžiamos kreditoriams. Administratoriaus atlyginimą irgi nustato kreditoriai.
„Nė viena valdžios institucija negali nustatyti, kiek turi būti mokama už darbą. Ar advokato paslaugos būna kaip nors reglamentuotos, jei jį samdai privačiai? – klausia D. Sukiasianienė. – Ši situacija tokia pati“.
Pasak pašnekovės, išlaidos bankroto administravimui labai priklauso nuo pačios bankrutavusios įmonės. Pavyzdžiui, jei kreditoriai siekia įrodyti, kad bankrotas tyčinis, tuomet reikia samdyti brangiai kainuojančius juristus. Darbo apimtis vienoje įmonėje, kur turto nėra, o kreditorių šimtai, bus didelė. Kitoje įmonėje gali būti tik vienas stambus kreditorius. Be to, daug kainuoja bankroto procedūros įmonėse, jei reikia sutvarkyti nuodingąsias atliekas.
„Mes bandėme nustatyti atlyginimo „lubas“, bet tai neįmanoma, nes nerandama kriterijų. Todėl veikimo laisvė palikta kreditoriams. Jie gali nustatyti atlyginimą, premijavimą ir kitas atsiskaitymo formas“, – teigia specialistė.
Norėtų greičio ir objektyvumo
Tiesa, vykdant bankrotą ne visada sutampa visų kreditorių interesai. Kuris nors aplinkiniais keliais visgi bando daryti įtaką bankroto administratoriaus sprendimams. Kartais atrodo, kad vienų ar kitų kreditorių klausimus jie svarsto šiek tiek efektyviau ir greičiau. Daugiausia įtakos parenkant administratorių turi kreditorius, kurio skola didžiausia. Todėl labai svarbu, ar paskirti specialistai pakankamai profesionalūs. Pasak V. Budraičio, deja, dažnai tokiems asmenims trūksta kvalifikacijos, jie vilkina laiką ir kt. Žmogus turi būti nepriklausomas, kvalifikuotas, išmanantis finansus ir teisę, jam turi būti gerai atlyginama.
Kreditoriams svarbu laikas ir rezultatas. AB Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas konstatuoja: „Manau, turėtų būti labai aiškiai sudėliotos teisės, pareigos, kvalifikacijos reikalavimai ir apibrėžtos konkrečios nuobaudos, kurios pristabdytų neteisingų sprendimų priėmimą. Kartais atrodo, kad priimami visiškai nepateisinami sprendimai“. Iš įstatymo redakcijos V. Budraitis tikisi aiškios administratorių atsakomybės, nes jiems suteikta pernelyg daug apsisprendimo laisvės.
Bankrutuoja stabiliai
Kad gali būti ne tik nesąžiningų skolininkų, bet ir nesąžiningų kreditorių, neneigia D. Sukiasianienė. Dirbančių bankroto administratorių – per 400. Išlaikiusiųjų kvalifikacijos egzaminus – daugiau. Pažymėjimai galioja trejus metus. Po to reikia perlaikyti kvalifikacijos egzaminą. Per pastaruosius metus bankroto administratorių po truputį mažėja. „Tai itin kvalifikuoti specialistai. Kaip bankroto teisėjai, taip ir bankroto administratoriai pasaulyje laikomi tikrais profesionalais. Todėl už šį darbą turi būti tinkamai mokama“, – tikina D. Sukiasianienė.
Tyčinio bankroto atvejus labai sunku įrodyti. Pasak Ūkio ministerijos specialistės, per visą bankroto procedūrų įgyvendinimo laikotarpį 18 įmonių bankrotai pripažinti tyčiniais. Bandyta inicijuoti tyčinį bankrotą apie pusei šimto įmonių.
Pasak Šiaulių banko atstovo V. Budraičio, kai kuriais atvejais geriausia kelti bankroto bylą. Vilkinant procesą turtas mažėtų, skolos didėtų ir tai nieko gero neduotų.
Įstatymo pataisos
Apibendrindama bankroto įstatymo pataisas D. Sukiasianienė teigia, kad labiausiai tai pajus verslininkai, kurie bandys išsisukti nuo skolų, palikti įmones be jokių dokumentų. Jie turės mokėti nemažas baudas. Pašnekovė atvirauja, jog neretai nepavyksta rasti nei bankrutavusios įmonės vadovo, nei dokumentų. Tokiai įmonei negalima iškelti bankroto bylos ar atsiskaityti su skolininkais. Bet tai daugiau ne Bankroto įstatymo problema, o kai kurių verslininkų moralės klausimai.
Kartais kyla ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl administratoriaus padarytų išlaidų, susijusių su bankrutuojančios įmonės ūkine komercine veikla (patalpų nuoma ir kt.). Todėl siūloma nustatyti, kad per šį terminą (20 darbo dienų) administratorius turėtų pateikti teismui tvirtinti ir ūkinės komercinės veiklos išlaidas.
Jei įmonė dar turi šiek tiek turto, neretai įmonės vadovas ar savininkai visaip stengiasi trukdyti administratoriui tą turtą perimti. Bijodami atsakomybės bankrutuojančios įmonės atsakingi asmenys administratoriui neperduoda dokumentų. Teismai dar retai naudojasi teise skirti baudas asmenims, kurie sąmoningai trukdo iškelti įmonės bankroto bylas ar vykdyti bankroto procedūras. Net ir taikomos baudos nieko negelbsti, nes kai kuriais atvejais bankrutuojančios įmonės vadovui naudingiau mokėti nedidelę baudą ir nuslėpti kai kuriuos dokumentus. Todėl įstatyme siūloma įtvirtinti normas, kad teismas turėtų teisę skirti iki 10 tūkst. Lt baudas.
Kreditorių susirinkimas nustato lėšų dydį, kuris gali būti skiriamas administravimo išlaidoms apmokėti, parduodamo turto kainą ir kt. Nors įstatymo normų nustatyta, kad sprendimus kreditorių susirinkime tegali priimti kreditoriai, dažniausiai daug ką sprendžia kreditorių susirinkimo pirmininkas. Todėl siūloma kreditorių susirinkimo pirmininką rinkti tik iš kreditorių.