„Pažiūrėkite, kaip sunkiai Seime skinasi kelią įstatymai, kuriuose bandoma riboti alkoholio pardavimą ar įvesti griežtesnius amžiaus cenzus, riboti alkoholio pardavimų vietas, įvesti butelių ženklinimą. Visame pasaulyje žinoma alkoholizmo prevencijos abėcėlė – kuo šalis geriau gyvena ir kuo daugiau alkoholio pardavimo taškų, tuo daugiau geriama. Kuo liberalesnis požiūris į alkoholį, kuo liberaliau į tai žiūri tėvai, tuo daugiau vaikų tampa priklausomi nuo alkoholio“, – pabrėžė gydytojas.
DELFI pašnekovo nuomone, neteisinga už tai versti atsakomybę vien žmonėms, kad jie patys dėl to kalti, kvaili, neturi išsilavinimo, supratimo, nemoka protingai gerti.
„Protingai gerti“ moko alkoholikai
„Per savo 22-23 darbo šioje srityje metus buvau sutikęs ne vieną vyno ekspertą, kuris iš televizijos ekrano sakė: „Jeigu gersite taip, kaip aš, niekada netapsite priklausomais nuo alkoholio“, nors iš tiesų jis jau priklausomas, mano ar kolegų pacientas“, – kalbėjo gydytojas.
Iš esmės tokie vyno ekspertai, T. Kajoko žodžiais, aptarnauja verslą, dirba alkoholį platinančioms agentūroms, dalyvauja Vyno dienose ir panašiai. Tuo tarpu psichoterapeutą pančioja mediko etika ir jis negali viešai kalbėti, kad dalis mokančių kitus protingai gerti, patys kenčia nuo priklausomybės alkoholiui ir kartais priversti kreiptis pagalbos.
„Priklausomų nuo alkoholio žmonių mes nebegalime apsaugoti, bet galime apsaugoti jaunus. Kita vertus, žmogus, kalbantis apie alkoholio žalą, šiais laikais atrodo kaip dinozauras“, – konstatavo T. Kajokas.
Jeigu tu negeri, gydytojo žodžiais, mūsų visuomenėje tampi atskalūnu. Į tokį žiūrima su įtarumu: arba kaip į beprotį, arba kaip į nebegalintį gerti girtuoklį.
Neišgėrę negali atsipalaiduoti
Vardydamas psichologines priežastis, kodėl žmonės geria, gydytojas pradėjo nuo to, kad kiekvienas turime psichologinį polinkį regresuoti, atsipalaiduoti, nusimesti nuovargį, prisišlieti prie kito žmogaus, kažkiek žvilgterėti į slapčiausias savo mintis, o alkoholis tuos dalykus gali paskatinti.
„Tačiau ypatybė ta, kad normalios neurotinės struktūros žmogus gali atsipalaiduoti be alkoholio, tuo tarpu impulsyvesnis arba ribinės asmenybės struktūros žmogus iš esmės alkoholį naudoja kaip priemonę nurimti.
Fiziologinė priklausomybė reiškiasi tuo, kad, anksčiau buvęs sveikai neurotiškas, žmogus nebepajėgia atsipalaiduoti neišgėręs. Neišgėręs jis jau nebegali gulėti ant žolytės ir žiūrėti į debesis. Jam reikia „prisitvoti“, nors sveikam žmogui pakaktų paprastos čiobrelių arbatos“, – pateikė pavyzdį gydytojas.
Daug fantazuoja – mažai daro
„Jie tik kalba, ką darys. Šiuo požiūriu fantazija ir alkoholis yra greta. Tai reiškia, kad jie neplanuoja ir nekuria, o fantazuoja, kad kurs“, – pridūrė.
Tuo tarpu kūryba kaip gebėjimas yra ugdomas ir jeigu tėvai nemoko vaikų švęsti šventes be alkoholio arba neparodo egzistuojančių aktyvių alternatyvų, nesiformuoja aktyvaus laisvalaikio tradicija.
„Alkoholis ypatingas tuo, kad teikia malonumą be jokios pastangos. Šiaip gyvenime, kad pajustum malonumą, reikia pasistengti. Rūšies išlikimo mechanizmas remiasi tuo, kad pastanga atlyginama malonumu: jei stengiesi gauti maisto, pasisotini, jeigu sieki meilės, greičiausiai pasieki. Alkoholis kaip fetišas visa tai pakeičia. Geriantysis dažnai nejaučia alkio, alkoholis jam pakeičia seksą, žaidimus, uždaro savo paties fantazijose“, – aiškino gydytojas.
Netenka dalies smegenų
Tačiau šis modelis netaikytinas visiems. Kalbėdamas apie alkoholio poveikį, T. Kajokas pabrėžia, jog kiekvienas yra labai skirtingas. Priklausomybės raida primena amerikietiškus kalnelius – nusileidimus keičia pakilimai. Pakeliui į priklausomybę alkoholis stimuliuoja jutimų, o tuo pačiu atminties ir protavimo sistemą. Tai skatina asociacijas ir kūrybiškumą.
„Šis nesąmoningas fenomenas yra gerai žinomas. Paradoksalu, jog ne pats alkoholis, o santykinė jo stoka veikia dirginančiai, sąmonę užplūsta gausybė atsitiktinės ir padrikos informacijos - pojūčių, prisiminimų, įkyrių minčių ar netikėtų asociacijų. Pakeliui į priklausomybę būna laikotarpis, kai smegenys tiesiog kibirkščiuoja. Kita vertus, geriantis žmogus ilgainiui praranda iki trečdalio smegenų tūrio. Manoma, kad per gyvenimą išgerto alkoholio kiekis yra tiesiogiai proporcingas prarastam smegenų masės kiekiui. Geriantieji paprastai išsaugo gana gražų žodinį fasadą, tad žiūrint iš šalies sunku pamatyti, ko gi jis neteko, prarasdamas dalį smegenų; tačiau neabejotina, kad paprastėja jo priimami sprendimai ir pasaulio supratimas. Po dvidešimties metų gėrimo juodadarbis ir akademikas supanašėja, nes alkoholis sukuria tam tikrą reakcijos į aplinką būdą“, – sakė gydytojas.
Generuoja neįtikėtinas mintis
Kartais žmonės naudojasi alkoholiu kaip priemone rasti sprendimą. Pasak T. Kajoko, sąmoningai ar nesąmoningai, vartodami alkoholį didesniais kiekiais, jie forsuoja savo smegenis, nes po stipraus gėrimo žmogaus pojūčiai labai suaštrėja, sudirginta, sujaudinta atminties sistema veikia kaip perkaitęs variklis ir tuo momentu žmogus generuoja neįtikėtinas mintis, kartais pasižymi didesniu darbingumu ir taip toliau.
„Tačiau tas variklis perkaista – geriantis žmogus eina miegoti, o mintys neišsijungia, todėl, kaip sakiau, tik sveikas žmogus gali gulėti žolytėje ir žiūrėti į dangų, negalvodamas apie darbus, praeitį. Tiesiog gali būti čia ir dabar. Geriantis žmogus tos privilegijos neturi – jis visą laiką galvoja. Išsiblaivęs geriantysis ant žolytės teištvers keletą minučių; jam reikia išgerti, bet išgėrus jau nebereikia atsiveriančio dangaus.“, – sakė psichoterapeutas.
Pinigų stygius žmones padarė blaivesnius
Tiesa, T. Kajoko žiniomis, pastaraisiais metais geriančiųjų alkoholį smarkiai sumažėjo.
„Pritariu Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului ir gydytojui Aurelijui Verygai, kurie sako, kad pinigų stygius ir sugriežtinta alkoholio pardavimo politika žmones padarė blaivesnius. Tai akivaizdu praktiniame darbe su pacientais“, – pabrėžė T. Kajokas.
Kita vertus, girtaujantys daug metų, dabar tai galbūt daro rečiau, tačiau vis viena geria. Psichoterapeuto žodžiais, tai ko gero yra Dievo bausmė žmogui, kuris kažkada viršijo savo limitą.
