Teigiamai pateiktus sveikatos apsaugos srities aspektus vertina tik ketvirtadalis
Apklausos, kuri buvo atliekama Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“, metu respondentams buvo užduoti keturi labai bendri klausimai, susiję su jų, kaip sveikatos apsaugos sistemos klientų, patirtimis.
Rezultatai parodė, kad 55,5 proc. apklaustųjų nepritaria teiginiui, kad Lietuvoje valstybė padeda žmonėms saugoti savo sveikatą, o pritariančiųjų tokiai nuomonei yra daugiau nei per pusę mažiau (19,9 proc.). 24,7 proc. žmonių nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Pakankamai neigiamą požiūrį į situaciją Lietuvos sveikatos priežiūros srityje atskleidžia ir atsakymai į kitus klausimus. Šiek tiek didesnė pusė respondentų (52,2 proc.) nepritaria teiginiui, kad Lietuvoje pacientams laiku teikiama sveikatos priežiūra. Pritariančių šiam teiginiui respondentų yra 21,8 proc., o nepareiškusių nuomonės yra 26 proc. apklaustųjų.
Taip pat 54,3 proc. respondentų nepritaria teiginiui, kad teikiant sveikatos priežiūrą Lietuvoje pirmiausiai atsižvelgiama į paciento poreikius. Tris kartus mažiau apklaustųjų mano priešingai – jų nuomone į paciento poreikius atsižvelgiama tinkamai (17,8 proc.). 27,9 proc. (beveik trečdalis) respondentų apskritai nepareiškė savo nuomonės.
Itin neigiamai vertinamas sveikatos paslaugų prieinamumas. 71 proc. respondentų nepritarė teiginiui, kad Lietuvoje sveikatos paslaugos yra lengvai prieinamos (nereikia laukti ilgose eilėse, toli važiuoti į sveikatos priežiūros įstaigą ir pan.). Galvojančiųjų, kad sveikatos paslaugos yra lengvai prieinamos yra vos 10,7 proc., o 18,3 proc. žmonių nuomonės šiuo klausimu neturi.
Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Giedriaus Žvaliausko teigimu, tyrimas parodė, kad labiausiai nepatenkinti esama situacija yra miestų arba miestelių gyventojai ( 73,7 proc.).
„Tai, ko gera, pradėtos asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizacijos rezultatas, nes sveikatos paslaugų tinklo koncentracija vykdoma būtent mažų miestelių sąskaita. Kita vertus, esama situacija nepatenkinti ir didmiesčių (72,6 proc.) gyventojai. Didmiestyje paslaugos visada buvo ir yra „šalia“, bet yra ir kita akivaizdi problema – eilės. Jei reikia laukti 1 mėnesį, o kartais 2-3 mėnesius, kad patektum pas siauros specializacijos gydytojus specialistus, kyla teisėtas mokesčių mokėtojų nepasitenkinimas. Rezultatai rodo, kad šalies gyventojai turi aiškią ir itin kritišką nuomonę apie sveikatos paslaugų prieinamumą ir siunčia labai aiškų signalą politinei klasei, kaip burtažodį mėgstančiai reguliariai kartoti žodį „optimizacija“, - tikino mokslininkas.
Anot jo, iš visų amžiaus grupių santykinai kritiškiausias požiūris būdingas 35-44 metų ir 45-54 metų amžiaus gyventojams. Nuo jų nežymiai atsilieka ir 55-64 metų respondentai.
„Kokios galėtų būti priežastys? 35-64 metų gyventojai yra darbingo amžiaus žmonės. Atsiradus sveikatos problemoms, sergančiojo statusas šios amžiaus grupės respondentams turėtų sukelti dar vieną įtampos šaltinį be jau esamo vaidmenų konflikto tarp šeimos ir profesinės karjeros. Darbingo amžiaus žmonės nori greitų ir efektyvių sprendimų, kad vėl būtų galima grįžti prie įprastos veiklos. Tai ir galėtų būti vienas iš veiksnių, paaiškinančių, kodėl tarp 35-64 metų amžiaus žmonių yra daugiausiai nepasitenkinimo“, - svarstė G. Žvaliauskas.
Susumavus rezultatus, teigiamai pateiktus sveikatos apsaugos srities aspektus vertinančių respondentų yra ne daugiau kaip ketvirtadalis. Beje, kaip bebūtų keista, patys vyriausi – 75 metų ir vyresni – apklausoje dalyvavę žmonės, kurie daugiausiai turėjo kontaktų su asmens sveikatos priežiūros sistema, linkę palankiausiai vertinti sveikatos sistemos būklę Lietuvoje.
Žmonės mažiau abejoja tik specialistų kvalifikacija ir įrangos patikimumu
Į gana lygias grupes respondentai pasiskirstė tik atsakydami į klausimą, kaip vertina sveikatos paslaugų kokybę. Su teiginiu, kad Lietuvoje sveikatos paslaugos yra geros kokybės (jas teikia aukštos kvalifikacijos specialistai, naudojamasi naujausia technika ir pan.) sutiko 34,5 proc. apklaustųjų, o 32,4 proc. tam nepritarė. Panaši dalis respondentų (33,1 proc.) pasirinko atsakymą „nei pritariu, nei nepritariu“.
„Jei valstybės ir toliau demonstruos nepagarbą mediko profesijai, pavyzdžiui, nesikeis darbo užmokesčio politika, žmonės tiesiog emigruos, todėl didės specialistų trūkumas. Vadinasi, sveikatos paslaugų kokybės vertinimas ateityje prastės. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, galima teigti, kad ir šiuo metu didesnė pusė apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų linkę rašyti neigiamą pažymį už Konstitucijoje įtvirtintos valstybės pareigos rūpintis žmonių sveikata ir laiduoti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus vykdymą.
Kita vertus, sveikata priklauso ir nuo pačių žmonių pastangų ją stiprinant per fizinį aktyvumą, taisyklingą mitybą, žalingų įpročių vengimą, o ne tik nuo gerai išplėtotos asmens sveikatos priežiūros sistemos. Taip pat svarbus valstybės vaidmuo sprendžiant socialines problemas, investuojant į sveikatos stiprinimui tarnaujančios infrastruktūros kūrimą, vykdant švietėjiškas programas. Kokį įvertinimą už šias pastangas gautų Lietuvos gyventojai ir valstybė?“ - svarstė G. Žvaliauskas.
Anot mokslininko, kol kas nėra galimybės rezultatų palyginti su kitomis valstybėmis, tačiau net jei ir kaimynai savo sveikatos apsaugos sistemas vertina nepalankiai, tai neturėtų būti pasiteisinimu politikams nereaguoti į rezultatus. „Jei 70 proc. žmonių, sako, kad jiems blogai, akivaizdu, kad klausimas opus. Politikams reikėtų labai susimąstyti. Duomenys rodo, kad asmens sveikatos priežiūros sistemos vertinimas yra blogas ir to niekaip negalima pateisinti lietuviškuoju pesimizmu. Situacija iš tiesų prasta“, - įsitikinęs pašnekovas.
SAM apklausa: dėl būtinybės primokėti gydymo atsisakė tik 2-7 proc. pacientų
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigė, kad paslaugų prieinamumas turi būti suprantamas ta prasme, kad žmogus, atvykęs iš rajono, galėtų lengviau ir greičiau gauti tas paslaugas, kurių jam reikia. Taigi žmonėms svarbus ne tik paslaugų artumas geografine prasme, bet ir jų saugumas.
„Kaip pažymėta Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) metiniame pranešime, Lietuvos gyventojai į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 22 mln. kartų per metus. Nesunku paskaičiuoti, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas į gydytoją kreipiasi vidutiniškai apie 7 kartus per metus. Tačiau čia svarbiausia ne statistika, o gyventojų galimybė gauti saugią ir kvalifikuotą sveikatos priežiūros paslaugą.
Pasak Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko prof. Juozo Pundziaus, sveikatos įstaigų pertvarkymo planas, kurį vykdo SAM yra teisingas – stacionarinę pagalbą reikia koncentruoti. Tokia pagalba turi būti aukšto lygio, ji turi būti sutelkta ir negali būti išbarstyta daugelyje vietų. Požiūris, kad sudėtinga stacionarinė pagalba turi būti kuo arčiau žmogaus geografine prasme – psichologiškai pateisinimas, tačiau nėra teisingas, pabrėžia prof. J. Pundzius“, - teigia SAM.
NST požiūrį į SAM vykdomą pertvarką esą patvirtina ir šiais metais Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų ir pačių medikų apklausa. Tyrimo metu apklausti 1224 pacientai bei 404 medikai.
„Dauguma gyventojų, besinaudojančių medikų paslaugomis, sveikatos priežiūros paslaugas vertina gerai: palankiausiai vertinamos ambulatorinės slaugos, mažiau palankiai – slaugos ligoninių ir gydytojų specialistų teikiamos paslaugos. Pacientus tenkina ir gydymo įstaigų tinklas: kad pasiektų šeimos gydytoją, pacientui vidutiniškai reikia nukeliauti 5-6 km. Dauguma apklaustųjų (90-97 proc.) nurodė neturėję problemų nuvykti iki ligoninės ar gydytojo specialisto kabineto. Dėl didesnio atstumo keblumų kiek dažniau kyla vyresniems kaimo gyventojams, tačiau net 80 proc. jų nesiskundžia dėl sunkumų keliaujant pas gydytoją.
Tyrimo duomenys taip pat atskleidė pakankamai gerą ekonominį paslaugų prieinamumą. Per pastaruosius metus, motyvuodami, jog negalėtų primokėti už paslaugas, jei to prireiktų, gydymo atsisakė tik 2-7 proc. pacientų. Daugiau kaip du trečdaliai pacientų teigiamai vertina ir tai, kad gydytojas, prieš skirdamas gydymą, atsižvelgia į paciento finansines galimybes. Gydymo įstaigų infrastruktūrą (naudojamą aparatūrą ir galimybes atlikti sudėtingesnius tyrimus) palankiai vertina 70-80 proc. pacientų“, - teigė SAM.
