Per ketvirtį (lyginant pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius) ekonomika augo 6,6 proc.

Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2010 m. antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 procento, o palyginti su pirmuoju – 2,9 procento.

2010 m. II ketvirtį vienam šalies gyventojui to meto kainomis teko 7310,3 Lt BVP– 1,6 procento daugiau nei 2009 m. atitinkamą ketvirtį (pašalinus kainų pokyčių įtaką).

Tačiau pirmojo pusmečio, lyginant su 2009 m. pirmuoju pusmečiu, rezultatas išlieka neigiamas – fiksuojamas 0,9 proc. BVP nuosmukis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su atitinkamu periodu pernai, patikslintais duomenimis šalies ekonomika smuko 2,8 proc. Paskelbus pirmojo ketvirčio pirminius duomenis ekonomistai teigė, kad greičiausiai pasiektas dugnas.

Džiaugiasi rezultatu, bet mato ir iššūkių

Andrius Kubilius
Reaguodamas į Statistikos departamento paskelbtus duomenis, premjeras A. Kubilius teigia, kad „einame teisinga kryptimi, ekonomikos skatinimo planas veikia”.

„Džiaugiuosi ekonomikos atsigavimo rezultatais. Tai patvirtina, kad einame teisinga kryptimi, Lietuvos ūkis kopia iš krizės, ekonomikos skatinimo planas veikia. Dar reikia tolesnių mūsų pastangų ir laiko, kad įveiktume nedarbą bei biudžeto deficito iššūkius. Tada sausus statistikos augimo skaičius daug labiau pajus ir visi Lietuvos žmonės“, – teigė ministras pirmininkas A. Kubilius.

Pasak premjero, nedarbo lygis Lietuvoje, nors ir yra mažiausias Baltijos šalyse, išlieka itin aukštas, tad Vyriausybė ir toliau aktyviai skatins naujų darbo vietų kūrimą, užsienio investicijų pritraukimą bei biurokratinių suvaržymų verslui mažinimą.

Premjero patarėjas Mykolas Majauskas, vertindamas paskelbtus statistinius duomenis, pabrėžė, kad nepaisant ekonomikos atsigavimo biudžeto deficitas vis dar išlieka itin aukštas ir vienas didžiausių ES, todėl ir kitais metais turėsime konsoliduoti valstybės finansus reformuojant valstybės turto valdymą, kur atskleistas didelis neūkiškumas, kovojant su kontrabanda ir aktyviai skatinant smulkųjį bei vidutinį verslą.

Atsigauna dėl eksporto

Lina Vrubliauskienė, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausioji analitikė teigia, kad kol kas pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu yra eksportas, kurio augimas siekia dviženklius skaičius.

„Būtent eksporto dėka atsigauna prekyba, pramonė, o tuo pačiu ir transporto sektorius. Ekonominių vertinimų rodiklis jau kuris laiko parodo, kad bendrovių lūkesčiai dėl savo verslo palaipsniui gerėja. Svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų augimas kol kas atrodo tvariai, tad mūsų pramonės, prekybos ir transporto sektoriai gali tikėtis tolesnio pagyvėjimo”, - teigia analitikė.

Tačiau Lietuvos ekonomika vis dar kenčia nuo labai mažo vidaus vartojimo. Pagrindinis dalykas lėmęs šį nuosmukį yra išaugusios energetikos kainos bei didelis nedarbas, kuris ir tiesiogiai įtakoja namų ūkių pajamas, ir skatina žmones abejoti finansine ateitimi. L. Vrubliauskienė, kad nedarbo lygis išliks aukštas ir kitais metais ir sieks apie 15,5 proc.

G.Nausėda: verslas pajėgus išlaikyti pagreitį

Gitanas Nausėda
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda nemano, kad antrąjį pusmetį Lietuvos ekonomika iškryptų iš dabartinio, jau šie tiek praminto tako, nors ir nurodo, kad grėsmių yra pakankamai.

„Pasaulio ekonomikos tendencijos nėra itin palankios – kai kurios euro zonos valstybės dūsta nuo sunkios skolos ir biudžeto deficito naštos, tebėra neapibrėžta ir JAV vidaus rinkos situacija. Vis dėlto Lietuvos verslas, sumaniai balansuodamas tarp Vakarų ir Rytų rinkų ir, belieka tikėtis, nesmaugiamas naujų mokesčių, yra pajėgus išlaikyti antrąjį ketvirtį įgytą plėtros pagreitį. Tebesilaikome savo ankstesnės prognozės, kad 2010 m. BVP padidės 1 proc.”, - banko pranešime cituojamas ekspertas.

Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 1,6 proc., Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šiemet šaliai prognozuoja 2,1 proc. augimą.

Bendrojo vidaus produkto įvertis Statistikos departamento duom.
Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją