Premjeras Algirdas Brazauskas atidarydamas konferenciją pateikė statistinius duomenis, iš kurių matosi, kad per penkiolika nepriklausomybės metų išvyko apie 300 tūkstančių žmonių, tik labai nedidelė jų dalis sugrįžo.
Visgi premjero pateikta statistika greičiausiai nevisai tiksliai atspindi tikrovę. Pasak Živilės Ilgūnaitės, Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos pirmininkės, vien Londone yra apie 150 tūkstančių lietuvaičiu, dar 50 tūkstančių būtų galima rasti išsivarsčiusių kitose Didžiosios Britanijos vietovėse.
A.Brazauskas pabrėžė, kad žmonės iš Lietuvos išvyksta turėdami visai kitokią svečios šalies viziją nei ji pasirodo esanti iš tikrųjų.
“Žmonės suklaidinami – ši veiklos sritis turi būti išryškinta diplomatinių tarnybų. Reikia, kad informacija maksimaliai atspindėtų į kokias sąlygas žmonės patenka”, - sakė premjeras.
Kitas žingsnis, pasak A.Brazausko, teisminės praktikos peržiūrėjimas – pastaruoju metu nors ir buvo iškeltos 82 bylos susijusios su prekyba žmonėmis, tačiau “šis verslas Lietuvoje klesti”.
A.Brazausko manymu būtina kreipti daugiau dėmesio emigracijos prevencijai, kuri bendriausia prasme – mūsų pačių gyvenimo sąlygų keitimas Lietuvoje. Jo teigimu, šiuo metu keliamas uždavinys – išlaikyti progresyvią ir apsišvietusią tautą pasaulyje.
“Mūsų tikslas ir pareiga, kad perspektyva būtų maksimaliai išnaudojama ekonomikos plėtrai, buitinių ir socialinių sąlygų taisymui”, - tikina premjeras, pabrėždamas, kad prielaidų emigracijos sumažėjimui tikrai yra.
UR ministras Antanas Valionis teigia, kad URM su išeivijos klausimu susiduria kiekvieną dieną ir turi konstatuoti, kad valstybės dialogas su išeivija dar kol kas neprasidėjęs, nors jo poreikis ryškus. Pasak A.Valionio, būtent todėl pateikiamas siūlymų paketas Vyriausybei, kuriuo rengiama valstybės bendravimo su išeivija strategija.
“Mes neturime pamiršti, kad reikia siekti, jog Lietuva išliktų viena, nors ir išsibarsčiusi ir išliktų savo istorinėse žemėse”, - teigia UR ministras.
Pasak ministro, problemai spręsti egzistuoja dvi strategijos – gerovės Lietuva, kuri akcentuoja ekonominių sąlygų gerinimą ir virtualioji Lietuva, susijusi su išeivijos kultūrinių, socialinių, pilietinių ryšių su Lietuva stiprinimu. Pasak UR ministro, verta rūpintis išeivijos problemomis jau dabar, nelaukiant, kada Lietuva bus turtingesnė, nes kai tai bus pasiekta, gali paaiškėti, kad jau nėra išeivijos bendruomenių.
“Visi kartu turim dirbti, kad virtualioji Lietuva būtų tikra Lietuva naujoje globalioje realybėje”, - tvirtina A.Valionis.
Pilietinės visuomenės instituto (PVI) direktorius Darius Kuolys pristatydamas studiją “Lietuvių emigracija ir galimi sprendimo būdai” pabrėžė, kad Lietuvoje emigracijos problema arba itin stipriai dramatizuojama, arba bandoma “užkalbėti tikrovę”, tuo tarpu prevencijai skiriama per mažai dėmesio.
Pasak D.Kuolio, Lietuvoje ieškant emigracijos srauto priežasčių per daug akcentuojamos ekonominės priežastys, socialines ir kultūrines nustumiant į antrą planą. Kaip svarbią socialinę emigracijos priežastį D.Kuolys nurodė gyvenimo Lietuvoje prasmės deficitą. Be to, PVI direktorius pabrėžia, kad kultūriškai yra susiklostę taip, jog lietuviai yra itin mobili tauta – emigraciniai srautai akivaizdūs dar devynioliktame amžiuje ir vien ekonominėmis priežastimis šio reiškinio nepaaiškinsi.
PVI direktoriaus teigimu, emigraciją būtina suvokti kaip kompleksinį reiškinį – juk emigruoja ir žemos kvalifikacijos žmonės (pasak D.Kuolio, jaučiamas mažų miestelių tuštėjimo metas), ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Pasak D.Kuolio, protų nutekėjimas šiuo metu yra rimčiausias iššūkis, kurio valstybė turi imtis tuoj pat.
PVI Tarptautinių programų direktorius Mantas Adomėnas teigia, kad emigracijos problema būtų sprendžiama sėkmingai, jeigu būtų atliekami fundamentalūs šio reiškinio tyrimai ir siekiant numatyti perspektyvas pradėtos modeliuoti situacijos, nes šiuo metu Lietuvoje į problemą žiūrima mechaniškai.
M.Adomėnas taip pat pabrėžia strateginio politikų mąstymo poreikį, taip pat akcentuoja, kad reikia dėti pastangas, jos būtų sumažintas politinis susvetimėjimas ir tuo pačiu prasmės deficitas.
Jo teigimu, problema būtų sėkmingai įveikta tuo atveju, jei būtų sprendžiama kompleksiškai ir priimami ilgalaikiai sprendimai, dar mokyklose būtų ugdomos “lietuvio pasaulyje” ir “pasaulio lietuvio” sampratos, diegiamas solidarumas, kuriami bendravimo tinklai.Be to, M.Adomėnas pabrėžia, kad reikia orientuotis į pačių išeivijos bendruomenių poreikius.
“Vyriausybė turi laikyti ranką ant pulso”, - teigia M.Adomėnas.
Išeiviams trūksta dėmesio
Konferencijoje dalyvavę lietuvių išeivijos atstovai teigia, kad pasigenda politikų dėmesio, trūksta valstybinės paramos išeivių bendruomenėms.
“Mes prašome jūsų nuoseklios politinės strategijos...Mes norime žinoti, kad esame laukiami mes, o ne mūsų pinigai”, - sako Mindaugas Maciulevičius, Lietuvių verslininkų klubo Airijoje narys.
“Mes esame rinkėjai, bet niekas su mumis nebendrauja. Mes norime būti išgirsti ir atstovaujami”, - jam pritaria ir Živilė Ilgūnaitė, retoriškai klausdama, ar rinkimų sistema adekvati laikmečiui.
Pasak M.Maciulevičiaus, iš 100 tūkstančių Airijoje gyvenančių lietuvių 2004 metų Seimo rinkimuose balsavo vos tūkstantis, vos tūkstantis perka ir leidžiamą Airijoje laikraštį. Jo teigimu, visi 100 tūkstančių potencialiai galėtų atstovauti Lietuvai, bet neturi apie ją naujausios informacijos. Tie, kurie norėtų grįžti namo, bijo mokesčių inspekcijos.
Ž. Ilgūnaitė atkreipia dėmesį į kitą išeiviams aktualią problemą - šeštadienines mokyklas Didžiojoje Britanijoje išlaiko tėvai ir mokytojų entuziazmas, tad būtina Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos pagalba. Reikia, kad Lietuvos valdžia padėtų įkurti Londone kultūros centrą, kuriame rinktųsi žmonės, būtų organizuojami renginiai, pamokos.
Ž.Ilgūnaitės teigimu, D.Britanijoje trūksta ir laikraščių – tie, kurie atvežami iš Lietuvos, vėluoja vieną dieną, tad naujienos būna seno. Be to, potencialius skaitytojus atgrasina ir kaina – paprastai iš Lietuvos atvežtas laikraštis kainuoja 1,95 svaro - už šią sumą galima nusipirkti tris angliškus tos dienos laikraščius..
Vyriausybinių iniciatyvų pasigenda ir Dalia Henke, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė.
Jos teigimu, išeivija nėra vienalytė ir egzistuoja bent penkios skirtingos išeivių grupės. D.Henke nuomone, labiausiai reikia kreipti dėmesį į ką tik svetur studijuoti ar stažuotis išvykusį jaunimą.
“Šią grupę būtina integruoti, kad laikinas nusigręžimas netaptų ilgalaikiu”, - sakė ji.
D.Henke nuomone, Vyriausybė turėtų skirti daugiau lėšų tokioms iniciatyvoms kaip “Langas.net”, suvienijusiai apie pusantro tūkstančio žmonių. Taip pat reikėtų, jos teigimu, kad aktyviau įsitrauktų ambasados - jos bent kartą per metus galėtų susikviesti visus užsienyje studijuojančius studentus, kad aptartų su jais perspektyvas Lietuvoje.